Nesutikdamas su Lietuvos kelių policijos tarnybos įgalioto pareigūno priimtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje, Juozas Š. savo tiesą bandė įrodyti teisme, tačiau šis nusprendė, jog patrauktasis administracinėn atsakomybėn meluoja, todėl policija pagrįstai jį nubaudė už greičio viršijimą.
Leistiną greitį viršijo 54 km/h
2022 metų rugsėjo 18-osios vakarą Širvintų rajone mobiliu greičio matuokliu „Poliscan FM1“ buvo nustatyta, kad magistralėje automobilis BMW 730D važiuoja 184 km/h greičiu, tad tame ruože leistiną važiavimo greitį jo vairuotojas viršija 54 km/h.
Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad asmeniui, nustatytą greitį viršijusiam daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą, gresia 450-550 Eur bauda, o neturintiems teisės vairuoti transporto priemones – 450-700 Eur bauda. Be to, vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 6 mėnesių, o pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, vairuotojams ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių.
Nustačius, kam priklauso automobilis, Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyr. specialisto 2022 metų lapkričio 10 dienos nutarimu Juozui Š. buvo paskirta 520 Eur dydžio bauda ir 4 mėnesiams atimta specialioji teisė vairuoti kelių transporto priemones.
Juozas Š. policijos nutarimą apskundė teismui. Jis nemėgino įrodyti, kad, sakykime, leistiną greitį viršijo mažiau kaip 50 km/h. Tik 5 km/h mažiau viršytas greitis jam leistų tikėtis gerokai mažesnės, tik 170-230 Eur, baudos, o specialiosios teisės atėmimas iš viso nebūtų taikomas, jei vairuotojas nėra pradedantysis ir vairuoja mažesnės nei 3,5 t masės arba turintį mažiau kaip 9 sėdimas vietas automobilį.
Dūrė pirštu į kitą, o šis pripažino savo kaltę
Atrodytų, kad 5 km/h yra smulkmena, bet kiek daug ji šiuo atveju reiškia.
Policijos nutarimą teismui apskundęs Juozas Š. teigė, kad jam priklausantį automobilį vairavo kitas asmuo ir šį nurodė, o tas pripažino dėl to esąs kaltas. Tačiau Vilniaus regiono apylinkės teismas skundą atmetė ir policijos nutarimą paliko galioti.
Iš tiesų, Administracinių nusižengimų kodekse aiškiai yra nurodyta, jog tuo atveju, jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per 30 kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos pranešti Institucijai, kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, jos nurodytu adresu duomenis apie asmenį, kuris tuo metu valdė ar naudojosi transporto priemone. Priešingu atveju administracinė atsakomybė kyla transporto priemonės savininkui (valdytojui).
Bet savo skunde teismui Juozas Š. aiškino laiku negavęs automatiniu būdu suformuoto ir jam išsiųsto administracinio nusižengimo protokolo, todėl negalėjęs apsiginti. Tądien, kai buvo užfiksuotas pažeidimas, jo esą apskritai nebuvę Lietuvoje.
Kaip savo skunde teigė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, jis su šeima nuo 2022 metų rugsėjo 16 d. iki 19 d. ketino išvykti pailsėti į Vokietiją, o automobilį palikti namuose. Tačiau iš artimo draugo išgirdo, kad serga jo nepilnamečiai vaikai, kad savaitgaliui turi vykti į Vilnių, kur ligoninėje guli jo vaikas, o šiuo metu neturi transporto priemonės, teksią važiuoti autobusu. Tad Juozas Š. esą pasiūlė draugui tuo metu naudotis jo automobiliu BMW, o į Vokietiją išvyko draugės automobiliu „Audi A8“.
Grįžus, draugas jam grąžino automobilį, o apie pažeidimą jis sužinojo tik 2022 metų lapkričio 17 dieną, gavęs nutarimą. Skunde rašoma, kad susisiekus su draugu ir pasiteiravus, šis patvirtino tądien važiavęs juo automobiliu į Vilnių. Kadangi tąkart skubėjęs, galėjęs viršyti leistiną greitį. Draugas sakė, kad pats susimokės baudą už greičio viršijimą.
Pastebėjo skirtingus veidų bruožus
Vairuotojai turėtų gerai prisiminti pirmuosiuose navigacijos įrenginiuose buvusius humoristo Algio Greitai įgarsintus įspėjimus vairuotojams, taip pat ir apie kelyje stovinti greičio matuoklį, kai buvo siūloma nusišypsoti, nes vairuojantįjį fotografuoja policija.
Šiuo atveju greičio matuoklio užfiksuota vairuotojo nuotrauka tapo svarbiu įrodymu, nors dėl jos kokybės buvo sulaužyta nemažai iečių ir net pareikalauta ekspertizės išvados.
Policijos tarnyba su Juozo Š. teiginiu apie vairuojantį draugą nesutiko ir teismui paaiškino, kad atlikus greičio matuokliu „Poliscan FM1“ užfiksuotų ir serveryje išsaugotų įvykio fotonuotraukų analizę bei sulyginus minimo draugo atvaizdą su Juozo Š. atvaizdu tapo akivaizdu, kad įvykio dieną minimas draugas tos transporto priemonės nevairavo. Juozo Š. atvaizdas bendrais veido bruožais panašus į užfiksuotą administracinį nusižengimą padariusio asmens atvaizdą.
