Kovas, 2015 archyvas

Policija bylas siuva baltais siūlais?

Policija bylas siuva baltais siūlais?
Prieš savaitę Vyriausiojoje rinkimų komisijoje priimant sprendimą dėl tiesioginių mero rinkimų Širvintų rajone rezultatų panaikinimo, jo šalininkai, tarp jų ir ant klibančios kėdės balansuojantis Zenonas Vaigauskas, motyvavo, kad mūsų rajone neva buvo padaryta šiurkščių pažeidimų. Įvardytas ikiteisminis tyrimas, apie kurį nenorėjo kalbėti net posėdyje dalyvavęs prokuroras, taip pat faktas, kad keturiems asmenims už balsų pardavimą ir pirkimą Širvintose buvo skirtos administracinės nuobaudos.
Kadangi posėdyje nebuvo atsakyta į daug iškilusių klausimų, smalsu, kokie tai buvo pažeidimai.
Vieni iš kitų „pirko“ ir vieni kitiems „pardavinėjo“
Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktais duomenimis, kovo 15-ąją Širvintose už balsavimo rinkimuose tvarkos pažeidimą policija keturiems miesto gyventojams iš tiesų surašė administracinės teisės pažeidimų protokolus ir tą pačią dieną skyrė 144 eurų dydžio baudas.
Vien patyrinėjus šiuos VRK pateiktus protokolus kyla daug abejonių ne tik dėl paties fakto, bet ir išlenda galimos policijos darbo spragos.
- Trumpai tariant, protokolai buvo surašyti už tai, kad keturi tarpusavyje pažįstami širvintiškiai, kurie niekaip nėra susiję su Darbo partija, neva vienas kitą ragino balsuoti už konkretų kandidatą ir tariamai žadėjo už tai 5 eurų atlygį. Tačiau iš protokolų taip ir lieka neaišku, ar tas atlygis buvo gautas, pagaliau – kas tą atlygį galėjo skirti. Stulbina tai, kad, vienas šios istorijos dalyvis, su kuriuo siejama pažeidimo pradžia, mūsų žiniomis, yra turėjęs rimtų psichinės sveikatos problemų, policijai yra tekę jį gabenti į Naujają Vilnią, kad medikai suteiktų pagalbą. Faktas, kad žmogus piktnaudžiauja alkoholiu ir galimai turi neadekvataus elgesio problemų, netapo kliūtimi skirti nuobaudą, pagaliau – šį faktą išsiaiškinti neskubinant įvykių, – sakė Darbo partijos Širvintų skyriaus pirmininkė Ingrida Baltušytė – Četrauskienė.
Kaip vis dėlto buvo padarytas galimas pažeidimas? Iš protokolų aišku, kad vienas širvintiškis, pavadinkime jį S., kovo 15 dieną, apie 13.30 val., J. Janonio gatvės 9 namo viename butų tariamai agitavo bendraamžį R. bei dvejais metais vyresnę M. merų rinkimuose balsuoti už Živilę Pinskuvienę ir už tai jiems žadėjo po 5 eurų atlygį. Maža to, pagal kitą protokolą, tuo pačiu metu (!) minėtoji M. jau būdama kitoje vietoje (Vilniaus gatvės 41 namo viename butų) ne tik sutiko balsuoti už 5 eurų atlygį, bet ir tuo pačiu metu kitame bute (!) kurstė už atlygį balsuoti ten gyvenantį D., kuris jau kitoje vietoje (!) su pasiūlymu sutiko.
- Visa tai primena blogai surežisuotą spektaklį, kurio aktoriai ne tik neišmoko vaidmenų, bet ir prastai improvizuoja, – anot jos, baltais siūlais siūtomis bylomis baisėjosi Ingrida Baltušytė-Četrauskienė. – Iš užfiksuoto fakto galima suprasti net tai, kad galimai suagituota M. žadėtą atlygį „neatlygintinai perleido“ kitam. Kas čia? Vaikų darželis, kur vaikai keičiasi žaislais, kad tik draugautų vieni su kitais?
Pasak pašnekovės, šiems pažeidėjams galėjo būti daromas spaudimas, pasinaudojus galimais jų elgesio ir sveikatos sutrikimais, iki galo neišaiškinta, kuo jie yra kaltinami, po kuo pasirašo. Tai primena politinį susidorojimą, kurio užsakovams trūks plyš reikėjo nors kokių pažeidimų. Turima informacijos, kad ketveriukė pateko į teisėsaugos rankas, kai po balsavimo, girdint stebėtojams, vienas iš šių asmenų pašmaikštavo, kas jam dabar sumokės? Štai taip Širvintose buvo atskleistas visas „papirkinėjimo mechanizmas“. Ir tikrai: jei policijai jaunų žmonių kompanijos kvailiojimai yra pagrindas pripažinti padarius šiurkštų pažeidimą ir dėl to nubausti, kyla abejonių ir dėl kitų teisėsaugos sprendimų.
Tai sakydama, į rajono tarybą išrinkta politikė turėjo omenyje pradėtą ikiteisminį tyrimą, kurio detalės apskritai skendi migloje. Prokuroras tik užsiminė apie kažkokius rastus lapus su telefonų numeriais, kelis tūkstančius eurų smulkiomis kupiūromis. Vadovaujantis tokiais „įrodymais“, būtų galima pradėti ne vieną ikiteisminį tyrimą, kuriuose kaip įkalčiai atsidurtų žmonių piniginėse rastos smulkios kupiūros, o lapus su telefonų numeriais galėtų pakeisti kad ir jų telefono aparatuose aptikti kontaktai. Kadangi pas mus daugiau kaip pusė dalyvavusių rinkimuose balsavo už Živilę Pinskuvienę, tikėtina, kad dalis prisipažintų tai padarę. O kaip tai būtų pritempta iki jų „paveikimo“, jau aišku iš paminėtos keturių pažeidėjų istorijos.
- Mums sunku komentuoti atvejį, dėl kurio pradėtas ikiteismis tyrimas, kadangi neteikiama jokios informacijos, – sakė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė. Ji neatmetė provokacijos galimybės, kadangi, jos žiniomis, vienas įtariamųjų konkrečiomis aplinkybėmis yra susijęs su Andrių Jozonį parėmusios atitinkamos partijos žmonėmis.
Esminiai neatitikimai – ne kliūtis teisme
Grįžtant prie keturių pažeidėjų, kurie vieni iš kitų „pirko“ ir vieni kitiems „pardavinėjo“ savo balsus, norėtųsi prisiminti pustrečių metų senumo istoriją, kurią viename televizijos reportažų į dienos šviesą ištraukė rajono meras Vincas Jasiukevičius, o kitoje televizijoje ją atkartojo Seimo narys Algimantas Sysas. Buvo paminėta, kad prieš dvejus metus viena rajono gyventoja už balsų pirkimą Darbo partijai buvo nubausta 1000 litų bauda.
Ši istorija nutiko, kai po 2012 metų rudenį vykusių Seimo rinkimų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas įtarus, kad R. vienu, o gal dviem cigarečių pakeliais papirko Širvintų socialinių paslaugų centro gyventoją, jog ši balsuotų už Živilę Pinskuvienę. Tą papirkimą tariamai matė ir keli darbuotojai, kurių viena šįmet kandidatavo į rajono tarybą „zuokininkų“ sąraše. Nors buvo įtarimų, kad per tuos rinkimus stebėtoja buvusi R. cigaretėmis neva „papirkinėjo“ ne vieną, kiti apklausti socialinių paslaugų centro gyventojai tai paneigė.
R. anksčiau dirbo minėtame centre, tačiau, kaip ji pati teigė, buvo priversta išeiti, nes jos santykiai su centro vadovais buvo įtempti. Todėl nutikusi istorija galėjo būti kerštas jai. R. dėl papirkimo neprisipažino kalta, o jai mestą kaltinimą palaikė tik viena centro gyventoja, galimai pabūgusi, kad priešingu atveju dėl elgesio problemų gali būti pašalinta iš šio centro.
Dėl šio fakto buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau 2012 metų lapkričio 12 dieną jis buvo nutrauktas R. veiksmuose nesant nusikaltimo požymių. Vis dėlto policija R. surašė administracinės teisės pažeidimų protokolą, o Širvintų rajono apylinkės teismas 2013 metų sausio 17 dieną ją pripažino padarius pažeidimą. Teismui tada nepadarė įspūdžio byloje esantys neatitikimai, tarp jų ir ta aplinkybė, kad R. buvo kaltinama nusižengusi per balsavimą ryte, nors Socialinių paslaugų centre buvo balsuota po pietų. Keitėsi ir kiti „parodymai“, pavyzdžiui, kiek ir kur buvo galimai perduota cigarečių. Teismo nuomone, „papirktos“ liudytojos parodymais nėra jokio pagrindo netikėti, nors jie iš dalies skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu jos duotų parodymų. Kaip teigta nutarime skirti administracinę nuobaudą, „prieštaravimai neatima iš teismo galimybės laiką tikslinti, o kiti protokolo netikslumai teismo taip pat yra tikslinami“.
Susidūrusi su tokiais teisėtvarkos viražais, pensininkė R. nuleido rankas ir nusprendė nutarimo neskųsti, su valstybės finansuojamu galingu teisėsaugos mechanizmu nekovoti, kad nenukentėtų dar labiau. Dabar šis smulkus ir nemažai abejonių keliantis faktelis rajono mero ir Seimo nario lūpose tapo „galingu“ argumentu įrodinėjant tariamas Darbo partijos ydas.
Gintaras Bielskis

