Įpratusių pasėdėti būdelėje su popieriaus skiaute rankoje laukia „eurobizūnas“: pats laikas susitvarkyti tiems, kurie neskuba

Prieš du mėnesius „Širvintų krašto“ puslapiuose informavome, kad Seimo nutarimu nuo 2020 metų Lietuvoje turėtų sumažėti gyventojų, naudojančių lauko tualetus, o geriamą vandenį – semiančių iš šulinių. Tai įtvirtina Geriamojo vandens tiekimo ir nuotėkų tvarkymo įstatymo pataisos, kuriomis šalies gyventojai, individualiai išgaunantys geriamąjį vandenį ar patys tvarkantys nuotėkas, įpareigojami prisijungti prie centralizuotos geriamojo vandens tiekimo ir nuotėkų tvarkymo infrastruktūros.

Bus galima „eiti į lauką“, jei būdelėje bus atliktas „euroremontas“

Dar prieš svarstymą Seime buvo žadėta, kad gyventojams toks prisijungimas nieko nekainuos, nes šie darbai bus finansuojami savivaldybių, Europos Sąjungos ir Finansų ministerijos skirtomis lėšomis. Tuo pačiu atkreiptas dėmesys, kad „asmenys, iki 2020 metų nesudarę sąlygų juos prijungti prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotėkų tvarkytojo, iš pradžių būtų įspėjami, o paskui jiems grėstų baudos“.

Tiesa, tai nereiškia, kad lauko tualetai ir šuliniai bet kokia kaina bus šluojami nuo žemės paviršiaus. Žmonės galės turėti tiek lauko tualetą, tiek šulinį, jeigu jie atitiks aplinkosauginius reikalavimus – reguliariai bus išvežamos nuotėkos, bus sertifikuotas valymo įrenginys. Ar jie tikrai tinkami naudoti, spręs aplinkosaugininkai. Po jų verdikto paaiškės, kuriuos tualetus teks uždaryti ir prisijungti prie nuotėkų tvarkytojo tinklo.

Savivaldybėms – baudos, gyventojams – „bizūnas“?

Nustatytas terminas nenumaldomai artėja. Kaip informuoja Aplinkos ministerija, iki 2020 metų kovo gyvenvietėse ir miestuose, kuriuose gyvena daugiau kaip 2 tūkst. žmonių (tokių yra 58), prie centralizuotos nuotėkų sistemos turi būti prijungta apie 20 tūkst. šalies gyventojų. Ten, kur tokios galimybės nėra, taip pat bus pokyčių. ELTA išplatino laikinai Aplinkos ministro pareigas einančio K. Mažeikos paaiškinimą, kad Panevėžio rajono pavyzdžiu mažesnėms gyvenvietėms ir kaimams rengiama nauja tvarka, numatanti galimybę diegti ne centralizuotą vandentiekį ir valymo tinklus, „bet ir vieno, dviejų ar trijų namų apibrėžtyje įrenginėti individualius valymo įrenginius, kuriuos aptarnautų ar prižiūrėtų savivaldybė dėl nuotėkų išleidimo kriterijų atitikimo ir aptarnavimo, o tokiu būdu plėsti žmonių ratą, kurie tinkamai tvarkytų nuotėkas“.

Pagal Europos Sąjungos Miestų nuotėkų direktyvą, gyvenvietėse ir miestuose, kuriuose gyvena daugiau kaip 2 tūkst. žmonių, ne mažiau nei 98 proc. nuotėkų turi būti tvarkoma centralizuotose nuotėkų tvarkymo sistemose, o likę ne daugiau nei 2 proc. nuotėkų – individualiose nuotėkų tvarkymo sistemose, kurios turi atitikti reikalavimus. Kaip yra teigusi Aplinkos ministerija, iki šių metų pabaigos Lietuva 2 proc. rodiklio tikrai dar nepasieks. Taigi savivaldybių greičiausiai lauks baudos, o gyventojų – padidintas dėmesys ir sankcijos. Žodžiu, mūsų rajone bent jau Širvintose priverstinai uždaromi lauko tualetai netrukus taps įprastu reiškiniu.

Šių metų gegužės 1-oji buvo tas atskaitos taškas, nu kurio pradėtas skaičiuoti 9 mėnesių terminas, per kurį gyventojai, ne pagal reikalavimus tvarkantys individualias nuotėkas, privalės prisijungti prie esamos centralizuotos nuotėkų tvarkymo infrastruktūros. To nepadarius, grės sankcijos – įspėjimas arba 70-100 eurų bauda. Taip pat bus taikomos baudos už nevalytų nuotėkų išleidimą į aplinką arba nuotėkų tvarkymo įrenginių eksploatavimo reikalavimų pažeidimą.

Tualetų pertvarkymas – remiama veikla

Siekdama skatinti ir spartinti gyventojų prijungimą prie centralizuotų nuotėkų surinkimo sistemų, Aplinkos ministerija 2017-2018 metais iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos skyrė savivaldybėms 2,35 mln. eurų prisijungti prie tokių tinklų, o iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo – 1,92 mln. eurų atskiriems aglomeracijose esantiems kvartalams, turintiems savo nuotėkų surinkimo infrastruktūrą, prijungti prie aglomeracijos nuotėkų surinkimo sistemų.

Prieš du mėnesius rašėme, kokia situacija Širvintų rajone. Kaip mus tada informavo Savivaldybė, per 2018-uosius prie centralizuotų nuotėkų tvarkymo tinklų buvo prisijungtas 61 namas, o galimybę prisijungti dar turi 86 namai.

Tuo pačiu Savivaldybė atsakė, kad netvarko statistikos, kiek apskritai rajone yra lauko tualetų. Iš neoficialios informacijos aiškėja, kad labai greitai bus atsakyta ir į šį klausimą, kai bus pradėta tikrinti, ar tikrai gyventojai, kur tai privaloma, prisijungė prie centralizuotų tinklų.

„2017 metų gruodžio 20 dieną Širvintų rajono savivaldybės administracija ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pasirašė finansavimo sutartį. Projekto vertė – 142 857 Eur (Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos – 100 000 Eur, Savivaldybės biudžeto lėšos – 42 857 Eur). Šio projekto įgyvendinimo metu prie centralizuotos nuotėkų sistemos ir bus prijungti minėtieji 147 būstai,“ – gegužės pabaigoje mus informavo Savivaldybė.

Į „Širvintų krašto“ klausimą, ar Savivaldybė kontroliuoja, kaip gyventojai prisijungia prie centralizuotų tinklų, kam galima pranešti apie reikalavimų nesilaikymą, Savivaldybė tada atsakė, kad nuotėkų tvarkymą bei Nuotėkų tvarkymo taisyklių reikalavimų laikymąsi Savivaldybės teritorijoje koordinuoja ir prižiūri Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyrius, į kurį galima kreiptis el. paštu aidas.skardzius@sirvintos.lt arba tel. 8 614 24334.

Gintaras Bielskis