+

Bjaurastimi besispjaudantys kaminai nuodija žmones

Balti dūmai dažniausiai rūksta iš kaminų tų namų, kurių gyventojai krosnyse degina kokybišką kurą.

Balti dūmai dažniausiai rūksta iš kaminų tų namų, kurių gyventojai krosnyse degina kokybišką kurą.

Spustelėjus didesniems šalčiams, nuosavų namų kvartaluose netrūksta tirštų dūmų, kurių kvapas ne visada būna itin malonus. Prie visokia bjaurastimi besispjaudančių kaminų skaičiaus didėjimo gerokai prisidėjo ekonomikos krizė, privertusi dalį gyventojų atsisakyti dujų – ekologiškesnio kuro. Dar labiau teršia orą tie gyventojai, kurie ar iš „skupumo“, ar iš perdėto tvarkingumo piktybiškai grūda į krosnis viską, kas dega: klijuotas baldų plokštes, šiukšles, plastikinius butelius ir netgi automobilių padangas.

Teršiama ne tik sava, bet ir kaimynų teritorija

Iš kaminų besiskverbiantis tvaikas pasiekia ir daugiabučius. Iš kai kurių miestelėnų kaminų virstantys juodi dūmai verčia ašaroti, graužia gerklę ir šiaip kelia ne itin gerų minčių. Taupydami kurą, degindami įvairų šlamštą, žmonės net nepagalvoja, kad su dūmais į aplinką skleidžia pavojingas medžiagas, nuodijančias gyvenimą ne tik kaimynams, bet ir sau.

Žiniasklaidoje skelbiama, jog gyvenamųjų namų kaminai nėra aukšti – dažniausiai iki septynių metrų. Be to, deginimo temperatūra buityje naudojamuose šildymo katiluose nedidelė, kūrenamos atliekos sudega nepakankamai, tad jos kartu su dūmais ir išmetamos į aplinką bei pasklinda šalia namų nuklodamos sniegą juodu sluoksniu. Teršiama ne tik sava, bet ir kaimynų teritorija. Visa ši tarša, atšilus orui, susigeria į žemę, niekur nedingsta, o per vandenį ir orą patenka į maitinimosi grandinę ir grįžta atgal į žmogaus organizmą.

Nuodingos cheminės medžiagos, medikų teigimu, kaupiasi žmogaus kūne visą gyvenimą ir skatina vėžinius susirgimus. O juk gyventojų individualius namus supa žemės sklypeliai. Juose auginamos sodo ir daržo gėrybės, kurias valgo ne kas kitas, bet patys namų savininkai manydami, jog užsiaugina ekologiškų daržovių.

Už atliekų deginimą buitiniuose šildymo katiluose ir krosnyse numatytos baudos

Aplinkosaugininkai pastebi, kad juodi dūmai dažniausiai rūksta iš tų namų kaminų, kurių gyventojai krosnyse degina buitines atliekas.

Pasidomėjus, kokios numatytos baudos už atliekų (plastmasės, tepalų, čiužinių, automobilių padangų) deginimą nuosavo namo krosnyje, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūros vedėjas Romualdas Sližauskas informavo: „Lietuvos Respublikos Aplinkos oro apsaugos įstatymo 20 straipsnis numato, jog draudžiama deginti atliekas, išskyrus atvejus, kai jos deginamos specialiai tam skirtuose įrenginiuose. Vadovaujantis įstatymo nuostatomis, atliekas galima deginti tiktai specializuotose įmonėse, kurios turi Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus bei vykdant tuose leidimuose nurodytas sąlygas. Namų sąlygomis buitiniuose katiluose atliekų deginti negalima. Atsakomybė už tokią veiką numatyta Administracinio teisės pažeidimo kodekso 83 straipsnyje „Atmosferos apsaugos reikalavimų pažeidimas deginant atliekas“. Atliekų deginimas, nesilaikant įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų atmosferos apsaugos reikalavimų, užtraukia baudą piliečiams nuo 28 iki 57 eurų, o pareigūnams – nuo 57 iki 115 eurų. Nustačius atliekų deginimo krosnyse atvejus, taikomos šio straipsnio nuostatos.“

Už atliekų deginimą numatytos gana didelės baudos, tačiau tikrintojams sunku įrodyti pažeidimus.

Širvintiškiai skųsti(s) neskuba

Širvintiškiai kantrūs ir jautrūs kaimynams, todėl neskuba skųsti(s) aplinkosaugininkams, kad iš kaminų virsta juodi dūmai. Pasak Romualdo Sližausko, Širvintų rajono aplinkosaugininkai per metus sulaukia 3-4 pranešimų iš pilietiškų kaimynų. „Tačiau pasitvirtina tiktai vienas kitas, – pažymėjo agentūros vedėjas, – nes ne visais „įtartinų dūmų“ atvejais yra deginamos atliekos. Kūrenant krosnį anglimi, sklinda degančiai angliai būdingas kvapas, o krosnies įkūrimo metu iš kaminų virsta juodesni dūmai negu įsidegus kurui.“

Dažnas Širvintų miesto gyventojas yra pastebėjęs, o dar labiau pajautęs, jog kasmet, prasidėjus šildymo sezonui, padidėja oro tarša. Visa laimė, jeigu vėjas ir krituliai padeda tiems teršalams sklaidytis. Žiniasklaidoje teigiama, jog užterštame ore aplinkos apsaugos specialistai aptinka daug pavojingų junginių. Tai ir anglies monoksidas, azoto dioksidas, sieros dioksidas, ozonas, švinas. Taip atsitinka dėl to, kad kai kurių namų savininkai savo namus šildo degindami įvairias atliekas: senus baldus, impregnuotas medienos atliekas, plastikinę pakuotę.