Prieš savaitę Vyriausiojoje rinkimų komisijoje priimant sprendimą dėl tiesioginių mero rinkimų Širvintų rajone rezultatų panaikinimo, jo šalininkai, tarp jų ir ant klibančios kėdės balansuojantis Zenonas Vaigauskas, motyvavo, kad mūsų rajone neva buvo padaryta šiurkščių pažeidimų. Įvardytas ikiteisminis tyrimas, apie kurį nenorėjo kalbėti net posėdyje dalyvavęs prokuroras, taip pat faktas, kad keturiems asmenims už balsų pardavimą ir pirkimą Širvintose buvo skirtos administracinės nuobaudos.

Kadangi posėdyje nebuvo atsakyta į daug iškilusių klausimų, smalsu, kokie tai buvo pažeidimai. Skaityti daugiau »

Darbo krūvis didėja, bet priimtų teisingų sprendimų – nemažėja

Darbo krūvis didėja, bet priimtų teisingų sprendimų – nemažėja
Širvintų rajono apylinkės teismas informuoja, kad 2014 metais išnagrinėjo 1753 bylas, iš jų 126 – baudžiamąsias, 1177 – civilines, 450 – administracinių teisės pažeidimų.
Palyginti su 2013-aisiais, pernai buvo išnagrinėta 370 bylų daugiau, kadangi padaugėjo visų rūšių bylų. Vis dėlto pagal baudžiamąsias bylas pernai atsilikta nuo 2012-ųjų, kai Širvintų rajono apylinkės teisme buvo išnagrinėta 141 tokia byla.
Irina Serafin, nuo 2012-ųjų liepos laikinai einanti Širvintų rajono pirminkės pareigas, mano, kad didesnį išnagrinėtų bylų skaičių pirmiausia lėmė išaugęs civilinių bylų skaičius. Žmonės dažnai kreipiasi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, dėl turtinių, paveldėjimo teisių. Kalbant konkrečiais skaičiais, pernai išnagrinėta net 740 bylų dėl teismo įsakymo išdavimo, 255 bylos ginčo teisenos tvarka. Pagal kategorijas daugiausia, 968 bylos, bylos buvo susijusios su prievolių teise. 98 bylos pernai kilo iš šeimos teisinių santykių – 50 jų buvo susijusios su santuoka (36 bylos – dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu).
Didelis civilinių bylų skaičius daugiausia lėmė teisėjams tenkantį darboo krūvį. Pagal bendrąjį darbo krūvį Širvintų rajono apylinkės teismas pernai faktiškai susilygino su šalies teismų vidurkiu, nuo kurio atsiliko vos 0,4 proc. Prieš penkerius metus šis rodiklis skyrėsi beveik 23 proc. Jeio neskaičiuotume asdministracinių bylų, Širvintų teisėjams tenkantis baudžiamųjų ir civilinių bylų krūvis netgi 2,38 proc. viršija šalies vidurkį.
Teismo vadovė sutinka, kad išaugusiam krūviui iš dalies turėjo ir tas fakltas, kad kurį laiką teisme dirbo tik du teisėjai, mat 2014-ųjų gruodį, pasibaigus įgaliojimų laikui, Širvintų rajono apylinkės teismą paliko ilgametė jo vadovė ir teisėja Danguolė Šuminaitė. Nuo šių metų vasario 18-osios teisme pradėjo dirbti teisėja Asta Katinienė, tačiau pirmąjį bylos nagrinėjimą ji turės tik kovo 30-ąją. Paskirta Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja, Asta Katinienė praktikavosi tris savaites, dar savaitę atliko praktiką Vilniaus apygardos teisme.
Pernai Širvintų rajono apylinkės teisme išnagrinėjus 126 baudžiamąsias bylas nuteisti 127 asmenys, iš jų – 9 moterys ir 20 nepilnamečių, išteisintas 1 asmuo. Kaip ir kasmet, daugiausia bylų, 70, susijusių su nusikaltimais žmogaus sveikatai ir gyvybei, 41 byla dėl nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, 10 bylų dėl viešosios tvarkos pažeidimų. Taip pat išnagrinėtos 9 bylos dėl nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų asmens garbei ir orumui, 6 – dėl dokumentų klastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu, 5 – dėl nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams.
2014 metais už padarytus nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus 56 asmenims buvo skirtas laisvės apribojimas, 35 – terminuotas laisvės atėmimas, 18 – bauda, 6 – areštas. Bausmės vykdymas buvo atidėtas 3 asmenims, o 16 baudžiamųjų bylų buvo nutrauktos.
Kaip ir kasmet, didžiausią administracinių teisės pažeidimų bylų skaičių sudarė pažeidimai transporto, kelių ūkio bei ryšių srityje, taip pat pažeidimai, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką, nuosavybę. Pernai administracinių teisės pažeidimų bylose nuobaudos skirtos 490 asmenų. Iš jų didžiausią dalį sudarė baudos – jos skirtos 316 asmenų. 2014-aisiais 110 asmenų buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. 82 asmenims skirtas administracinis areštas, 65 – įspėjimas, 44 – daikto ir pajamų konfiskavimas, 7 – turtinio nuostolio atlyginimas.
Pernai Širvintų rajono apylinkės teisme 4 asmenims buvo skirta mažesnė administracinė nuobauda, nei tai numatyta, 69 asmenims baudos pakeistos nemokamais viešaisiais darbais, 9 asmenų atžvilgiu bylos nutrauktos. 2014 metais Vilniaus apygardos teismui buvo apskųsti 22 Širvintų rajono apylinkės teismo nutarimai ir 4 nutartys, priimti nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas bei skundus dėl nutarimo priėmimo. Iš 22 išnagrinėtų skundų 14 buvo atmesta, o 5 nutarimai (nutartys) buvo panaikinti ir bylos perduotos nagrinėti iš naujo apylinkės teismui, 5 nutarimai pakeisti iš dalies, 2 nutarimai panaikinti ir priimti nauji. Praėjusiais metais vidutinė administracinių teisės pažeidimo bylų nagrinėjimo trukmė buvo maždaug dvi savaitės.
Kaip ir anksčiau, nagrinėjant bylas teisme teikiamos vertėjo į rusų ir lenkų kalbas paslaugos, jei jų pageidaujama. Esant prašymui, į šias kalbas išverčiamos ir teismo priimtos nutartys, sprendimai, įsakymai. Tačiau buvo ir vertimo į kitas kalbas atvejų, kai nagrinėjant vieną bylą teismui teko pasirūpinti, kad procesas būtų verčiamas į vieną arabų šeimos kalbų. Dar vienos bylos dalyvis prancūzas atsisakė vertėjo paslaugų ir proceso metu bendravo lietuviškai.
Nors praėjusių metų vasarą konkursą eiti Širvintų rajono apylinkės teismo pirmininko pareigas laimėjo čia nuo 2010-ųjų dirbantis Linas Zinkevičius, pirmininkas iki šiol nėra patvirtintas. Laikinai pirmininko pareigas einanti Irina Serafin mano, kad su tuo galimai susijusi artimiausiais metais planuojama teismų sistemos pertvarka, kai, pagal prokuratūrų reformos pavyzdį, šalyje liks keliolika stambių teismų, o jiems priklausys smulkesnieji apylinkių teismai.
Gintaras Bielskis
Laikinai Širvintų rajono apylinkės teismo pirmininko pareigas einanti Irina Serafin teigia, kad pernai buvo pakeisti ar panaikinti tik 2 iš 14 aukštesnės instancijos teismui apskųstų sprendimų civilinėse bylose, 6 iš 22 nuosprendžių baudžiamosiose bylose. Bendras Širvintų rajono apylinkės teisme paskelbtų verdiktų stabilumas siekia daugiau nei 98 proc.
Laikinai Širvintų rajono apylinkės teismo pirmininko pareigas einanti Irina Serafin teigia, kad pernai buvo pakeisti ar panaikinti tik 2 iš 14 aukštesnės instancijos teismui apskųstų sprendimų civilinėse bylose, 6 iš 22 nuosprendžių baudžiamosiose bylose. Bendras Širvintų rajono apylinkės teisme paskelbtų verdiktų stabilumas siekia daugiau nei 98 proc.

