Biurokratai nutyli kitą faktą: pensininkų … mažėja!

Šių metų pradžioje šimtui darbingų 15-64 metų Širvintų rajono gyventojų vidutiniškai teko 20 išlaikomų vaikų iki 14 metų ir 32 pagyvenę žmonės, sulaukę 65 metų. Per pastaruosius penkerius metus tenkančių išlaikomų mažamečių skaičius mūsų rajone nepasikeitė, o štai pagyvenusių žmonių prisidėjo dviem.

32 pagyvenę žmonės, tenkantys šimtui darbingų gyventojų, šiuo metu nėra pats didžiausias rodiklis. Didžiausia socialinė našta šalyje tenka ilgą laiką „valstiečių-liaudininkų“ rojumi vadintai Ignalinos rajono savivaldybei, kurioje šimtui darbingų žmonių tenka 44 asmenys, sulaukė 65 metų. Antra pagal šį rodiklį – Anykščių rajono savivaldybė (šimtui darbingų žmonių – 42 pagyvenę žmonės), po jų seka Biržų ir Varėnos savivaldybės (po 39).

2017-ųjų pradžioje statistinis Širvintų rajono gyventojas buvo sulaukęs vidutinio 46 metų amžiaus. Tiesa, moterų ir vyrų vidutinis amžius skiriasi, nes jam įtaką daro ilgesnė moterų gyvenimo trukmė. Taigi statistinė moteris mūsų rajone buvo sulaukusi 49 metus, o vyras – 42 metus. Per penkerius metus rajono gyventojai (tiek vyrai, tiek moterys) tapo vyresni dvejais metais.

Didžiausias gyventojų amžiaus vidurkis (50 metų) šiuo metu yra Ignalinos, Anykščių ir Visagino savivalybėse.

Tūkstančiui mūsų rajono gyventojų metų pradžioje teko 347 senatvės pensininkai. Tai palyginti vidutiniškas rodiklis, nes yra dešimtys savivaldybių, kur šis skaičius didesnis: sakykime, Ukmergės rajone tūkstančiui gyventojų teko 409 senatvės pensininkai, Zarasų rajone – 410, Biržų – 422, Anykščių – 445, o Ignalinos – net 488. Nors kartais mėgstama pabrėžti, kad daugiausiai pensininkų yra mažose savivaldybėse, nes tenykščiai darbingo amžiaus žmonės ieško laimės kitur, yra kiek kitaip: pagal tūkstančiui darbingų žmonių tenkančių senatvės pensininkų skaičių Širvintų rajoną lenkė tokie miestai, kaip Kaunas (358), Klaipėda (355) ir Panevėžys (364).

Sulaukę pensinio amžiaus, 2016 metais Širvintų rajono gyventojai gavo vidutinę 233,66 Eur Sodros senatvės pensiją, o išėjusieji į pensiją anksčiau termino – 174,20 Eur Sodros išankstinę senatvės pensiją.

Jokia paslaptis, kad senatvės pensiją lemia žmogaus per gyvenimą uždirbtų lėšų ir nuo jų mokamų socialinių įmokų dydis. Ten, kur buvo įmonių, galinčių mokėti didesnius atlyginimus, ten, kur buvo patrauklu apsigyventi pasiturintiems ir daugiau uždirbantiems žmonėms, Sodros mokamos senatvės pensijos yra didesnės. Ir vienu, ir kitu atveju tai daug priklausė nuo vietos valdžios: kiek jos įstengė privilioti verslo investicijų, kokią sukūrė infrastruktūrą, kad iš didmiesčių pas juos keltųsi verslas ir pasiturintys gyventojai. Kur vietos valdžia dešimtmečius snaudė, kaip buvo pas mus, kur rūpinosi tik savo gerove, ten šie socialiniai rodikliai yra prastesni. Jie tiesiog atspindi, kiek uždirbo ir kokias pensijas per savo darbingą gyvenimą užsidirbo savivaldybės žmonės.

