Lietuvos pieno tiekėjams mokama dvigubai mažiau, nei miniatiūrinėje Maltoje

Ūkinių gyvūnų registro duomenimis, šių metų balandžio 1 dieną Lietuvoje buvo įregistruota 256,1 tūkst. pieninių veislių karvių, o tai 5,8 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Konstatuojama, kad pienas superkamas iš 228,73 tūkst. karvių, nes dalis ūkiuose pagaminto pieno yra sunaudojama savo reikmėms, parduodama arba atiduodama tiesiogiai vartoti.

Jau kelerius metus negirdima apie kokias nors pieno tiekėjų organizuojamas protesto akcijas. Tai leidžia susidaryti įspūdį, kad šiuo metu taikoma pieno žaliavos supirkimo kaina juos tenkina. Štai kovą supirkimo įmonių pieno gamintojams mokėta vidutinė faktinė bazinių rodiklių pieno kaina (su priedais ir nuoskaitomis) sudarė 240 Eur/t ir, palyginti su 2018 metų kovu, buvo 5,3 proc. (12,72 Eur) didesnė.

Tačiau ši kaina yra daug mažesnė, nei gauna mūsų žemdirbių kolegos kai kuriose Europos šalyse. Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorato išankstiniais duomenimis, Europos Sąjungos šalyse kovo mėnesį buvo mokėta vidutinė 348,5 Eut/t kaina už natūralų pieną, per metus ji išaugo 13,24 Eur (3,8 proc.). Palyginimui, vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina Latvijoje siekė 302,9 Eur/t ir per metus išaugo 30,90 Eur (10,2 proc.). Estijoje ji buvo dar didesnė – siekė 320 Eur/t, Lenkijoje – 323,4 Eur/t. Tarp visų ES šalių Lietuvoje kaina buvo mažiausia ir dvigubai atsiliko nuo didžiausios supirkimo kainos, mokamos Maltoje (apie 480 Eur/t). ES vidurkis taip pat viršytas Olandijoje, Austrijoje, Suomijoje, Graikijoje ir Italijoje.

Pažvelgus į šiuos skaičius labiau įtikinama atrodo ta versija, kad Lietuvoje pienininkyste užsiimantys gyventojai tiesiog susitaikė su skurdžia savo padėtimi, kadangi stokojama aktyvių, energingų žmonių. Kad Lietuvos pieno ūkio laukia nekokia perspektyva, iliustruoja tas faktas, jog jaunųjų pieno gamintojų, kurių amžius nesiekia 40 metų, dalis pieno gamintojų struktūroje pas mus tesudaro 7,6 proc. Didžiausią dalį pieno – 42,0 proc. – supirkėjams parduoda pieno gamintojai, kurių amžius svyruoja tarp 41 ir 60 metų, o per 60 metų perkopę pieninių gyvulių augintojai parduoda 16,7 proc. pieno. Likusi dalis (33,8 proc.) tenka žemės ūkio įmonėms..

Pieno apskaitos informacinės sistemos duomenimis, patvirtintos pieno supirkimo įmonės per pirmąjį šių metų ketvirtį supirko 294,38 tūkst. t vidutinio 4,31 proc. riebumo pieno. Beje, toks pat vidutinis pieno riebumas buvo ir pirmąjį 2018 metų ketvirtį.

Nors, kaip minėta, pieninių veislių karvių šįmet turime mažiau, pieno supirkta 3,14 tūkst. t (1,08 proc.) daugiau. Tai daugiausia lėmė supirkimo augimas kovą, kai buvo supirkta 2,43 tūkst. t. daugiau nei tą patį 2018-ųjų mėnesį.

Apžvelgiant situaciją pagal savivaldybes, šiuo metu pieno supirkėjams tikras rojus yra Šilalės ir Kelmės rajonai, kuriuose pieną tiekiančių gamintojų skaičius viršija tūkstantį: 1197 kelmiškiai pirmąjį šių metų ketvirtį vidutiniškai laikė 9293 karves ir pardavė 8505 t pieno, o 1409 šilališkiai, laikę 14 202 karves, pardavė 14 212 t pieno.

Arčiausiai šios ribos yra Alytaus rajonas, kuriame pieną pardavė 999 tiekėjai. Jie laikė 5685 karves ir per tris mėnesius pardavė 6214 t pieno.

Pieno apskaitos informacinės sistemos duomenimis, 2019 metų sausio-kovo mėnesiais Širvintų rajone darbavosi 192 pieno tiekėjai, kurie laikė 854 karves ir pardavė 713 t pieno.

192 pieno tiekėjai – nėra mažai. Štai kur kas didesniame Vilniaus rajone jų tėra … 47. Per tris mėnesius jie pardavė 453 t pieno, kadangi laikė tik 400 karvių.

ŠK

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top
+