Laikinai Širvintų rajono apylinkės teismo pirmininko pareigas einanti Irina Serafin teigia, kad pernai buvo pakeisti ar panaikinti tik 2 iš 14 aukštesnės instancijos teismui apskųstų sprendimų civilinėse bylose, 6 iš 22 nuosprendžių baudžiamosiose bylose. Bendras Širvintų rajono apylinkės teisme paskelbtų verdiktų stabilumas siekia daugiau nei 98 proc.

Širvintų rajono apylinkės teismas informuoja, kad 2014 metais išnagrinėjo 1753 bylas, iš jų 126 – baudžiamąsias, 1177 – civilines, 450 – administracinių teisės pažeidimų.

Palyginti su 2013-aisiais, pernai buvo išnagrinėta 370 bylų daugiau, kadangi padaugėjo visų rūšių bylų. Vis dėlto pagal baudžiamąsias bylas pernai atsilikta nuo 2012-ųjų, kai Širvintų rajono apylinkės teisme buvo išnagrinėta 141 tokia byla.

Irina Serafin, nuo 2012-ųjų liepos laikinai einanti Širvintų rajono apylinkės teismo pirminkės pareigas, mano, kad didesnį išnagrinėtų bylų skaičių pirmiausia lėmė išaugęs civilinių bylų skaičius. Žmonės dažnai kreipiasi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, dėl turtinių, paveldėjimo teisių. Kalbant konkrečiais skaičiais, pernai išnagrinėta net 740 bylų dėl teismo įsakymo išdavimo, 255 bylos ginčo teisenos tvarka. Pagal kategorijas daugiausia, 968 bylos, buvo susijusios su prievolių teise. 98 bylos pernai kilo iš šeimos teisinių santykių – 50 jų buvo susijusios su santuoka (36 bylos – dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu).

Didelis civilinių bylų skaičius daugiausia lėmė teisėjams tenkantį darbo krūvį. Pagal bendrąjį darbo krūvį Širvintų rajono apylinkės teismas pernai faktiškai susilygino su šalies teismų vidurkiu, nuo kurio atsiliko vos 0,4 proc. Prieš penkerius metus šis rodiklis skyrėsi beveik 23 proc. Jei neskaičiuotume administracinių bylų, Širvintų teisėjams tenkantis baudžiamųjų ir civilinių bylų krūvis netgi 2,38 proc. viršija šalies vidurkį. Skaityti daugiau »