„Aplinkosaugininkai reaguoja į visus pranešimus apie galimai deginamas atliekas, – sakė Romualdas Sližauskas, – kadangi, deginant ypač gumos ir plastiko atliekas, į aplinkos orą išsiskiria ypač kenksmingi kancerogeniniai junginiai, sukeliantys vėžinius susirgimus. Apie tai turėtų susimąstyti kiekvienas gyventojas, ketinantis į krosnį mesti plastmasinę tarą (liaudiškai vadinamus bambalius) ar padangas bei kitokias atliekas. Apie aplinkosauginius pažeidimus mūsų rajone galima pranešti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūrai tel. 8-382-52762. Pernai metais šalyje pradėjo veikti vieningas informacijos apie aplinkosauginius pažeidimus priėmimo centras, todėl apie bet kokio pobūdžio aplinkosauginius pažeidimus bet kuriuo paros metu galima pranešti tel. 8-5-2732995 arba bendruoju pagalbos telefonu 112. Budrūs pareigūnai imsis atitinkamų veiksmų.“

Su galimais teršėjais kovojama nuolat

Pastebėta, kad, paspaudus šaltukui, nesandariuose statiniuose įsikūrusios įmonės, remonto dirbtuvės, lentpjūvės pradeda kūrenti vadinamąsias „buržuikas“. Kuo jos kūrenamos, nuolat domisi aplinkosaugininkai.

Širvintų rajono agentūros vedėjo teigimu, su galimais teršėjais kovojama nuolat atliekant įmonių tiek planinius, tiek ir neplaninius patikrinimus, tikrinant skundus. Pasak aplinkosaugininko, tokiems pažeidimams mažai kas ryžtasi. Didžiosios katilinės teršalais tikrai nekūrenamos.

„Kasmet šaltuoju metų laiku organizuojama akcija „Kaminukas“, – pažymėjo Romualdas Sližauskas. – Tuomet apvažiuojamos visos seniūnijos, kaimai, atokesnės teritorijos, tikrinamos įmonės, servisai, privatūs namai.“

Belieka tikėtis pačių žmonių sąmoningumo

Kokiu oru kvėpuojame šiandien ir kvėpuosime rytoj, nemaža dalimi priklauso nuo gyventojų sąmoningumo. Ne taip paprasta patekti į privačią teritoriją ir patikrinti, ką gyventojas deda į savo krosnies pakurą. Belieka tikėtis pačių žmonių sąmoningumo. Jeigu supratingumo neatsiranda, tuomet aplinkosaugininkai „suskubs į pagalbą“ ir išrašys baudos kvitą už aplinkos teršimą. Gal tuomet bjaurastimi besispjaudantys kaminai nustos nuodyti aplink gyvenančius kaimynus. Juk oro tarša labai veikia žmogaus sveikatą, nes kvėpuojame be perstojo 24 valandas per parą.

Romas Zibalas

     

Jau veikia ŠIRVINTŲ KRAŠTO skelbimų lentos. Jomis naudotis gali tiek užsiregistravę lankytojai, tiek Svečiai. Registruotiems vartotojams - daugiau galimybių. Jau įdiegta galimybė į serverį įkelti savo nuotraukas prie dedamų skelbimų. Apie pastebėtas klaidas rašykite Administratoriui: gintaras@sirvinta.net . Ačiū, kad naudojatės Skelbimų lentomis!

Kiti straipsniai:

Kaip feniksas iš pelenų – atidarytas atgimęs Jaunimo sodas

Širvintos – gerasis pavyzdys, kuris užkrečia?

Ar pakeis Ž. Pinskuvienę „gubernatorius“ iš Vilniaus!?

Lietus nesutrukdė pasigrožėti gražiausiomis Čiobiškio seniūnijos sodybomis

Lydimi Bučkio ir Aguonos, komisijos nariai grožėjosi Musninkų seniūnijos sodybomis

Kuriama jaukumą kelianti sodybų aplinka

„Baltijos kelio“ vienybės banga suplazdeno didžiulę Širvintų krašto vėliavą

Originalių idėjų nestokoja Alionių seniūnijos gyventojai

Kernavės apylinkėse grožėtasi svirnu, pušaitėmis, flioksais…

Liepą ilgalaikių bedarbių rajone buvo mažiausiai nuo 2010-ųjų

Kaip protingas pensininkas iš vidutinės pensijos Lietuvoje gali gyventi oriai…

Įpratusių pasėdėti būdelėje su popieriaus skiaute rankoje laukia „eurobizūnas“: pats laikas susitvarkyti tiems, kurie neskuba

Kaip Širvintos minės Baltijos kelio 30-metį?

Gelvonų gimnazija turės nuolatinį vadovą

VMI pervedė 543 tūkst. eurų GPM permokų Širvintų r. savivaldybės gyventojams

Opozicijos paistalai bliūkšta: Laisvosios rinkos instituto duomenimis, valdininkų armija Širvintose viena mažiausių šalyje

Gelvonų seniūnijoje komisijos narių akį glostė egzotiški augalai

Antrąja projekto „Globalios Širvintos“ garbės ambasadore tapo Daiva Zuehlke

Širvintų mieste stabdomas karšto vandens tiekimas

Gražiausios sodybos konkursas Jauniūnų seniūnijoje

Pasaulio širvintiškių susitikimas minint Pasaulio lietuvių metus

Gaukite „Širvintų krašto“ metų prenumeratą dovanų!

Iš Astravo atominės elektrinės pasklidus radiacijai, jodo preparatų tabletes turėtų gerti ir širvintiškiai

Širvintų miesto gyventojų sodybos kasmet suspindi gėlynų gausa

Skaičiai rodo: mažėjant šernų, Afrikinis kiaulių maras kelia koją iš Širvintų rajono

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa
Nuorodos


+