Kaip vienoje ar kitoje savivaldybėje gyvena žmonės, kokia jų gyvenimo kokybė, didele dalimi priklauso nuo investicijų, Europos Sąjungos paramos, finansavimo iš biudžeto. Tačiau ne mažiau svarbūs ir merų veiksmai, koks ir kaip apmokamas biurokratinis aparatas, kiek efektyviai jis dirba gyventojų labui.
Vidaus reikalų ministerija atliko savivaldybių veiklos tyrimus, kurie akivaizdžiai paliudijo kai kurių mažųjų savivaldybių neūkiškumą. Nesublizgėjo ir mūsiškė.
Nors Širvintų rajono savivaldybė priskiriama prie tų, kurios „turi mažiausiai savarankiškų finansinių išteklių, tačiau juos linkusi skirti ne rajono žmonių, o valdininkijos gerovei“. Kaip skelbia savivaldybių veiklos tyrimą nagrinėjantis žurnalas „Veidas“, Pagėgių savivaldybė yra valdymo išlaidų lyderė – net 13,17 proc. visų išlaidų ji skiria valdininkijai išlaikyti. Toliau rikiuojasi Neringa, tam skirianti beveik 13 proc., Rietavas – 9,8 proc., Širvintos – 9,7 proc., Ignalina – 8,4 proc., Elektrėnai – 8,3 proc., Palanga – 8,3 proc., Molėtai – 8,1 proc. ir Vilniaus rajono savivaldybė – 7,9 proc.
Taupiausios ir mažiausią dalį visų lėšų valdininkijos aparatui skiria penkių didžiųjų miestų savivaldybių administracijos: Klaipėdos (1,8 proc.), Panevėžio (3,2 proc.), Šiaulių (3,4 proc.),Vilniaus (3,6 proc.) ir Kauno (3,9 proc.), o tarp rajonų – mūsų kaimynės Ukmergės, Marijampolės, Vilkaviškio, Jurbarko ir Biržų savivaldybės, kuriose valdymo išlaidos tesudaro kiek daugiau kaip 4 proc. viso biudžeto lėšų.
„Širvintų krašto“ informacija
