Vakar, ketvirtadienį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turėjo nagrinėti Širvintų rajono savivaldybės tarybos pateikimą dėl išvados, ar rajono Tarybos narys socialdemokratas Andrius Jozonis tinkamai atliko tarybos nario pareigas. Kitą savaitę, birželio 12-ąją, tas pats teismas skelbiasi nagrinėsiąs analogišką teikimą dėl jo brolio, socialdemokrato Giedriaus Jozonio. Tą pačią dieną jau turėtų būti paskelbtas teismo sprendimas dėl tarybos nario liberalcentristo Kęstučio Pakalnio analogiškų veiksmų.
Posėdžių nelankė, tūkstančius gavo
Priminsime, kad „Širvintų kraštas“ kelis kartus rašė, jog minėti politikai 2016-2017 metais tapo „bėgimo iš pamokų“ lyderiais – praleido po keliolika rajono Tarybos posėdžių, visai nelankė ar tik pavieniais kartais pasirodydavo komitetų, kurių nariais jie yra, posėdžiuose.
Kalbant apie kiekvieną išrinktąjį atskirai, Kęstutis Pakalnis, Andrius ir Giedrius Jozoniai 2016 metais nedalyvavo nė viename Tarybos komitetų posėdyje. 2017 metais Kęstutis Pakalnis ir Andrius Jozonis taip pat praleido visus komitetų posėdžius, o Giedrius Jozonis teikėsi atvykti tik į vieną. Sprendžiant svarbiausius rajono klausimus, balsuojant už didžiuosius projektus, 2017 metais Andrius Jozonis nedalyvavo 8, Kęstutis Pakalnis – 6, o Giedrius Jozonis – 5 rajono Tarybos posėdžiuose.
Nors, įtariama, atsainiai žiūrėjo į savo pareigas, šie tarybos nariai tikriausiai manė, kad tinkamai atstovauja savo rinkėjams, kadangi pasiėmė vos ne maksimumą Tarybos nariams skiriamų lėšų už kanceliarines priemones, kurą ir kt. išlaidas. Štai vien tik per 2017 metus net ir nelankydami posėdžių Andrius Jozonis gavo 1021,95 Eur, Giedrius Jozonis – 924,91 Eur, Kęstutis Pakalnis – 955,79 Eur.
Nemoka naudotis internetu?
Į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą buvo kreiptasi po to, kai kovo 29 d. Širvintų rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo pateikta specialiai sudarytos komisijos išvada, kurioje konstatuota, kad Širvintų rajono savivaldybės tarybos nariai Andrius Jozonis, Giedrius Jozonis ir Kęstutis Pakalnis, nedalyvaudami komitetų, kurių nariai jie yra, posėdžiuose, sulaužė priesaiką ir galiojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus bei nevykdė juose imperatyviai nustatytų įgaliojimų (pareigų), dėl to egzistuoja pagrįstas pagrindas kreiptis į minėtą teismą. Juk eidami į rinkimus, kviesdami rajono žmones už juos balsuoti, jie įsipareigojo atsakingai vykdyti savo pareigas. Ar balsavusieji už juos tikėjosi tokio „darbo“?
Tiesa, Kęstutis Pakalnis kreipėsi į Lietuvos Administracinių ginčų komisiją dėl anksčiau priimto Etikos komisijos sprendimo, kuriame konstatuota, kad jis 2017 metais nedalyvaudamas Finansų, investicijų ir ūkio reikalų komiteto, kurio narys jis yra, posėdžiuose, ne tik pažeidė Politikų elgesio kodeksą, bet ir daugybę Lietuvos Respublikos teisės aktų. Taip, Širvintų žmonės supranta ir žino, kad K. Pakalnis moka skųstis ir skųsti kitus. Tačiau pateikęs šį skundą gavo lyg šlapia mazgote per veidą – Ginčų komisija jo skundą pripažino nepagrįstu.
O Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos posėdis, kuriame buvo svarstomas pateikimas dėl Kęstučio Pakalnio tinkamai ar netinkamai atliekamų pareigų, jau įvyko. Jame tarybos narys iš esmės dangstėsi jau girdėtais argumentais, tarp kurių labiausiai išsiskyrė tai, kad jis neva elektroniniu paštu negaudavęs informacijos dėl skelbiamų komitetų ir tarybos posėdžių, todėl nežinodavęs, kada reikia dalyvauti! Bet juk būdavo tokių dienų, kai jis vis dėlto pasirodydavo tarybos posėdžiuose! Kęstutis Pakalnis teismui teisinosi apie juos išgirdęs … iš pažįstamų tarybos narių.
Tarybos narys apie skelbiamus posėdžius nesugebėjo susižinoti nei iš Savivaldybės interneto svetainės, nei iš tokią informaciją nuolat skelbiančio sau artimo širvintiškiams žinomo interneto portalo, su kuriuo turtiniais santykiais susijusi paties Kęstučio Pakalnio šeimos valdoma bendrovė.
