„Buvome pirmieji Lietuvoje, kurie gavo kompensaciją už sudraskytus elnius…“

Elnių ūkio „Deer SPA“ šeimininkas Remigijus Garšva
Remigijaus rankose elnių ragai.

Prieš pusantrų metų kitoje Kernavės ežero pusėje, šalia miško, nedideliame Rudeikiškių kaimelyje, įsikūrė elnių ūkis ir palapinių stovyklavietė „Deer SPA“. Elnių ūkio šeimininkas Remigijus Garšva ir žmona Rima mielai sutiko atsakyti į „Širvintų krašto“ klausimus.

-Jūs esate vilniečiai, įdomu būtų sužinoti, kodėl apsigyvenote šiame kaime, o dar įdomiau, kodėl nutarėte auginti būtent elnius?

-Šiaip tai aš esu, galima sakyti, vietinis, nes Rudeikiškiai ir ši sodyba yra mano mamos tėviškė. Vaikystėje esu išvaikščiojęs visus takus ir takelius. Mes šioje žemėje esame jau ketvirtoji karta. Mano prosenelis su pirmąja emigracijos banga išvažiavo į Ameriką. Grįžęs iš ten, nusipirko 40 hektarų žemės. Prosenelio giminė buvo labai plati ir mano senelė paveldėjo 14 hektarų. 2013 metais ji iškeliavo Anapilin. Mes su žmona nutarėme išsaugoti močiutės sodybą ir išsipirkome žemes iš giminių. Tik įsigijus žemę, iškilo klausimas: o ką su ja daryti? Ieškojome gyvulių, apie kuriuos nereikėtų „šokinėti“ kiekvieną dieną, nes patys gyvename Vilniuje. Įsivaizdavome, kad elnius auginti yra labai lengva, kad jiems nereikia didelės priežiūros. Tik žmona dabar sako, jog aš visą laiką čia, ūkyje „Deer SPA“, sėdžiu…

-Artėjant Kalėdoms prekyboje atsiranda daug gražių atvirukų, kuriuose pas vaikus su dovanomis, pasikinkęs į roges elnius, kaip vėjas lekia Kalėdų Senis. Gal „Deer SPA“ panašiems atvejams taip pat būtų galima išsinuomoti elnius?

-Ne… Visai ne dėl to, kad būtų gaila. Šios rūšies elniai yra labai baikštūs. Jie yra visiškai laukiniai ir Kalėdų Seniui tikrai netinka. Labiau naminiai elniai gyvena Šiaurėje, pavyzdžiui, Suomijoje. Jie yra ramesni, juos galima ir pasikinkyti. Šiuos elnius į aptvarą atsivežėme rugpjūčio mėnesį. Rugsėjo mėnesį užsilipdavome ant šieno krūvos ir juos stebėdavome, laukdavome, kad prieitų arčiau. Galima buvo prasėdėti visą valandą, tačiau nė vienas artyn neidavo. Tik pasislėpus ir atsargiai žiūrint iš slėptuvės vienas kitas po kiek laiko prieidavo prie aptvaro vartų. Kad taip bus, jog galima būtų prieiti, kaip šiandien, tada nesitikėjome. Jų prisijaukinti neišeina, nors kaimynas Marcinauskas, auginantis arklius, patarė vieną ką tik gimusį maitinti iš buteliuko. Bet čia juk reikia su juo visą laiką būti kartu, kaip su mažu vaiku elgtis…

-Kai kurių elnių ausys yra sučipuotos. Negi ir laukinius gyvūnus reikia numeruoti?

„Deer SPA“ bandos vadas elnias Rudolfas
Aptvaro šeimininkas Rudolfas, jo žmona ir vaikai…

-Nečipuotos ausys tik paskutinių metų prieauglio. Kiti elniai sučipuoti, nors tokio reikalavimo, kad reikia laukinius gyvūnus ženklinti nėra. Tačiau mums čipavimas labai pagelbėjo, nes rudenį turėjome skaudžią patirtį, kada bandą buvo užpuolę vilkai. Du elnius sužeidė ir du sudraskė. Gerai įsižiūrėjus, galima ir šiandien pastebėti vieną vargšiukę su iškąsta nosimi. Kadangi buvo čipuoti ir turėjome visus įsigijimo dokumentus, tai gavome kompensaciją. Buvome pirmieji Lietuvoje, kurie gavo kompensaciją už sudraskytus elnius. Kadangi jokio įšalo nėra, tai vilkai prasikasė po metaline tvora iš keturių pusių. Buvo atėję du kartus – spalį ir lapkritį.

-Kokiame plote ir kiek elnių rekomenduojama auginti, ir kaip yra pas jus?

-Pas mus aptvertas 5 hektarų plotas. Metalinė tvora kainavo 14 tūkst. eurų, tačiau gavome europinę paramą. Jei būtume statę tik iš savų pinigų, būtų nebuvę nei cinkuotų stulpų, nei tokio puikaus metalinio tinklo. Būtų buvę, ko gero, tik mediniai…

Antrą 2,5 hektarų aptvarą ruošiame jau iš savų pinigų. Viename hektare galima drąsiai laikyti 10 elnių, todėl jau artėja tas metas, kad mūsų bandai aptvare ims grėsti badas. Jeigu vasarą jau reikia šieno rulonų, tai yra blogas ūkininkavimo pavyzdys. Kai turėsime antrą aptvarą, galėsime juos keisti, kad spėtų užaugti atolas. 21 taurųjį elnią atsivežėme iš Mažeikių rajono, o Europinę paramą gavome tik su tam tikromis sąlygomis. Reikėjo užsiauginti iki tam tikro skaičiaus bandą, o tas mistinis reikalingas skaičius – 70. Tačiau jeigu 56 elnius išlaikai metus laiko, tai taip pat nepažeidi sutarties sąlygų. Pas mus dabar bandoje yra 54 elniai, tai jau visai mažai trūksta iki reikiamo skaičiaus. Tuo labiau, jog šiais metais galvojame sulaukti dar 10 elniukų.

Remigijus Bonikatas
Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys

Daugiau apie tai skaitykite balandžio 7 d. laikraščio numeryje.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top
error: Kopijuoti negražu!
+