Pernai Širvintų rajone valstybinę Sodros senatvės pensiją gavo 3427 asmenys. Tai – vidutinis metinis tokias pensijas gavusių asmenų skaičius, ir jis mažiausias per pastaruosius penkerius metus (net 172 asmenimis mažiau nei buvo 2012 ar 2013 metais).

Dar 52 asmenys mūsų rajone pernai gavo išankstinę Sodros senatvės pensiją. Per penkerius metus jų sumažėjo trečdaliu.

Pensininkų skaičiaus mažėjimas – tai tema, kurios vengia biurokratai, ieškantys pasiteisinimų, kodėl pas mus pensijos mažesnės nei kitur. Jie motyvuoja, kad Lietuvoje mažėja dirbančiųjų, o šiems tenka išlaikyti vis daugiau pensininkų. Kartais iš tokių jų kalbų susidaro įspūdis, kad uždirbančiųjų vis mažėja ir mažėja, o gaunančiųjų pensijas daugėja vos ne geometrine progresija, todėl apie augančias pensijas pasvajoti gali tik neišmanėliai. Tačiau tiesa yra ta, kad mažėja ne tik dirbančiųjų, bet ir pensininkų, vadinasi, reikia mažiau pinigų mokėti pensijoms. Štai Vilniaus mieste per penkerius metus asmenų, gaunančių Sodros senatvės pensijas, sumažėjo beveik 12 tūkstančių, Kaune – beveik 15 tūkstančių, Panevėžyje ir Klaipėdoje – po 7 tūkstančius, Marijampolėje ir Alytuje – po 5 tūkstančius, Trakų savivaldybėje – beveik dvigubai (nuo 11,6 iki 6,2 tūkst.). O štai pensininkų skaičius išaugo vos keliose savivaldybėse (Vilniaus rajone, Visagine, Mažeikiuose, Palangoje, Neringoje, Klaipėdos ir Kauno rajonuose), tačiau – labai nežymiai.

Senatvės pensija, kurią gavo širvintiškiai, yra viena mažiausių Vilniaus apskrityje. Mažesnes gavo tik šalčininkiečiai (221,57 Eur), o štai Elektrėnų savivaldybėje senatvės pensininkams vidutiniškai buvo mokama 261,47 Eur Sodros senatvės pensija, Vilniaus mieste – 288,76 Eur. Didžiausia vidutine senatvės pensija galėjo pasigirti turtingų žmonių rojumi vadinamos Neringos savivaldybės gyventojai, kuriems buvo mokama vidutinė 302,43 Eur Sodros senatvės pensija. Neringos savivaldybė buvo vienintelė šalyje, kur šis rodiklis peržengė 300 Eur ribą. Kaip mėgdavo sakyti senoliai, turtingiems ir Dievas prideda. Tiesa, tų turtingesnių Neringos savivaldybėje pernai viso labo tebuvo 656. Būtent tiek senatvės pensininkų Neringos savivaldybėje gyveno 2016-aisiais (dar 14 gavo išankstinę pensiją). Kaip jau minėta, skirtingai nei daug kur kitur Neringoje senatvės pensininkų daugėja, ir daugėja labai sparčiai – nuo 2013-ųjų prisidėjo 101.

ŠK

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

45 Atsakymai į “Biurokratai nutyli kitą faktą: pensininkų … mažėja!”

  1. pastebejimas giedrei parašė:

    Jeigu skundais neapklos..

  2. giedre parašė:

    kaip marytes aikste kinta, gal greit bus?

  3. to to jo parašė:

    Bet kitus matyti taip malonu..

  4. To jo parašė:

    Tegu išeina, jei taip blogai prie dabartinės valdžios. Juk nereikia pensininkui vaikų augint, mokyklon išleist ir tt

  5. to JO parašė:

    Sau tai gali leisti tik vietines reiksmes zvaigzdes. Jau viskas, kas galima, pasiimta, privilegijomis pasinaudota, galima dabar jau valdziai ir gyvenima panuodyti. Vitiek jau niekas daugiau neisrinks.

Comments are closed.

scroll to top