Jau dešimtą baudžiamąjį nuosprendį išklausęs Eugenijus R. pastaruoju metu tvirtai pasuko smurtautojo keliu. Iš pradžių teistas už vagystes, paskui už plėšimą, nuo 2020-ųjų jis girdi nuosprendžius tik už skausmo sukėlimus, nesunkius sveikatos sutrikdymus. Bet ir šie santykinai švelnesni nusikaltimai jam nepadeda išvengti laisvės atėmimo bausmių. Nors kartais skiriamos bausmės irgi neatrodo griežtos ir Eugenijus likdavo laisvėje, jam yra tekę ir pabūti kažkiek už grotų.
Matyt, patiko kalėti turint „kieto vyruko“ etiketę, nes pastaruosius penkis kartus jis vėl ir vėl teisiamas už tai. Du tokius nuosprendžius jis išklausė pernai, jau antrą ir šįmet. Vasario 27 dienos Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų nuosprendžiu Eugenijui skirta laisvės atėmimo bausmė buvo atidėta 2 metams, bet jau balandį Ukmergės rūmų nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas.
Spalio 17 dieną Eugenijus vėl išklausė nuosprendį. Dabar – jam gerai pažįstamose Širvintose, kur jis buvo teisiamas pirmus penkis kartus. Dešimtą kartą teisiamas Eugenijus į teisiamųjų suolą sėdo už tai, kad mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus informacijos, kad šių metų sausio 21-osios vakarą 2000 metais gimęs sugyventinis Kantrimiškio kaime smurtavo ir sukėlė fizinį skausmą 1988 metais gimusiai sugyventinei.
Kiek neįprasta tai, kad Eugenijus ne tik mušė ir spardė sugyventinę, bet ir sukėlė jai skausmą įkandęs.
Konfliktas kilo Eugenijui R. švenčiant gimimo dieną. Pradėję linksmintis pas solenizanto motiną, sugyventiniai vėliau šventę tęsė namuose. Anot nukentėjusiosios, ji buvo mušama už tai, kad sulaukė skambučio iš buvusio draugo motinos, kuri pasidomėjo, kaip jai sekasi. Papriekaištavęs, kodėl sugyventinei skambina „kiti asmenys“, Eugenijus pradėjo ją smaugti, kad nerėktų ir nepasikviestų pagalbos. Vėliau sugyventinis „dešimt kartų“ kumščiu trenkė jai į galvą, du kartus įkando į veidą, du kartus į veidą trenkė plaštaka, du kartus įkando į ranką, du kartus įspyrė į pilvą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Baigęs mušti, Eugenijus nuėjo miegoti. Kai jis užmigo, sugyventinė paskambino seseriai, kuri atvyko ir ją nuvežė pas motiną. Kelias dienas nukentėjusioji delsė ir nesikreipė į medikus, nes bijojo Eugenijaus, kad jis gali susidoroti. Bet sausio 23-iosios rytą kreipėsi į Širvintų ligoninės priimamąjį, kur jai nustatė paviršinius kūno sužalojimus, apdraskymus.
Nukentėjusioji tikino, kad nori kuo greičiau išsiskirti su sugyventiniu ir ramiai gyventi.
Iki to sugyventiniai bendrai gyveno metus, vedė bendrą ūkį. Moteris nedirbo, tai Eugenijus ją išlaikė. Gyvena jie bute, kuris moteriai yra suteiktas kaip socialinis būstas. Tą vakarą konfliktas kilo ne tik dėl buvusio draugo motinos skambučio. Jai dar skambino buvęs bendradarbis, kuris teiravosi kito bendradarbio telefono numerio. Eugenijus dėl skambučių „burbėjo“, o paskui pavertęs ant lovos ir atsisėdęs ant rankų, kad moteris negalėtų gintis, pradėjo mušti. Buvo užspaudęs burną, smaugė, kad nerėktų. Kadangi smaugdamas ar laikydamas burną negalėjo mušti, tai paleido. Ji šaukė, o tada sugyventinis garsiai paleido muziką, kad kaimynai nieko negirdėtų ir nepakviestų pagalbos.
„Tiesą sakant, jei kas iš kaimynų būtų girdėjęs, tai niekas negelbėtų. Kaimynų pozicija – nesikišime, tai judviejų reikalas, nes vėliau susitaikysite, o jie „tipo“ liks kalti,“ – apie kaimynus samprotavo nukentėjusioji.
Kodėl nukentėjusioji ne iš karto pranešė apie įvykį, ji aiškino sugyventinio pagailėjusi, nes žinojo: jei vėl parašys pareiškimą, tai jis bus pasiųstas į kalėjimą. Tai buvo ne pirmas sugyventinio smurtas prieš ją, bet vis tikėjosi, kad jis pasikeis. O ir bijojo: ne kartą norėjo jį iš savo buto išvaryti, tai jis kalbėjo, kad niekur neišeis, nepaliks jos, kol nepadarys „invalide“.
Teismas pažymėjo, kad tai nėra pirmasis kartas, kuomet Eugenijus R. naudoja fizinį smurtą spręsdamas iškilusius konfliktus. „Todėl tai rodo, kad jis nepadarė tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų, jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos,“ – konstatavo teismas. Jis pastebėjo, kad praeityje Eugenijui buvo skirtos švelnesnio pobūdžio bausmės (laisvės apribojimas, atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas), tačiau bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis ir vėl nusikalto. Tai reiškia, kad švelnesnės bausmės neatgrasė nuo naujų nusikaltimų darymo, todėl teismo vertinimu, bausmės tikslų galima pasiekti skiriant griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jo terminą nustatant trumpesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis.
Beje, būtų teisingiau sakyti, kad Eugenijus R. pastarąjį kartą buvo teisiamas ne dešimtą, o vienuoliktą kartą. Lietuvos Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, jo atžvilgiu 2023 m. liepos 20 d. buvo priimtas nuosprendis, kuriuo skirta 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė buvo subendrinta su keliomis ankstesnėmis bausmėmis. Tačiau nuosprendis, kuriuo buvo skirta subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, buvo apskųstas ir spalio 17-ąją dar neįsiteisėjęs. Tad teismas nusprendė nebendrinti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, nes tai būsią galima padaryti vėliau. Konkrečiai už smurtavimą prieš sugyventinę Eugenijui R. galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis turės atlyginti ir žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai.