Indijoje teko aikčioti iš nuostabos…

Iš tolimų kelionių sugrįžus
Indijoje teko aikčioti iš nuostabos…
Truputį daugiau nei prieš metus „Širvintų kraštas“ rašė apie žygį, kai devyni lietuvių raiteliai, minėdami karalienės Barboros 460-ąsias mirties metines, žemaitukais nujojo tūkstantį kilometrų iš Vilniaus į Krokuvą. Tarp tų devynių raitelių buvo ir Širvintų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė Lina Petrylienė. Visai neseniai Lina grįžo iš Indijos. Savaime suprantama, jog bandyti Indiją pasiekti raitai, būtų kiek per drąsu, todėl šį kartą moteris pasirinko spartesnę transporto priemonę – lėktuvą. Legendomis ir neįtikėtinais pasakojimais apipinta tolima egzotiška šalis… Lina mielai sutiko atsakyti į kelis „Širvintų krašto“ klausimus apie savo viešnagę Indijoje.
- Sakoma, kad niekas iš Indijos negrįžta toks pats, koks išvyko… Kaip buvo su jumis? Gal teko Indijoje nuolat aikčioti iš nuostabos?
- Atrodo, grįžau lyg ir nepasikeitusi. Gal tam buvo per mažai laiko. O aikčioti iš nuostabos teko dažnai. Indijoje visai kita pasaulėžiūra. Šiaip didelio šoko nepatyriau, nes prieš metus teko lankytis Tailande.
- Žmonių Indijoje jau beveik pusantro milijardo. Įdomu, kaip vyksta eismo reguliavimas didelių miestų gatvėse? Matyt, gerokai skiriasi nuo mūsų…
- Gatvėse – įvairiausių transporto priemonių milžiniškas srautas. Tame sraute – mašinos, dviračiai, kinkyti kupranugariai ir drambliai, jojami arkliai, rikšos su vežimėliais, jūra motociklų. Čia pat vaikšto arba stoviniuoja karvės, šlaistosi valkataujantys šunys, gulinėja ožkos, tačiau tame sraute, toje „upėje“ gyvūnai niekam netrukdo. Pirmas įspūdis, – gatvėse ne eismas, o kažkoks chaosas. Girdisi ištisinis mašinų pypsėjimas, ryškiai nustelbiantis kitus garsus. Sukant į kurią nors pusę, mašinos žibinto mirksėjimo neužtenka, kad būtų tikriau, rodoma ir iškišta į šoną ranka. Tiesa, mašinų greitis nedidelis – nuo 20 iki 40 kilometrų per valandą, todėl ir gatvėje vaikštinėjantys gyvūnai, ir net užsimerkę per gatvę einantys turistai, jokių problemų nesukuria. Jie paprasčiausiai apvažiuojami. Vietinių ramybė – stebėtina. Chaotiškas eismas jiems – kasdienybė, vietiniai sugeba išlikti ramūs ir nesikarščiuodami kas keletą sekundžių spaudyti garso signalą. Automobilyje svarbiausia – kad tas signalas veiktų. Vietiniai pėstieji net ir tokioje eismo priemonių gausybėje sugeba ramiai nepanikuodami pereiti gatvę.
- Ar tiesa, kad Indijoje gatvėse, kiemuose daug šiukšlių, jog aplinkos švara ten nėra svarbi, nes indams svarbiausia yra sielos švara. Pasak jų, ir purviname vandenyje gali sužydėti nuostabaus grožio žiedas…
- Šiukšlių tikrai labai daug. Grįžus į Lietuvą atrodė, kad kažko trūksta… Į šiukšles niekas nekreipia dėmesio. Namų viduje švaru, tačiau visas šiukšles išmeta į gatvę. Šiukšlina visur, nes gatvelių namų pirmuose aukštuose įrengtos nedidelės parduotuvėlės – čia pat kepa duoną, saldumynus, pardavinėja vaistus, taiso mašinas.
- Kokius didelius ir įžymius Indijos miestus aplankėte?
- Atskridę į Delį, apžiūrėjome naująją ir senąją miesto dalis. Traukiniu vykome į Puškarą, autobusu iki Agros ir iki „mirties miesto“ Varanasio, per kurį teka Ganga (kirčiuojama žodžio pabaiga).
- Daug visokių pasakojimų yra apie šią upę…
- Būtent prie šios upės patyriau vadinamąjį kultūrinį šoką. Gangai indai meldžiasi kiekvieną vakarą. Žemyn prie upės veda laiptukai, kurie baigiasi besidriekiančiu ištisu krematoriumo kvartalu. Čia sukraunamos metro ilgio sandalmedžio malkos, ant kurių dedamas numirėlis. Šventikas brahmanas atlieka apeigas ir lavoną sudegina. Visus pelenus supila į krūvą, o vėliau su sieteliu juos skalauja upės vandenyje. O gal dar koks vienas kitas žiedelis pasilikęs… Vis dėlto, yra trys grupės žmonių, kurių negalima deginti. Tai – šventikai, gyvatės įkasti žmonės ir nėščios moterys. Mirus šventikams, jiems už kojos pririšamas svarmuo, o kūnas įmetamas į Gangos vandenis. Šventikai gyvena be nuodėmės, todėl jų deginti nereikia. Indijoje yra daug gyvačių, kurioms įkandus žmogus nemiršta, o yra tik suparalyžiuojamas, todėl visada lieka tikimybė sudeginti gyvą žmogų. Aišku, galima būtų palaukti, kol jis parodys gyvybės ženklus, tačiau pagal indų tikėjimą mirusįjį būtina sudeginti tą pačią dieną. Taigi, po gyvatės įkandimo jie dedami ant plausto ir paleidžiami pasroviui, – o gal žmogelis atsigaus?… Kadangi nėščios moters viduje yra nekaltas vaikiukas, kurio deginti negalima, toks lavonas taip pat ant plausto plaukioja vandenyje. Įsivaizduokite, šalia stovi valtys, o šalia lyg šiukšlė vandens paviršiuje plūduriuoja jau be jokio plausto moters lavonas. Jausmas tikrai nekoks… Už kokių 20 metrų ant laiptukų prausiasi žmonės, net vandeniu skalauja burną. Keista, tačiau vanduo neatrodo purvinas, gamta, matyt, pati susitvarko. Tik pakrantės pilnos šiukšlių ir kaulų liekanų. Toks laidojimas vyksta ties visos Gangos upės pakrante. Nesvarbu, kokioje Indijos vietoje gyvena žmogus, jam mirus pelenai turi būti išbarstyti Gangos upėje.
- Indijoje egzistuoja labai daug tikėjimų ir pastatyta nemažai šventyklų. Kaip jos atrodo?
- Aplankėme nemažai šventyklų. Iš išorės jos atrodo įspūdingai, tačiau viduje gana paprasta. Į šventyklą Indijoje reikia eiti be batų, o įėjus paskambinama varpu tam, kad pažadintum dievą. Nedidelis altoriukas, apeigos triukšmingos, dainingos. Pasirodo, Buda visai ne dievas, o žmogus, kuris sėdėjo po medžiu ir „nušvito“, – suprato gyvenimo tiesas, pagal kurias gyvendami žmonės būtų laimingi. Budos pasekėjai garbina ne dievą, o tik tas tiesas. Tikėjimų Indijoje daug, pavyzdžiui, induistai tiki net trimis dievais: Brahma, Višna ir Šiva…
- Indijoje nepatariama į ką nors rodyti ar mojuoti kaire ranka, nes vietiniai tai gali suprasti kaip įžeidimą. Kodėl?
- Sunku pasakyti… Taip, vietiniai maistą liečia tik dešinę ranka – tiek gamindami, tiek valgydami, nes, jų nuomone, kairė ranka yra nešvari. Ko gero, paaiškinimas paprastas ir natūralus. Daugelyje Azijos šalių tualetuose tualetinio popieriaus nebūna. Jo vaidmenį atlieka paprastas vanduo. O ši procedūra atliekama būtent kaire ranka. Negaliu to tvirtinti, nes pati to nemačiau… Viešbučiuose, kuriuose mes gyvenome, tualetinio popieriaus būdavo.
- Važiuojantiems į Indiją dažnai patariama jokiu būdu nevalgyti vietinių maisto…
- Maitinomės viešbučiuose, todėl baimės apsinuodyti nebuvo, nors jų meniu būdavo daug vietinių patiekalų. Dažniausiai būdavo patiekiami ryžiai su įvairiais padažais, pagamintais iš šviežios žuvies, jūros gėrybių, mėsos ir, žinoma, daug prieskonių. Mėsos indai valgo labai mažai. Patekus į Indiją susidaro įspūdis, kad visi žmonės liesi kaip šakaliukai… Tik vėliau įsižiūrėjęs visoje toje žmonių masėje gali pastebėti ir turtingiau apsirengusį pilietį su pilvuku.
- Kokie Jums pasirodė žmonės Indijoje? Ar dažnai sulaukdavote šypsenų?
- Labai mieli žmonės. Tos nuoširdžios jų šypsenos! Jie nuolat nori tave pakalbinti, nusifotografuoti. Pirmosiomis dienomis šiek tiek trikdė tai, kad einant gatve ar paplūdimiu slapčia tave fotografuoja. Drąsesni prieidavo ir paprašydavo nusifotografuoti kartu. Ir kiek jiems laimės būdavo, jei sutikdavai! Ypatingai didelį pasisekimą iš mūsų grupės turėjo blondinės. Indai pasirodė labai mėgstantys bendrauti, draugiški žmonės.
- Nieko jau seniai nestebina faktas, kad karvė Indijoje šventas gyvūnas. Gal yra tokių ir daugiau?
- Pastebėjau, kad Indijoje gerbiama ir vertinama kiekviena gyvybė. Be karvės, yra dar trys šventi gyvūnai – dramblys, beždžionė, gyvatė. Pastarosios sutikti neteko, o kiti trys pasirodė labai žavūs. Šventos karvės vaikščioja visur – gatvėse, paplūdimiuose. Niekam negalima jų šerti, todėl visus kaulus gali įžiūrėti per odą. Šventos karvės – visiškai neagresyvios, gyvena savo gyvenimą ir nelabai kreipia dėmesį į smalsius turistus. Gatvėse laksto beždžionės – yra net beždžionių šventykla. O drambliai Indijoje – lyg ir naminiai gyvūnai.
- Nuotraukose iš Indijos akį patraukia gana keistai atrodantys žmonės su tiurbanais ant galvos, didelėmis barzdomis…
- Tai – sikhai. Sikhas įkūnija šventojo kario įvaizdį, galvas jie juosia spalvingais tiurbanais, nešioja durklą, per šventines apeigas – kardą, nesikerpa barzdos ir plaukų, kontroliuoja save ir pasirengęs užstoti engiamuosius dėl jų religinių pažiūrų, odos spalvos ir kastos. Jų šventyklose, be nakvynės namų, piligrimams būna didelė patalpa, skirta virtuvei, kurioje savanoriai kasdien gamina maistą šventyklos maldininkams.
- Sutikite, kad visų įspūdžių, kuriuos patyrėte Indijoje, viename nedideliame straipsnyje aprašyti neįmanoma. Matyt, geriausia būtų ten pačiam apsilankyti…
- Žinoma, kalbėti apie Indiją galima daug, tačiau gaila, kad nei nuotraukomis, nei pasakojimais negalima perteikti nei kvapų, kuriuos jautėme būdami Indijoje, nei garsų, kuriuos girdėjome, o tuo labiau -tos auros, kuri mus ten supo. Tikrai nesigailiu pabuvojusi Indijoje.
Kalbėjosi Remigijus Bonikatas
060 –  Lina Petrylienė Puškaro mieste joja ant kupranugario. Šie gyvūnai – tradicinė vietinių gyventojų transporto ir krovinių gabenimo priemonė.
142 –  Vėjų rūmai (Hawa Mahal) rūmai yra turbūt žinomiausias iš visų Džaipuro lankytinų objektų
281 – Lietuvių pažintis Indijoje su spalvingąja Holi švente
326 –  Už Linos pečių – Tadžmahalas, statinys Indijoje, Agros mieste, kurį kaip mauzoliejų savo brangiosios žmonos Mumtaz Mahal garbei pastatydino mogolų imperatorius Džahanšachas.
365 –  Gatvėje sutikta mergaitė Linai ant kaktos uždeda raudoną palaiminimo taškelį – tilaką.
577 – Milijoniniame Varanasio mieste puikiai jaučiasi karvės…
608 – Iš visų transporto priemonių lietuviams labiausiai patiko važiuoti rikšos vežimėliuose.
652 – Lina Petrylienė šalia karingai atrodančių sikhų…
Lina Petrylienė Puškaro mieste joja ant kupranugario. Šie gyvūnai - tradicinė vietinių gyventojų transporto ir krovinių gabenimo priemonė.

Lina Petrylienė Puškaro mieste joja ant kupranugario. Šie gyvūnai - tradicinė vietinių gyventojų transporto ir krovinių gabenimo priemonė.

Truputį daugiau nei prieš metus „Širvintų kraštas“ rašė apie žygį, kai devyni lietuvių raiteliai, minėdami karalienės Barboros 460-ąsias mirties metines, žemaitukais nujojo tūkstantį kilometrų iš Vilniaus į Krokuvą. Tarp tų devynių raitelių buvo ir Širvintų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė Lina Petrylienė. Visai neseniai Lina grįžo iš Indijos. Savaime suprantama, jog bandyti Indiją pasiekti raitai, būtų kiek per drąsu, todėl šį kartą moteris pasirinko spartesnę transporto priemonę – lėktuvą. Legendomis ir neįtikėtinais pasakojimais apipinta tolima egzotiška šalis… Lina mielai sutiko atsakyti į kelis „Širvintų krašto“ klausimus apie savo viešnagę Indijoje. Skaityti daugiau »

Per tris dienas – beveik 40 pažeidėjų

Per tris dienas – beveik 40 pažeidėjų
Kovo 23-25 dienos
Per tris dienas į policiją buvo pristatyti 2 asmenys, vienas jų – už viešosios tvarkos pažeidimą, kitas – administracinės teisės pažeidimo protokolui surašyti.
Apskritai per tris dienas policija išaiškino 37 administracinės teisės pažeidėjus. 22 jų pažeidė Kelių eismo taisykles, 1 pasirodė viešoje vietoje neblaivus, 2 – dėl smulkiojo turto grobimo, 2 – dėl tėvų valdžios nepanaudojimo, 1 – dėl gyvūnų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo taisyklių pažeidimo, 3 – dėl gyvenimo be asmens tapatybės kortelės arba paso, 2 – dėl nedidelio chuliganizmo, 1 – dėl narkotinėms medžiagoms taikomos tvarkos pažeidimo, 1 – dėl automobilių kelių juostos ir kelių apsaugos zonos priežiūros taisyklių ir naudojimo sąlygų pažeidimo, 1 – dėl viešosios rimties trikdymo, 1 – dėl melagingo specialiųjų tarnybų iškvietimo, 1 – dėl ginklo ir šaudmenų saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo tvarkos pažeidimo.
Įkliuvo keli neblaivūs vairuotojai. Pirmadienį Žemųjų Viesų kaime dviratį neblaivus vairavo 1957 metais gimęs vyriškis, o Širvintų kaime – 1947 metais gimęs vyriškis. Trečiadienį Širvintų seniūnijoje, Paširvinčio kaime, automobilį „Volkswagen Passat“ neblaivus vairavo tos seniūnijos gyventojas, gimęs 1983 metais.
Policija taip pat užregistravo 2 kitus skundus, pareiškimus ar pranešimus.
Parengta pagal Širvintų RPK pranešimus

Kovo 23-25 dienos

Per tris dienas į policiją buvo pristatyti 2 asmenys, vienas jų – už viešosios tvarkos pažeidimą, kitas – administracinės teisės pažeidimo protokolui surašyti. Skaityti daugiau »

Kas sumoka už šernų puotas: ūkininkai ar medžiotojai?

