Atėjusieji į susirinkimą širvintiškiai sužinojo, kad gali žemėlapyje pamatyti, kaip, pavyzdžiui, nuspalvinti palei upes einantys gyvūnų migracijos takai.
Prieš dvejus metus Europos socialinio fondo agentūra ir Širvintų rajono savivaldybės administracija pasirašė projekto „Širvintų rajono savivaldybės teritorijos gamtinio karkaso teritorijų naudojimo specialiojo plano parengimas“ finansavimo ir administravimo sutartį, kurio tikslas, kaip skelbta, „užtikrinti Savivaldybės teritorijos gamtinio karkaso teritorijų naudojimo plėtrą ir planavimo priemonėmis užtikrinti vientisą Širvintų rajono savivaldybės teritorijos gamtinio ekologinio kompensavimo tinklą“.
Lapkričio 21 dieną į Savivaldybėje surengtą viešąjį gyventojų susirinkimą atėjo „net“ dešimt, daugiausia, širvintiškių, kurie ausimis paklpasėjo klausydamiesi sunkiai „įkandamų“ projektą parengusios UAB „Dujų sfera“ atstovės formuluočių, o paskui nedrąsiai pasidomėjo, kaip šis projektas atsilieps jiems? Va tada atvykusieji juos ir patikino, kad Širvintų miesto tas dalykas tikrai nepalies, o kitiems rajono gyventojams jokios apčiuopiamos įtakos atseit nebus, nes projekte buvo įtvirtinta tai, kas ir taip buvo nustatyta bei įtvirtinta iš anksčiau. Atseit projektuotojai tiesiog į rajono bendrąjį planą perkėlė ir pažymėjo didžiausią ekologinę svarbą turinčias buveines, jų aplinką bei gyvūnų ir augalų migracijai reikalingas teritorijas.
– Žmonėms tai žinoti gal ir nėra svarbu, tik štai yra toks reikalavimas – projektą pristatyti visuomenei, – sakė Savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėja Dalia Kunevičienė.
Projektuotojų atstovai ilgai ragino pasirašyti tą dešimtį širvintiškių, kad atėjo į susirinkimą, bet kai kurie išėjo to nepadarę. Žmonės sakė yra įskaudinti, kad į susirinkimus kviečiami dėl formalumo, dėl „paukščiuko“, jiems niekas nepaaiškina, kas vyksta ir kam to reikia. O paskui per kitus sužinoma, kad rajono taryba balsų dauguma nusprendė vienaip ar kitaip pertvarkyti savo rinkėjų gyvenimą.
Atėjusieji vėl žarstė kritiką dėl ketinimų praplėsti Širvintų miesto ribas. Nepasitarus su gyventojais, buvo nutarta miesto ribą praplėsti iki Beržės upelio, taip šiose apylinkėse esantis Staviškių kaimelis vienu valdančiųjų rankų pakėlimu tapo miesto dalimi. Ateities planuose (dabartinė valdžia jau nebespės užsakyti geodezinių matavimų) – Širvintų ir Kabaldos kaimų prijungimas prie Širvintų miesto. Prognozuojama, kad tai gali užtrukti iki penkerių metų. Nebent naujai atėjusieji į valdžią tokio sumanymo atsisakys.
– Norėjo tarybos nariai, kad šiose vietose jų turimi žemės sklypai atsidurtų mieste, kad pakiltų jų vertė, kad būtų suprojektuotos komunikacijos, tai ir nubalsavo, – susirinkime nuskambėjo tokio sprendimo paaiškinimas.
