Tik keturios raidės, bet kokia jų kaina!

Policija neretai kontroliuoja, kaip vairuotojai laikosi važiavimo per geležinkelio pervažą reikalavimų.

Vairuotojai žino, kad STOP ženklo ar linijos nepaisymas gali grįžti labai skaudžia administracine nuobauda. Tuo įsitikino širvintiškis E. L., kuriam tik teisme pavyko pasiekti, kad būtų iš dalies pakeistas Elektrėnų policijos komisariato nutarimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo. Elektrėnų policija E. L. buvo skyrusi 230 eurų baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams. Trakų teismo rūmai, atsižvelgdami į širvintiškio argumentus, šį terminą sutrumpino iki mėnesio.

E. L. padarytas nusižengimas buvo užfiksuotas kovo 1-osios naktį, apie 3.35 val., prie Balceriškių kaimo geležinkelio pervažos. Čia, netoli Vievio, rajono gyventojai, vykdami į Trakus ar norėdami įvažiuoti į magistralę Vilnius-Kaunas, kerta geležinkelio liniją.

Tą naktį netoliese patruliavę policijos pareigūnai užfiksavo, kad E. L. vairuojamas automobilis „Volvo V70“ nesustojo prie STOP ženklo, kuris pastatytas prieš reguliuojamą geležinkelio pervažą. Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, kelio ženklo STOP, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 180 iki 280 Eur, taip pat privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 2 iki 6 mėnesių.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, per keturis šių metų mėnesius šalyje buvo nustatyti 65 Kelio ženklo STOP, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo nesilaikymo atvejai.

Vairuotoju dirbantis ir kasdien į darbovietę Elektrėnuose važinėjantis E. L. savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusižengimo pripažino ir neneigė, kad vairuodamas automobilį nesustojo prieš STOP ženklą. Iškart po pažeidimo užfiksavimo E. L. tvirtino, kad prieš STOP ženklą nesustojo ne dėl savo kaltės, o dėl to, kad tą naktį prieš pat ženklą ir geležinkelio pervažą kelio danga buvo padengta storu ledo sluoksniu ir toje vietoje buvo didžiausias plikledis. Kadangi kelias nebuvo nei išvalytas, nei pabarstytas, jam nepavyko sustoti ir automobilis pradėjo čiuožti į pervažą ir nuriedėjo per ją, todėl dėl padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo kaltas ne jis, o „pareigos prižiūrėti kelius nevykdantys arba aplaidžiai dirbantys kelininkai“.

Elektrėnų policija nesutiko su vairuotojo pasiteisinimais dėl prastų važiavimo sąlygų. Atsiliepime teismui buvo nurodyta, kad minėtą naktį kelio danga buvo šlapia, pabarstyta ir nebuvo slidi. Stebint minėtą pervažą, gal 8 automobiliai pravažiavo tvarkingai, sustodami prieš ženklą. Be to, ir tarnybiniu policijos automobiliu buvo važiuota per minėtą pervažą, taip patikrinta kelio danga. Surašant protokolą, policijos pareigūnas pasiūlė E. L. grįžti ir kartu patikrinti dangą, tačiau šis atsisakė.

Tačiau teismo posėdžio metu vairuotojas savo kaltę pripažino ir gailėjosi pažeidęs Kelių eismo taisykles, kurių 170 punkte numatyta, jog vairuotojas privalo sustoti prieš STOP liniją, kelio ženklą STOP, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra, – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio; Vairuotojas privalo sustoti prieš STOP liniją, kai ji naudojama su kelio ženklu STOP, o jeigu jos nėra, – prieš minėtą kelio ženklą, net ir mirksint baltam šviesoforo signalui.

Prašydamas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, E. L. nurodė, kad dirba vairuotoju, kitos specialybės neturi, todėl 3 mėnesiams netekus teisės vairuoti automobilį, jis liks be darbo ir visa jo šeima – be pragyvenimo šaltinio.

Teismas pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Teismo manymu, už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės nusižengimo ir už šį nusižengimo nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Vis dėlto atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu.

Vertindamas E. L. skirtos nuobaudos pagrįstumą, teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra įrodymų dėl šio nusižengimo padarymo aplinkybių pavojingumo, padarytas nusižengimas realiai nesukėlė jokių pavojingų padarinių, E. L. dirba vairuotoju, turi šeimą, augina vaikus, todėl pažeidėjas, netekęs teisės vairuoti automobilį 3 mėnesiams, liks be darbo, o visa jo šeima – be pragyvenimo šaltinio. Tuo remdamasis, teismas sutrumpino specialiosios teisės atėmimo terminą iki 1 mėnesio. Visiškai netaikyti administracinio poveikio priemonės netikslinga, kadangi nusižengimas yra potencialiai pavojingas, o E. L. praeityje buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Gintaras Bielskis