Kas sumoka už šernų puotas: ūkininkai ar medžiotojai?
Vargu pavyks rasti Širvintų rajone ūkininką, kuris būtų nesusidūręs su šernų padaryta žala. Ypač tuo nepatenkinti Zibalų seniūnijos žemdirbiai, nes būtent jų pasėlius, bulvių laukus ir daugiametes ganyklas niokoja valstybės nuosavybe paskelbtų šernų bandos. Didžioji dauguma kaimo žmonių susiduria su problemomis, kurios kyla dėl žvėrių daromos žalos komercinei medžioklei skirtuose plotuose. Būtent Zibalų seniūnijos gyventojai paliudys, jog jų apylinkėse medžiojamų šernų skaičius palaikomas ypač didelis, kad tik už pinigus medžiojantiems veikėjams nepristigtų pramogų. Tikėtina, kad medžioklę komerciniuose plotuose organizuojantys asmenys gauna pinigų, kurių dalytis su ūkininkais nenori, nors nemaža dalis šernų minta būtent ūkininkų išaugintu derliumi, rausia jų puoselėjamas ganyklas. Jei dėl šios problemos ir yra kokie įstatyminiai saugikliai, jie tikrai nėra veiksmingi ir ūkininkai apie juos mažai težino. Ūkininkų ir medžiotojų pokalbiai dažniausiai baigiasi tuo, kad kaimo gyventojo noras gauti kompensaciją atšaldomas svariais argumentais: žinok, žmogau, savo vietą, dirbk savo darbą, apsitverk savo laukus ir neieškok teisybės.
Po šernų apsilankymo vešli pieva primena statybų aikštelę
Limonių kaimo (Zibalų seniūnija) ūkininkas Darius Šepkus su laukiniais gyvūnais susiduria ne pirmą kartą. Jo manymu, niekas nieko nesprendžia, kovoje su šernais žemdirbiai paliekami vieni.
- Valdžia žmogaus negina, – apgailestavo Darius Šepkus rodydamas savo ganyklas, – prieš dvejus metus pasėjau įsėlį, suvešėjo graži pieva, tikėjausi, kad bus kokybiško pašaro karvėms šerti.  Deja…
Vaikščiojome po lauką, kuris labiau priminė statybų aikštelę: išraustos didžiulės tranšėjos, tinkamos pamatams kloti. Tai nė iš tolo nepriminė vešlios pievos. Maždaug dviejų hektarų plotas suniokotas taip, kad būtina iš naujo arti, kultivuoti, sėti.
- Pirkau technikos už 300 000 litų, pirkau sėklą, į hektarą investavau daugiau nei 1 000 litų, – sakė ūkininkas, – jeigu į tokį lauką išleisiu ganytis karves, dar daugiau nuostolių galiu patirti.
Sunerimęs ūkininkas tikrai teisus: karvės juk nėra kokios cirko artistės ar akrobatės, nepašokinės per šernų išraustas pusmetrines duobes, gali dar kojas nusilaužti. Toks laukas geriau tiktų karinėms pratyboms, o ne gyvulių ganiavai. Ūkininko teigimu, šiemet, jei nieko nebūtų daręs, nuostolių būtų turėjęs dar daugiau, tačiau dėl jų kompensavimo kreiptis ilgokai delsė.
Problema turėtų būti sprendžiama valstybės lygmeniu
Darius Šepkus spėja, kad šernai gyvena čia pat esančiame raiste. Norėtų, kad jie būtų šaudomi. Deja, medžiotojai nei patys tai daro, nei ūkininkams leidžia. Pasak pašnekovo, medžiotojų pasiūlymas apsitverti laukus yra protu nesuvokiamas dalykas.
- Turiu 180 hektarų žemės, – pasakojo ūkininkas, – investuoti į tokių teritorijų aptvarus neapsimoka. Turiu žemės ir Ukmergės rajone, ten tokių problemų niekada nekyla ir šernų daroma žala yra minimali. Kalbėjausi su Bagaslaviškio ūkininku Albinu Ručinsku, ten irgi nieko panašaus nėra. Su tokia šernų daroma žala susiduriame tik mes, Zibalų seniūnijos gyventojai. Pamatęs taip subjaurotą lauką, kreipiausi į seniūniją, kad patikrintų, įvertintų žalą ir kompensuotų. Juk matau, kad bokšteliai yra, bet medžiotojai juose nesėdi, o mums medžioti neleidžia. Jei valstybei priklausantys žvėrys daro žalą, turi būti fondai, kurie nuostolius dengtų.
Dariaus Šepkaus manymu, ši problema turėtų būti sprendžiama valstybės lygmeniu, iniciatyva turėtų eiti iš viršaus, o iš to, kad kaime rėkiama, skundžiamasi ir prašoma padėti, naudos jokios. Žalos atlyginimas, ūkininko manymu, menkas, investuojama į žemdirbystę tūkstančiai, o apčiuopiamo pelno jokio. Laukuose ir pievose šernai laisvai puotauja. O užmokėti už vaišes turi ūkininkai.
Ūkininkas vis dar nusiteikęs optimistiškai
Pienininkyste užsiimantis ūkininkas Darius Šepkus pesimistines mintis dėl šernų daromos žalos bando vyti šalin, vis dar nusiteikęs optimistiškai. Devintus metus ūkininkaujantis limonietis  turi sparčiai suktis, nes rūpinasi  melžiamų karvių banda, o dar sukiojasi būrys telyčaičių.
- Ūkyje dirbame su žmona, – sakė Darius Šepkus. – Niekur neišvažiuosi, niekur neišeisi, nes turi būti tiksliu laiku prie karvių ir jas pamelžti. Keliamės ryte anksti ir 5 valandą pradedame melžimą. Vakaro vėlumos nelaukiame, puolame į tvartus jau po pietų. Prie karvių darbo sočiai.
Lankymosi dieną sodyboje buvo montuojamas naujas pieno šaldytuvas. Įrenginį ūkininkui Dariui Šepkui atvežęs kooperatyvo „Sodžius“ pirmininko pavaduotojas Jonas Raišys (beje, kilęs iš Zibalų seniūnijoje esančio Navasiolkų kaimo) sakė, kad yra patenkintas Šiaulių, Mančiušėnų, Lapelių kaimų ūkininkais, pieną parduodančiais „Sodžiaus“ bendrovei. Pirmininko pavaduotojas patikino, kad džiaugiasi dar vienu ūkininku, sudariusiu sutartį su jų bendrove.
Šernų medžioklė nesuintensyvėjo
Kaimo žmonės įsitikinę, kad už šernų padarytą žalą realios kompensacijos nesulaukia arba ji būna labai menka, tik dėl šventos ramybės. Sodiečiai žino, kad dėl afrikinio kiaulių maro  turėjo išskersti visas kiaules. Deja, dėl tos pačios ligos pavojaus, apie kurį kalba visa Lietuva, Zibalų seniūnijoje šernų medžioklė nesuintensyvėjo. O kas gali būti garantuotas, kad apie sodybas besitrinantys šernų pulkai nenešioja kokio nors užkrato. Nepanorusi viešintis Limonių kaimo gyventoja klausė:
- Valdžia kaimo žmones privertė išskersti kiaules, o kas gali priversti medžiotojus bent sumažinti šernų kiekį? Kodėl be kiaulių palikti žmonės dar turi kentėti šernų knisimą? Kaip galima reikalauti apsitverti laukus, jeigu žalą daro valstybės globojami gyvūnai? Aš laikau aptvertas savo vištas. Kvailai atrodytų, jeigu reikalaučiau kaimynų apsitverti savo kiemą, kad mano vištos nekapstytų jų daržų. Kvaile palaikytų už tokį pasiūlymą. O medžiotojai reikalauja apsitverti 200 metrų teritoriją aplink namus, kad šernai nelandžiotų. Nematau jokios logikos.
Maištininkus tikrino didžiulė komisija
Ūkininkai puikiai žino, kad šernų daromą žalą žemės arba miško savininkams reglamentuoja Medžioklės įstatymas ir poįstatyminiai aktai. Kiekvienoje savivaldybėje yra sudarytos komisijos žalos įvertinimui, o už jų kompensavimą atsakingi medžiotojai. Pagal Medžioklės įstatymo nuostatas, jeigu komisija nustato, kad žala padaryta, o savininkas ėmėsi visų žalos įvertinimo metodikoje nustatytų priemonių, už žalos atlyginimą atsakingi medžioklės ploto naudotojai. O žalos atlyginimo mechanizmas yra gana paprastas: žmogus tiesiog turi kreiptis į seniūniją ir parašyti prašymą.
Žmonės, žinodami, kokios ilgos procedūros laukia parašius skundą, dažniausiai to daryti nedrįsta. Ne vienas numoja ranka į tuos po metų kompensuotinus keliasdešimt litų. Mažai sodiečiai tiki, kad kas nors atlygins nuostolius. Dažnas gyventojas net nepretenduoja į  menkutę kompensaciją, nors Medžioklės įstatyme ir yra numatyta galimybė reikalauti jos iš medžioklės plotų valdytojų. Nenorėdamas gadinti sveikatos ir laiko, griebiasi akėčių ar šakių ir pats tvarko savo laukus. Pagirtina, kad atsiranda tokių maištininkų, kurie išdrįsta kreiptis į seniūniją ir laukia realios medžiotojų pagalbos.
Kovo 19 dieną Limonių kaimo gyventojų skundus dėl šernų padarytos žalos tikrino net 7 asmenų komisija: Zibalų seniūnijos, Širvintų rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus, medžioklės klubo „Girios“ ir draudimo brokerių bendrovės „Colemont“ atstovai.  Po šernų išknaisiotus laukus pasklidę tikrintojai apžiūrėjo padarytą žalą, vertino nuostolius.
Draudimo atstovai žemės savininkams siūlė bendrauti su medžiotojais ir kartu spręsti problemas. Medžiotojai tikino, kad vien pabaidymais šernų problemos neišspręs. Draudimo atstovas ragino žemę suarti ir vėl iš naujo pasėti pievą, tuomet šernų taip mėgstamų grambuolių lervų neliks ir jie pievų nepuls. Komisijos narys iš „Colemont“ teigė suprantantis, kad žmonėms pikta dėl daromos žalos, siūlė ieškoti kompromisų, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika. Medžiotojų atstovai šių eilučių autoriui prisižadėjo, kad bus aktyvesni, kad savo rankomis išardys bebrų užtvankas, dėl kurių Balžės upelis vėl užtvindė didžiulius plotus.
Pradėjus rašyti apžiūros aktą, paaiškėjo, kad medžiotojų atstovai nėra linkę tinkamai atlyginti padarytus nuostolius. Medžiotojai, galima teigti, atliko kūjo, o žemės savininkai – priekalo vaidmenį. Taikintojo vaidmens ėmėsi seniūnijos ir savivaldybės atstovai. Pasirašius aktą, pastebėta, kad abi pusės liko nepatenkintos.
Išvažiuodamas Raimondas Kundra, draudimo brokerių bendrovės „Colemont“ pardavimų direktorius, sakė:
- Šernų daroma žala yra didelė problema. Visi pyksta ant medžiotojų, bet patys jokių priemonių apsaugoti nesiima. Yra repelentai, kitos cheminės priemonės, kurios atbaido žvėris. Jeigu ūkininkai susitaria, medžiotojai gali patarti, kur jų įsigyti, netgi parūpinti.
Medžiotojai turėtų prisiimti didesnę atsakomybę
Komisija, apsilankiusi Dariaus Šepkaus laukuose, pasak ūkininko, stebėjosi tokiu šernų naktiniu „darbu“. Ūkininko teigimu, tik būrelio apsileidimas, kad šitaip savivaliauja miško gyvūnai.
Po komisijos apsilankymo Darius Šepkus telefonu sakė:
- Likau nepatenkintas komisijos darbu, nes viename lauke padarytos žalos net nevertino, o kitame įžvelgė tik 17 arų žalą, nors šernų sugadintas 2 hektarų plotas. Vėl reikės arti, sėti, gaišti laiką, išlaidauti kurui.
Skaudoka, kad medžiotojai Lietuvoje jaučiasi kaip anksčiau bajorai. Sunku suprasti, kas ir kada medžioja. Į ūkininkų bei kaime gyvenančių žmonių skundus ir prašymus nekreipiama jokio dėmesio. Gal per daug valstybės vyrų užsiima medžiokle? Vis tik už padarytą laukinių gyvūnų žalą jie turėtų prisiimti didesnę atsakomybę. Vis dėlto apmaudu, kad už šernų „vaišių stalą“ sumoka savo sūriu prakaitu ūkininkai, o ne medžiotojai, kuriems medžiojimas – tik sporto šaka. Mūsų šalyje, deja, yra taip…
Romas Zibalas
1. Limonių kaimo ūkininkas Darius Šepkus su šernų padaryta žala susiduria ne pirmą kartą.
2. Toks laukas geriau tiktų karinėms pratyboms, o ne gyvulių ganiavai.
3. Dariaus Šepkaus manymu, opi šernų problema turėtų būti sprendžiama valstybės lygmeniu, iniciatyva turėtų eiti iš viršaus.
4. Kooperatyvo „Sodžius“ pirmininko pavaduotojas Jonas Raišys.
5. Zibalų seniūnijoje šernų padarytą žalą vertino draudimo brokerių bendrovės „Colemont“ pardavimų direktorius Raimondas Kundra (kairėje) ir medžioklės klubo „Girios“ atstovas Artūras Balčius.
6. Surašomas šernų padarytos žalos įvertinimo aktas.
Limonių kaimo ūkininkas Darius Šepkus su šernų padaryta žala susiduria ne pirmą kartą.