Ir tikrai. „Širvintų kraštas“ yra rašęs, kad ne vienas nustebo, kai per patį krizės įkarštį buvo parengtas Staviškių kvartalo gatvių tiesimo projektas, o tam reikalui netgi gauta 200 tūkst. litų. Ar ne todėl, kad šiame mikrorajone buvo pradėtas statyti tuometinio mero Kęstučio Pakalnio namas? Į panašias kalbas tuomet sakyta, kad nereikėtų ieškoti adatos šieno vežime, juk Staviškių kvartale sklypų turi ir kiti gyventojai. Tik štai: ar pasiteiravo kas tų kitų gyventojų – nori jie atsidurti mieste, ar ne? Susirinkime dalyvavę keli čia esančių sklypų savininkai vienu balsu tikino, kad jų nuomonės nei „kas klausė, nei atsiklausė“.
– Galima sakyti, rajono valdžia su mumis pasielgė kaip Putinas su Krymu: ėmė ir prijungė prie Širvintų miesto, – liūdnai pašmaikštavo kažkuris staviškietis.
Dauguma atėjusių neslėpė manę, kad bus informuoti, kaip rajono Savivaldybė reagavo į jų pastabas dėl Širvintose projektuojamo gatvių tinklo, o čia, pasirodo, tik pasiūlė susipažinti su žemėlapiu, kuriame skirtingomis spalvomis pažymėti, sakykime, varlių ar kitų gyvūnėlių migracijos takai, ekologinę svarbą turinčios buveinės. Lyg be projekto nebuvo aišku, kad gyvūnai daugiausia migruoja palei upes, o paukščiai peri krūmynuose.
– Ir kam visa tai reikalinga? – stebėjosi Robertas Polonskas ir kreipėsi į Savivaldybės administracijai atstovaujančią Dalią Kunevičienę: – Mes, gyventojai, jus nusamdėme tam, kad dirbtumėt mūsų, o ne projektuotojų iš kitų miestų naudai. Bendrauju su kitų rajonų ūkininkais, jie juokiasi iš mūsų. Sakė, tokius projektuotojus kai kur žmonės „išvijo su pagaliais“.
Anot rajono gyventojo, jis ir kitų sklypų savininkai įvairioms instancijoms prirašė kalnus raštų prieštaraudami, kad turima žemė atsidurtų miesto teritorijoje, tačiau visi skundai – kaip žirniai į sieną. Pagaliau buvo paaiškinta, kad taip nutarė rajono taryba, ką nors pakeisti – per vėlu. Galų gale, ir per brangu, juk vien bendrojo plano parengimas kainavęs per pusę milijono.
Beje, per ankstesnį tarybos posėdį opozicijos lyderė Živilė Pinskuvienė pasidomėjo, kiek rajono biudžetui kainavo gamtinio karkaso teritorijų naudojimo specialiojo plano parengimas. Tada Administracijos direktorė Elena Davidavičienė pasiteisino, kad sumos nepamena. Anot Živilės Pinskuvienės, jai vis dėlto pavyko sužinoti, kad iš rajono biudžeto projektuotojams už žemėlapio „paspalvinimą“ buvo atseikėta apie 50 tūkst. litų.
– Jei ne Živilė Pinskuvienė, apskritai nežinotume, ką rajono valdžia su mumis išdarinėja, – pastebėjo į posėdį atvykusi Elena Oršauskienė, kurios turimą žemę valdžia už akių prijungė prie miesto. Na ir kas, kad didesni mokesčiai, kad moteris neteko teisės į išmokas. Užtat dabar turi vilties, kad kada nors valdžia vėl skirs kokius 200 tūkst. litų, ir gatvė bus nutiesta ir iki jos sklypo. Tikrai nepakenktų, jei greta namą imtų statytis kuris nors iš valdančiųjų.
– Net ne gatvės esmė. Mums pikta, kad prieš nutardama, kaip mums reikės gyventi, rajono valdžia net nepasidomi, kokia mūsų nuomonė. Argi buvo sunku atvažiuoti ir pasakyti: „Ketiname plėsti miestą, ar norite prisijungti?“ Jei mūsų nuomonė jiems nerūpi, kodėl tada kviečiasi susipažinti su parengtais projektais? Tegul patys ir susipažįsta, – piktinosi laiką sugaišę žmonės.
Gintaras Bielskis