Registre buvo atlikta kitų su aptariama transporto priemone užfiksuotų administracinių nusižengimų analizė. Nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje pažeidimas padarytas su ta pačia transporto priemone ir ją vairuoja Juozas Š. Šioje byloje minėto asmens atžvilgiu buvo priimtas nutarimas, dėl kurio skundas nebuvo gautas ir bauda yra apmokėta. Apmokėdamas baudą ir neteikdamas skundo, Juozas Š. pripažino, kad administracinį nusižengimą padarė pats.
Net 19 kartų viršijo greitį, visus kartus – su BMW
Kelių policijos tarnyba paminėjo, kad kitoje administracinio nusižengimo byloje taip pat priimtas nutarimas Juozo Š. atžvilgiu, o užfiksuotoje nusižengimo nuotraukoje transporto priemonę vairuoja jis pats. Policija atkreipė dėmesį į tai, kad su transporto priemone BMW 730D nuo 2019 metų vasario 2 d. iki 2022 metų lapkričio 4 d. buvo užfiksuoti 33 (!) administraciniai nusižengimai, iš kurių 19 (!) atvejų – greičio viršijimo faktai.
Nejučia prisimeni pastebėjimą, kad sėdantieji prie BMW vairo kieme palieka nuovoką.
Kelių policijos atrnybos aiškinimu, visais atvejais administracinių nusižengimų protokolai buvo surašyti Juozo Š. atžvilgiu. Akivaizdu, kad šią transporto priemonę nuolat vairuoja pats Juozas.
Kaip teigė Lietuvos kelių policijos tarnyba, remiantis nurodytomis aplinkybėmis darytina išvada, kad Juozas Š. tarnybai ir teismui pateikė melagingus duomenis, nurodydamas, kad administracinį nusižengimą padarė ne jis, o kitas asmuo. Todėl apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės yra vertinamos kaip siekis išvengti griežtesnės administracinės atsakomybės. Tarnybos įgaliotas pareigūnas „išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymų ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą“. Naikinti skundo nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Lietuvos kelių policijos tarnyba nesutriko ir su teiginiu, kad Juozas Š. negavo jam išsiųsto protokolo, o tai laikė tik gynybinę versiją. Juozas Š. labai daug buvo kartų baustas administracine tvarka už greičio viršijimą, protokolai jam, buvo siųsti el. paštu ir apmokėti.
Faktu suabejoti Juozo Š. ir jo draugo versija buvo tai, kad iš gydymo įstaigos pateiktas atsakymas rodo, jog pažeidimas nesutampa su laikotarpiu, kai sirgo vaikas.
Kilo abejonių ir dėl „artimos“ draugystės. Apklaustas liudytoju, automobilį tariamai vairavęs draugas sakė, jog jie nėra artimi draugai, o tik pažįstami. Tariamas vairuotojas sakė net neturįs jam automobilį paskolinusio Juozo Š. telefono numerio, bendraudavo jie retai, pagrinde susirašinėdami tik per internetinį portalą „Facebook“.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tas „artimas draugas“ nurodė, jog teisės vairuoti transporto priemones jis niekada nebuvo įgijęs. Tokiu atveju jam grėstų 450-700 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių. Kadangi draugas teisės vairuoti nėra įgijęs, tai reikštų, kad per skirtą sankcijos laiką jis negalėtų tos teisės įgyti.
Susipažinęs su įrodymais, Vilniaus regiono apylinkės teismas Juozo Š. skundą atmetė ir paliko galioti policijos tarnybos nutarimą.
Ekspertizės išvados neignoravo
Nesutikdamas su tokia Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi, Juozas Š. ją apskundė Vilniaus apygardos teismui. Be minėtų aplinkybių skunde teigta, jog „Lietuvos kelių policijos tarnyba net nesigilino, kas vairavo transporto priemonę, nutarimą surašė formaliai, pagal automatiškai surašytą administracinio nusižengimo protokolą“. Gelbėjimosi ratui būtų galima prilyginti teiginius, kad greičio matuokliu užfiksuota nuotrauka „yra neryški, liejasi, joje yra matomas tik asmens veido siluetas“.
Paaiškėjo, kad teismas nutarė šioje byloje skirti teismo ekspertizę – portreto ekspertinį tyrimą. 2023 metų birželio 16 dieną Lietuvos teismo ekspertizės centras pateikė Ekspertizės aktą, kuriame vienareikšmiškai nurodyta, kad greičio matuokliu darytoje fotonuotraukoje yra ne Juozas Š., t. y. „negalima nustatyti, kad šioje nuotraukoje yra Juozas Š.“ Bet pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo atliktos teismo ekspertizės išvadas ir pateikė teismo ekspertizei prieštaraujančias išvadas.
Skunde taip pat buvo aiškinama, kad draugas Juozo Š. telefoną turi, „tačiau atmintinai neatsimena“. Neatitikimai dėl vaiko gydymo ligoninėje aiškinti tuo, kad tądien draugas galėjęs šiaip sau važinėtis.
Tačiau Vilniaus apygardos teismo šie Juozo Š. skunde paminėti argumentai neįtikino. Atkreipdamas dėmesį į Juozui Š. naudingus teiginius, Vilniaus apygardos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas ekspertizės išvados neignoravo, o pagal minimus faktus nenustatė, kad automobilį galėjęs vairuoti draugas. Tad buvo palikta galioti pirmosios instancijos teismo nutartis. Nuolat greitį viršydavęs Juozas Š. pripažintas leistiną greitį viršijęs ir tąkart, dėl ko palikta galioti jam skirta ir jau sumokėta 520 Eur bauda, taip pat laikinas poilsis nuo vairavimo.