Limonių kaimo ūkininkas Darius Šepkus su šernų padaryta žala susiduria ne pirmą kartą.

Vargu pavyks rasti Širvintų rajone ūkininką, kuris būtų nesusidūręs su šernų padaryta žala. Ypač tuo nepatenkinti Zibalų seniūnijos žemdirbiai, nes būtent jų pasėlius, bulvių laukus ir daugiametes ganyklas niokoja valstybės nuosavybe paskelbtų šernų bandos. Didžioji dauguma kaimo žmonių susiduria su problemomis, kurios kyla dėl žvėrių daromos žalos komercinei medžioklei skirtuose plotuose. Būtent Zibalų seniūnijos gyventojai paliudys, jog jų apylinkėse medžiojamų šernų skaičius palaikomas ypač didelis, kad tik už pinigus medžiojantiems veikėjams nepristigtų pramogų. Tikėtina, kad medžioklę komerciniuose plotuose organizuojantys asmenys gauna pinigų, kurių dalytis su ūkininkais nenori, nors nemaža dalis šernų minta būtent ūkininkų išaugintu derliumi, rausia jų puoselėjamas ganyklas. Jei dėl šios problemos ir yra kokie įstatyminiai saugikliai, jie tikrai nėra veiksmingi ir ūkininkai apie juos mažai težino. Ūkininkų ir medžiotojų pokalbiai dažniausiai baigiasi tuo, kad kaimo gyventojo noras gauti kompensaciją atšaldomas svariais argumentais: žinok, žmogau, savo vietą, dirbk savo darbą, apsitverk savo laukus ir neieškok teisybės. Skaityti daugiau »

Skundikai savo pasiekė. Dar kartą pabandys stumti saviškį?

