Andrius Palionis: Džiaugiuosi, kad Seimas pritarė mano ir Jono Pinskaus pasiūlymams dėl Akcizų įstatymo, kuriais siūlome nebloginti žemdirbių sąlygų, įsigyjant pigesnio „žaliojo“ dyzelino bei šildymui skirtų gazolių („raudonojo“ dyzelino).
Pritarta mūsų siūlymui neįvesti žemės ūkiui skirto pigesnio dyzelino lubų. Aplinkos ministerijos pakete siūlyta nuo 2024 metų nustatyti ne daugiau kaip 100 000 litrų gazolio, skirto naudoti žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produkcijos gamybai naudojamoje žemės ūkio technikoje, o nuo 2025 metų – ne daugiau kaip 50 000 litrų lubas vienam ūkio subjektui per vienerius metus.
Noriu pabrėžti, kad šiuo metu yra nustatyta metodika, kaip skirstomas „žaliasis“ dyzelinas pagal dirbamus laukus ir ūkio veiklos sritį – ar tai gyvulininkyste, ar grūdų auginimu užsiimantis ūkis, ar mišrus. Dyzelino kvotos dabar gali būti nustatomos net ir pagal bičių šeimų kiekį. Norėtųsi, kad ta koncepcija išliktų ir toliau, nes, jei ūkiams būtų ribojamos dyzelino kvotos, Lietuvos ūkininkai prarastų konkurencingumą su kitais Europos Sąjungos šalių ūkiais. Pavyzdžiui, žemės ūkio bendrovės dirba vos 11 procentų žemės Lietuvoje, bet sukuria 35 procentus visos Lietuvos produkcijos. Galima paminėti, kad Prancūzija priskyrė žemės ūkį prie nacionalinio nacionalinės svarbos sričių, kad šalis galėtų apsirūpinti svarbiausiais maisto produktais ir jų nereikėtų importuoti. Lietuva šiandieninėje geopolitinėje situacijoje taip pat turėtų į tai atsižvelgti.
Kiti Aplinkos ministerijos siūlyti pakeitimai – padidinti „raudonojo“ dyzelino tarifą iki 140 Eur už 1000 litrų nuo 2024 m. ir net iki 372 Eur už 1000 litrų nuo 2025 m. – susiję su šildymui skirtais gazoliais („raudonuoju“ dyzelinu), kurie ūkiuose daugiausia naudojami grūdų džiovinimui, išbrangintų galimybę ūkininkams naudoti grūdų džiovyklas. Šios džiovyklos įrengtos per 2014-2020 m. ES finansavimo laikotarpį, naudojant ES lėšas. Nors apie šio kuro lengvatos naikinimą kalbama nuo 2020 metų, tačiau Žemės ūkio, Energetikos ir Aplinkos ministerijos nepasiūlė priemonių, kuriomis ūkiai galėtų modernizuoti grūdų džiovyklas, naudojančias ne iškastinį kurą, o mažiau taršų ir atsinaujinantį kurą – pvz., biokurą. Noriu atkreipti dėmesį, kad „raudonojo“ kuro suvartojimas ypač padidėjo praeitais metais, nes nemažai komunalinių ūkių rinkosi šio kuro rūšį vietoje dujų šildyti daugiabučius.
Svarbu paminėti, kad „raudonojo“ dyzelino suvartojimo kontrolė vyksta, nes ūkininkai, kurie naudoja jį grūdų džiovinimui, turi pristatyti informaciją apie džiovyklos galingumą bei džiovinamų grūdų kiekį, o naudojantys šį kurą šildymui – informaciją apie pečiaus galingumą.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas balsavo už kompromisinį Aplinkos ministerijos bei mano ir J. Pinskaus siūlymų variantą ir apsisprendė taikyti tą patį akcizą „raudonajam“ dyzelinui – daugmaž kaip Lenkijoje ir Latvijoje bei pritarė suvienodinti „raudonojo“ ir „žaliojo“ dyzelino tarifus – 60 Eur už 1000 litrų.
Esame už realią pagalbą Lietuvos žemės ūkiui ir visada dedame pastangas, kad ūkininkų ir regionų gyventojų išsakyti lūkesčiai būtų išgirsti ir įgyvendinti.
