Savivaldybės darbuotojams pasiūlyta „ministeriška dieta“

Viceministrai Almantas Petkus ir Linas Jonauskas merui Vincui Jasiukevičiui padovanojo diržą ne tam, kad kelnės nesmuktų, o kad Savivaldybė nežiūrėtų pro pirštus į pažeidėjus...

Penktadienio priešpietę Širvintų rajono savivaldybėje turėjo nusileisti Aplinkos ministro Valentino Mazuronio vadovaujamas desantas, tačiau prieš pat susitikimą su aplinkosaugininkais paaiškėjo, kad ministras dėl reikalų pasiliko sostinėje. Tačiau į susitikimą su Savivaldybės administracijos darbuotojais, aplinkosaugininkais, seniūnais ir žiniasklaida, kurios apie numatomą renginį vietos valdžia informuoti nepasivargino, atvyko aplinkos viceministrai Almantas Petkus ir Linas Jonauskas.

Susitikimą, kurio sąskaita buvo paaukota pietų pertrauka, susirinkę Savivaldybės darbuotojai juokais pavadino „ministeriška dieta“.

Nekovodama su teršėjais, Savivaldybė nepapildo savo biudžeto

Kaip teigė į Širvintas atvykusi viceministrų komanda, tokie išvažiavimai į periferiją Aplinkos ministerijoje yra tradicinis dalykas. Anot Almanto Petkaus, stengiamasi bent kartą per pusmetį vietoje išgirsti, kaip vertinama Aplinkos ministerijos veikla, parengta tvarka, įstatymų pakeitimai, su kokiomis problemomis susiduriama.

Viceministras informavo, kad prieš dvi savaites buvo patvirtintas Valstybinio atliekų tvarkymo 2014-2020 metais strateginis planas, pagal kurį savivaldybėse bus įrengiamos atliekų tvarkymo aikštelės. Joms įrengti artimiausiu metu numatoma skirti 150 mln. litų.

Taigi suprantama, kad aplinkosaugininkus jaudina, kaip bus įsisavintos šios lėšos. Ar jų nesulauks anuomet prie Avižonių kaimo įrengtos atliekų surinkimo aikštelės likimas? Ją nusiaubę, matyt, vietos gyventojai ne tik pavogė tvorą, bet ir išlupo suklotas trinkeles.

Užsiminęs apie Aplinkos ministerijos pradėtą kovą su įvairiais teršėjais, Almantas Petkus įgėlė, kad tokios kovos neskatinančios savivaldybės praleidžia progą pasipildyti savo biudžetus. Pagal įstatymus, minimali žala gamtai skaičiuojama nuo 500 Lt, o dalis šios sumos subyra į vietos biudžetą.

Lengva suprasti, kad, pavyzdžiui, nekovodamos su gyventojais, nesutvarkančiais savo šunų bet kur paliekamų ekskrementų, savivaldybės praleidžia puikią progą ne tik užkirsti kelią pažeidėjams, bet ir surinkti lėšų būtiniems dalykams finansuoti.

– 500 Lt – tai suma, kurią galima skirti už cigaretės nuorūkos, saldainio popierėlio numetimą, – sakė Almantas Petkus ir pridūrė, kad žalos gamtai atlyginimo grėsmė įtaigiai veikia pažeidėjus. – Ieškiniai padidėjo, o pinigų už gamtai padarytą žalą surenkama mažiau. Vadinasi, sumažėjo pažeidėjų.

Viceministras Linas Jonauskas pastebėjo, kad dėl pamiškėse išverčiamų atliekų, pavyzdžiui – senų automobilinių padangų, kenčiančios savivaldybės galėtų ir pačios pasistengti išaiškinant teršėjus. Pastaruoju metu labai paplitęs galimų prasižengimo vietų stebėjimas paslėptais vaizdo registratoriais. Nuo judesio įsijungiantys prietaisai įrašo prie pastebėtų kilpų ateinančius brakonierius. Tokiais nebrangiais įrenginiais galima būtų stebėti ir potencialias taršos vietas. Rezultatas – išaiškinti pažeidėjai, papildytas rajono biudžetas.

Bus priversti prisijungti prie kanalizacijos

Penktadienio rytą į „Širvintų kraštą“ paskambinęs laikraščio skaitytojas iš Širvintų miesto Naujosios skersgatvio piktinosi, kad vietos gyventojai teršia aplinką, o valdžia nerodo jokių pastangų, kad situacija pagerėtų.

– Pas mus buvo įrengti nauji kanalizacijos tinklai, – teigė skaitytojas. – Tačiau niekas prie jų neprisijungia. Gal valdžia į žemę užkasė milijonus, nes to niekam nereikia? Manau, kad reikia. Štai ir šiandien vienas kaimynų išsikvietė asenizacijos mašiną lauko tualeto turiniui išvalyti. Kvapas per du kvartalus nosį riečia. Išveš visą „auksą“, ir iš naujo kaups. Dar paplavų už kelio, kaip dažnai daro, papilstys, kad ne taip greitai vietinės kanalizacijos duobė prisipildytų. Mano galva, valdžia turėtų priversti, kad žmonės naudotųsi miesto tinklais, valymo įrengimais, o ne terštų aplinką.

Almantas Petkus sakė, kad gyventojams neliks kitos išeities, tik jungtis prie viešųjų vandentiekio ir kanalizacijos tinklų.

Supažindintas su skaitytojo mintimis, viceministras Almantas Petkus sakė, kad tokios problemos turėtų būti pradėtos spręsti jau artimiausiu metu.

Birželio mėnesį planuojama patvirtinti naują Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo redakciją, kurioje atliekų turėtojai bus įpareigoti savo atliekas tvarkyti tokiomis pat sąlygomis, kaip ir savivaldybių parenkami viešieji operatoriai.

Anot viceministro, pirmiausia bus žiūrima, ar yra galimybė prisijungti prie bendrųjų tinklų, jei yra – bus duodamas ne ilgesnis kaip 12 mėnesių terminas. Atsisakiusiems prisijungti bus nurodyta nuotekas tvarkyti ne žemesniu lygiu, nei tvarko viešasis operatorius.

– Tai galima pasakyti ne tik apie nuotekas, – sakė Almantas Petkus. – Naujų reikalavimų bus ir šulinių naudotojams. Dėl prastos šulinių vandens būklės nemažai gyventojų bus tiesiog priversti jungtis prie vandentiekio.

Gintaras Bielskis