Kaip neseniai vykusiame rajono vadovių ir žiniasklaidos atstovų susitikime su Žurnalistų sąjungos pirmininku pareiškė to portalo direktorė, jos atstovaujama viešoji įstaiga iš tarybos nario bendrovės tik nuomojasi portalą, ir nieko daugiau. Tuomet kyla kitų pagrįstų klausimų, kodėl turėdama pinigų nuomotis portalą, direktorė jų neturi išsinuomoti būstą (o gyvena tremtinio būste už mūsų visų sumokamus mokesčius). O tas pats Kęstutis Pakalnis šoksta „ginti“ vargšę direktorę, tame pačiame portale parašydamas ilgiausią straipsnį. Tad šios sąsajos yra daugiau nei aiškios, o Tarybos narys vargiai galėtų išsiginti nežinąs, kokia informacija yra skelbiama tame portale.
Pagaliau, Kęstutis Pakalnis tarybos narys yra trečią kadenciją. Yra buvęs rajono meru, t.y. vadovavęs visos tarybos darbui. Taigi jam turėtų būti gerai žinomos tarybos nario pareigos, tarp kurių – ir dalyvavimas vietos savivaldos organų veikloje. Jei dėl kokių nors priežasčių tarybos narys negavo jo veiklai būtinos informacijos, jis pats turėjo aiškintis, kodėl taip yra ir ją išsireikalauti.
Rašė iš to paties pašto, kurio neturi?
Nors pareiškėjai teigė, kad tarybos nariui visa informacija, kaip numato darbo reglamentas, pateikiama dar praėjusios kadencijos metu jo nurodytu elektroniniu paštu, Kęstutis Pakalnis tikino minimo elektroninio pašto niekada neturėjęs ir juo nesinaudojęs, net nežinąs, kas tokią informaciją pateikė Savivaldybei ir kas tokį elektroninį paštą užregistravo portale LRvalstybe.lt. Į merės pavaduotojos Irenos Vasiliauskienės repliką, kaip tokiu atveju tarybos narys sugebėjo iš ginčijamo elektroninio pašto susirašyti su komiteto pirmininku, Kęstutis Pakalnis ir vėl išsigynė to nedaręs.
Apskritai į akis krinta tai, kad tarybos narys teisinasi dideliu užimtumu, esą todėl ir praleidęs tiek posėdžių. Jo tikinimu, vien tik pernai jis 50 kartų vyko į komandiruotes. Tačiau Kęstutis Pakalnis taip ir neatsakė į teismo pateiktą klausimą, kodėl tokiu atveju nurodomų priežasčių nepateikė kaip pateisinamos priežasties? O mums kyla kitas klausimas, jei yra šitaip užsiėmęs savo (ar verslo) reikalais, kodėl tuomet apie tai nekalbėjo savo rinkėjams? Ar žmonės, balsavę už K. Pakalnį, žinojo, kad jų išrinktasis vietoj to, kad jiems atstovautų, nuolat lakstys į komandiruotes ne rajono žmonių, o savo privačiais reikalais?
Turint omenyje, kad Kęstutis Pakalnis yra bendrovės vadovas ir pats priima sprendimus, vieną, na – du kartus per mėnesį į komandiruotę buvo galima vykti ir kitu jo pasirinktu laiku. Juk tarybos posėdžiai retai vyksta dažniau kaip kartą per mėnesį, o pagal reglamentą dvi dienas prieš tarybos posėdį rengiami komitetų posėdžiai. Bandymas pasiteisinti buvus „50 komandiruočių per metus“ neskamba taip jau įspūdingai, kai žinai, jog metuose tėra 52 savaitės. Išeitų, kad verslininkas Kęstutis Pakalnis save į komandiruotes vidutiniškai siuntė maždaug kartą per savaitę.
Į teisėjo repliką, ar per pustrečių metų Kęstučiui Pakalniui nekilo įtarimas, kad jis negali atlikti tarybos nariui priskiriamų pareigų, Kęstutis Pakalnis rišliai neatsakė. Nors greičiausiai, ir nenorėjo atsakyti. Juk žinome, kad norėdamas mintis jis gali suformuluoti gana aiškiai. Pagaliau yra ir kita, teisme nenuskambėjusi šio dalyko pusė: jei viskas yra taip, kaip tikino tarybos narys, kodėl tada jam pačiam neatsisakius mandato, kuris, kaip rodo pavyzdžiai, jam nieko nevertas ir tik kliudo verslui? Turbūt partijos sąraše ir be jo yra žmonių, norinčių ir galinčių atstovauti rinkėjams.
Nuo liepos 1 dienos įsigalioja visiems vairuotojams svarbūs įstatymų pakeitimai, pagal kuriuos visų motorinių transporto priemonių vairuotojams nereikės su savimi turėti vairuotojo pažymėjimo, techninės apžiūros dokumento, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo ir transporto priemonės registravimo dokumento. Užteks turėti vieną asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.