Mintys ne tik sau
Skundikai savo pasiekė – dar kartą pabandys prastumti saviškį
Vyriausioji rinkimų komisija šeštadienį 9 balsais prieš 7 nutarė, kad „Širvintų rajone vykusiuose tiesioginiuose merų rinkimuose buvo padaryta šiurkščių pažeidimų“, ir panaikino jų rezultatus.
Pirmąkart surengtuose tiesioginiuose merų rinkimuose Širvintų rajono vadovo postą laimėjo Darbo partijos atstovė Živilė Pinskuvienė.
VRK sprendimas reiškia, kad birželio 8 dieną Širvintų rajone bus surengti nauji mero rinkimai. Ne perbalsavimas, o rinkimai. Išgirdusios rajono rinkėjų jau kartą pasakytą NE, partijos vėl galės kelti kandidatus, o pralaimėjusios – vėl skųstis. Kol meru bus išrinktas (gal būtų tiksliau pasakyti – patvirtintas) tas, kuris galimai įtiks šalį valdančiajam klanui.
Jau po pirmojo turo buvo prognozių, ar netenkantieji valdžios nebandys pasiekti, kad antrojo turo rezultatai būtų panaikinti, jei šie pastariesiems bus nedėkingi. Gal kai kam šios spėlionės buvo panašios į sąmokslo teorijas, tačiau jos pasitvirtino.
Pagrindo manyti, kad valdantieji ir skęsdami iš savo nagų nepaleis mero kėdės, buvo užtektinai. Jau nuo pirmųjų rinkiminės kampanijos dienų į vieną monolitą idėjomis ir interesais suaugę valdantieji darė viską, kad sukirptų rinkimus pagal savo kurpalį. Todėl neatsitiktinai Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku ir pavaduotoju buvo paskirti valdančiojoje koalicijoje esančių „valstiečių“ ir „zuokininkų“ atstovai, nors šios partijos tikrai nesublizgėjo nei per ankstesnius savivaldybių, nei per Seimo rinkimus.
Pagal tą patį šabloną buvo sukirptos rinkimų apylinkių komisijos. Štai dvi vieteles rajono taryboje prieš ketverius metus laimėję socialdemokratai gavo net 8 pirmininkų ir 5 pavaduotojų vietas! Ne mažiau atiteko tada tris vietas laimėjusiems „valstiečiams“ – jie gavo 4 pirmininkų ir 6 pavaduotojų vietas. Nepasikuklinta ir dėl tris mandatus pelniusių „zuokininkų“, kuriems teko 6 pirmininkų ir 3 pavaduotojų vietos. Netgi du mandatus iškovojusiai Lietuvos lenkų rinkimų akcijai teko 2 pirmininkai ir 1 pavaduotojas, du mandatus laimėjusiai partijai „Tvarka ir teisingumas“ – 2 pavaduotojai, du mandatus laimėjusiems konservatoriams – 2 pirmininkai ir 3 pavaduotojai, o prieš ketverius metus į tarybą nepatekusiems „liberalsąjūdiečiams“ – 2 pirmininkai ir 1 pavaduotojas. Neįtikėtina, bet tada didžiausią rinkėjų pasitikėjimą gavusiems ir šešis mandatus iškovojusiems „darbiečiams“ buvo atkištos vos 2 apylinkių komisijų pirmininkų pavaduotojų vietos.
Trumpai tariant – valdantieji susitelkė prieš Darbo partiją, kurią pagal savo nustatytas taisykles pasiuntė į ringą kautis surištomis rankomis. Tai ne tušti žodžiai. Apsėdę šias vietas, valdantieji gavo ne tik galimybę spręsti, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, bet ir vietoje nuspręsti, kas pažeidė rinkimų tvarką, o kas – ne, kuriam skundui pritarti, kurį – atmesti, kokį rezultatą tvirtinti, o kokio – ne, kur užpjudyti teisėsauga, o kur pažiūrėti pro pirštus. Nors formaliai galutinį sprendimą priima VRK, akivaizdu – vietoje pareikšta nuomonė gali būti svarbi, ypač, jei tos nuomonės reikia užprogramuotam sprendimui pateisinti.
Skundo svarstymo VRK dieną Širvintų rajono savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkė „valstietė“ Inga Matukaitė „dėl galimų pažeidimų“ paprašė panaikinti ne tik mero rinkimų, bet ir savivaldybių tarybų rinkimų Širvintų rajone rezultatus. Nesunkiai buvo galima suprasti, kad tai padaryta turint kelis toli siekiančius tikslus: viena, norėta sudaryti įspūdį, kad mūsų rajone pažeidimai tapo sistema; kita – antrojo prašymo netenkinimo atveju visuomenei ciniškai parodyti, kad nederėtų VRK kaltinti tendencingumu, juk priimtas ir kitai pusei naudingas sprendimas. Rypavimams sustiprinti buvo pasikviesta lojalių apylinkių pirmininkų, kai kurie jų savo liudijimais taip atsidėkojo valdantiesiems už neseniai suteiktas privilegijas.
Kaip galima suprasti, priimant sprendimą vis dėlto labiausiai buvo remiamasi faktu, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo rinkėjų papirkimo. Nors tyrimas vyksta mažiau kaip savaitę, dar nėra baigtas ir kažin, ar greitai bus ir kaip bus baigtas, jau nurodyta papirkinėtoja, kuria įvardyta Živilė Pinskuvienė. Tokia greita išvada stebina – dažnai net po kelerių metų vengiama atskleisti netgi nuteistojo pavardę, jei dar nėra baigtas bylinėjimasis aukštesnės instancijos teismuose.
Kad šįkart valdantieji Vyriausiajai rinkimų komisijai darys spaudimą rodė ir Seimo nario Algirdo Syso „manevrai“. Tiesa, prieš savaitę „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Sąmokslo teorija“ šis socialdemokratas priminė bobturgio gandonešį. Tačiau mūsų šalyje tik naivuoliai gali patikėti, kad sprendimus nulemia argumentai. Algirdo Syso primygtini reikalavimai „pamokyti“ Živilę Pinskuvienę ir dviprasmiškos šypsenėlės į barzdelę buvo akivaizdus priminimas, kad prieš kelias dienas socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius apgynė nuo kritikos strėlių VRK ir jos pirmininką Zenoną Vaigauską, taigi būtų pats laikas už tai atsidėkoti.
Nė kiek nenustebino toks Algirdo Syso pasirodymas scenoje ir advokatavimas Širvintų skundikams. Dar prieš kelerius metus šis politikas įkėlė koją į mūsų rajoną, kai Savivaldybėje jam buvo paskirtos … gyventojų priėmimo valandas, nors Algirdas Sysas su Širvintų rajonu susijęs tiek, kad į Seimą yra išrinktas pagal partijos sąrašą, o visoje Širvintų-Vilniaus rinkimų apygardoje gavo vos 344 pirmumo balsus. Kai kažkada pagal sąrašą į Seimą patekęs „darbietis“ Jonas Pinskus paprašė, kad Savivaldybėje jam būtų sudarytos sąlygos susitikti su rinkėjais, kurie už jį vienmandatėje Širvintų-Vilniaus rinkimų apygardoje atidavė 2465 balsus, vietos valdžia atsikirto, kad šioje vienmandatėje apygardoje Seimo nariu yra išrinktas „lenkų“ atstovas Michal Mackevič.
Matėsi, kad minėtoje televizijos laidoje dalyvaujantis Algirdas Sysas menkai gaudosi rajono realijose ir pasitenkina perpasakodamas mero Vinco Jasiukevičiaus į pasaulį paleistas neadekvačias paskalas apie „papirktą kaimyną“. Bet vieną dalyką jis puikiai nutuokė ir parodė – tai, ką daro valdantieji, yra pateisinama. Kai jo tarp kitko buvo paklausta, ar normalu, kad populiariausia partija rajone nustumta nuo rinkimų organizavimo, Seimo narys skėstelėjo rankomis. Tą skėstelėjimą buvo galima suprasti tik taip: neieškokite smegenų ten, kur jų nėra, nes toks buvęs komisijos, apie kurios sudarymo ypatumus jau kalbėjome, sprendimas. Žodžiu, tikra „sysiška“ demokratija. Gaila, kad Seimo narys nusišalino nuo spėlionių, kodėl socialdemokratų klanui Širvintų rajonas yra toks geidžiamas kąsnis? Sysui nesvarbu, kad žmonės jų neįsileido pro duris – galima patekti ir pro langą. O gal – per kaminą? Ypač jei tas kaminas – su socdemų atstovais siejamo šilumos ūkio.
„Vieno žmogaus mirtis – tragedija, tūkstančių – jau tik statistika“. Taip ar panašiai yra kalbėjęs Stalinas. Perfrazuojant galima pasakyti, kad šiandieniniai bolševikų anūkai socialdemokratai gerai perprato, jog tragedija yra vieno jų žmogaus nepalaikymas, o tūkstančių žmonių pasirinkimas – tai jau tik statistika…
Gintaras Bielskis

Vyriausioji rinkimų komisija šeštadienį 9 balsais prieš 7 nutarė, kad „Širvintų rajone vykusiuose tiesioginiuose merų rinkimuose buvo padaryta šiurkščių pažeidimų“, ir panaikino jų rezultatus.

Pirmąkart surengtuose tiesioginiuose merų rinkimuose Širvintų rajono vadovo postą laimėjo Darbo partijos atstovė Živilė Pinskuvienė. Skaityti daugiau »

Širvintų kraštas įsirėžė į Narkevičių šeimos likimus

Širvintų kraštas įsirėžė į Narkevičių šeimos biografiją
„Širvintų kraštui“ buvo perduotos kelios nuotraukos, darytos prieš Antrąjį Pasaulinį karą. Vienoje jų ant žirgo – Lenkijos kariuomenės ulonų pulko raitelis Kazimieras Narkevičius, kitoje – jo brolis vienuolis Vilhelmas Narkevičius, o grupinėje nuotraukoje jų sesuo Otilija Narkevičiūtė. Pasak šiuo metu Vilniuje gyvenančios Kazimiero dukters Janinos Krupovič, tėvas tarnavo Lenkijos kariuomenės ketvirtame ulonų pulke, kuris prieš karo buvo dislokuotas Vilniuje.
Lietuvos centrinio valstybinio archyvo pažymoje rašoma, kad „4-asis Užnemunės ulonų pulkas pradėtas formuoti Lenkijos Regentų Tarybai 1918-11-04 dekretu paskyrus S. Ravič-Dzievulskį 4-ojo ulonų pulko vadu. Nuo 1927 metų (tiksli data nenustatyta) pulkas pavadintas 4-uoju Užnemunės ulonų pulku, kuris įėjo į III korpuso sudėtį ir buvo dislokuotas Švenčionių apskrityje, Vilniuje. Tiksli pulko išformavimo data nenustatyta“.
1939 metų rugsėjo 1 dieną vokiečiams užpuolus Lenkiją prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Kadangi tuometiniai Lenkijos sąjungininkai delsė ir nesiėmė jokių veiksmų, Vokietijos armija jau rugsėjo 15 dieną apsupo Varšuvą ir po dviejų savaičių atkaklių mūšių ją užėmė. Lenkija buvo nugalėta. Pagal dar iki karo, rugpjūčio 23 dieną, pasirašytą Ribbentropo-Molotovo paktą Lenkija ir Baltijos valstybėmis buvo padalinta, to išvengė tik 1939-1940 metų žiemą su sovietais kovojusi Suomija.
Dar ir šiandien įprasta manyti, kad Lenkijos kariuomenė buvo sutriuškinta dėl kariuomenės vadovybės neveiksnumo ir karinių pajėgų atsilikimo. Buvo pateikiamas faktas, kad esą lenkų kavalerija ietimis ir nuogais kardais puolusi vokiečių tankus ir tūkstančiais žuvusi. Kaip buvo iš tikrųjų?
Istorikų duomenimis, Lenkijos kavalerija organizuotai, gavusi vadovybės įsakymą, niekada nepuolė vermachto tankų. Ne tik lenkų, nė vienai to meto kavalerijai panašios užduotys nebuvo keliamos, nes tai būtų buvusi visiška nesąmonė. Paprastai tariant, to meto kavalerija – tai lyg ir raiti pėstininkai, kurie, pasiekę mūšio lauką, kaudavosi pėsti (turėjo ne tik kardą, bet ir šautuvus). Tiesa, kavalerija buvo ruošiama staigioms kontratakoms, sparčiai užeiti į priešo užnugarį, tačiau ne pulti tankus ir baksnoti juos ietimis.
Lenkijos kampanijos metu užfiksuota atvejų, kai mūšio lauke vermachto tankai susidurdavo su lenkų kavalerija. Savaime suprantama, jog, judant didelėms masėms žmonių ir technikos, tai buvo neišvengiama. Susidūrę daliniai turėdavo kaip nors prasilenkti.
Tad kaip gimė šis klaidingas įsitikinimas? Atsakymą į šį klausimą duoda interneto dienraštis „Bernardinai.lt“: „Iš esmės – tai Gebelso propagandos, norėjusios Lenkiją pateikti kaip beviltiškai atsilikusią šalį ir jos karines pajėgas, darbas. Taip pat dėl to kalti (paradoksalu!) Lenkijos romantikai, visais laikais mylėję ir mitologizavę kavaleriją. Drąsios, tiesiog bravūriškos, nors ir beviltiškos kavalerijos atakos vaizdinys leido sustiprinti didvyrišką lenkų kovą su priešais, kurio šaknų reikėtų ieškoti „sparnuotųjų husarų“ laikais. Šio mito gimimui iš esmės pasitarnavo vienas rugsėjo 1 dieną įvykęs susidūrimas prie Krojantų, Pomeranijoje. Tądien Lenkijos kavalerija (apie 300 kareivių) atakavo ir išsklaidė vokiečių pėstininkų batalioną. Netrukus lenkų dalinys pakliuvo į vermachto šarvuočių ugnį ir buvo priverstas pasitraukti. Iškart po susirėmimo į mūšio lauką buvo atgabenti vokiečių ir italų korespondentai, kuriems parodė arklių ir žmonių kūnais nuklotą lauką ir tendencingai paaiškino, kas ir kaip vyko“.
Tiksli šio ulonų raitelio Kazimiero Narkevičiaus fotografijos padarymo data nenustatyta. Tik žinoma, kad Kazimieras Narkevičius gimė 1908 metais. Iš veido neatrodo, kad raiteliui būtų daugiau kaip 30 metų, vadinasi jis ulonų pulke tarnavo gerokai prieš karą, kada Vilniaus kraštą valdė Lenkija. Žinoma, kad Kazimieras Narkevičius mirė Medžiukuose.
Tuo tarpu du jo broliai – Vilhelmas ir Vaclovas – gyveno Žemaitijoje. Vienas iš jų tarnavo zakristijonu Telšių bažnyčioje, kitas buvo vienuolis. Pagal vienuolio apranga galime teigti, kad jis priklausė pranciškonams kapucinams. Nuotraukos kitoje pusėje yra data – 1939-III-4 ir užrašas Plungė. 2013 metų liepos 9 dienos laikraštis „Plungės žinios“ straipsnyje „Kapucinai. Kas jie?“ rašė: „Katalikų bažnyčios misijose tarp kitų vienuolynų tėvai kapucinai užėmė vieną pirmųjų vietų. Šio ordino istorija rodo, kad jie vyriškai ir be baimės, paniekinę mirtį, dirbo ten, kur jų gyvybei grėsė didžiausias pavojus, kur jų buvimas buvo naudingas žmonių sieloms, ypač kilus marui ir kitoms užkrečiamosioms ligoms. Per karus kapucinai buvo pirmose eilėse, ieškojo sužeistųjų ir juos gelbėjo, o mirštančiuosius ruošė Dievo karalystėn. Jie stengėsi padėti visuomenei kovojant su girtavimu. Kapucinų ordinas buvo žinomas ir Lietuvoje.
Apsivilkę šiurkščiu abitu, apsijuosę balta su mazgais juosta, basi, neapdengta galva, barzdoti, neturtingi, tačiau kupini linksmos pranciškoniškos ramybės sieloje. Jie buvo labai mylimi, ypač beturčių ir paprastų žmonių, kurie kreipdavosi su savo vargais ir rūpesčiais tikėdamiesi patarimo ir nuraminimo. Kapucinų vienuolynai, bažnyčios – paprastų ir beturčių žmonių prieglauda, nes buvo žinoma, kad kapucinai „kieti“ tik sau, o nusidėjėliams geri, gailestingi.
1933 metais Plungėje buvo pastatyti erdvūs, tinkamai įrengti mūro namai (dabar – „Saulės“ gimnazija). Čia berniukai, kurie jautėsi Dievo šaukiami į kapucinų gyvenimą, rado sąžiningus, rūpestingus auklėtojus – tėvų pavaduotojus. Mokomasi buvo rimtai ir uoliai. Patys auklėtiniai, šventų idealų įkvėpti, norėjo mokytis, nes žinojo, kad tai būtina jų būsimojo gyvenimo luomui.
Vienuolyne viskas buvo tvarkoma tiksliai, pagal nustatytą dienotvarkę. Buvo dirbama prižiūrint tėvams kapucinams, stengiamasi ne vien lavinti protą, bet rūpestingai auklėti ir sielą. Kasdieninis mišių klausymas, komunijos priėmimas, maldos, konferencijos didino tikrą veiklių jaunuolių dievotumą. Buvo rūpinamasi ir auklėtinių sveikata. Nustatytu laiku jie ilsėdavosi, žaisdavo lauke, sportuodavo, iškylaudavo. Ordinas teikė didelę pagalbą mokyklai išlaikyti. Auklėtiniai turėdavo sumokėti 350 litų per metus už mokslą ir gyvenimą bendrabutyje. Kas gyveno arčiau, galėjo už pragyvenimą sumokėti ir žemės ūkio produktais. Gabiems mokiniams, kilusiems iš daugiavaikių ir gerų neturtingų šeimų, buvo daromos nuolaidos. Berniukai, baigę šešis liaudies mokyklos skyrius, į pirmą klasę buvo priimami be egzaminų, o kitiems reikėjo laikyti egzaminus.
1935-ųjų rudenį į naujokyną įstojo jau šią mokyklą lankę jaunuoliai. Tai buvo pirmieji Lietuvos kapucinų darbo vaisiai, kurie vienuolyne visiškai pribrendo. Jaunuoliai tais metais davė pirmuosius įžadus ir studijavo filosofiją. Plungės Lurde susidarė vienuolių kapucinų šeima, neskaitant paprastųjų kandidatų, iš 23 asmenų, iš kurių – šeši tėvai, aštuoni klierikai ir devyni broliai.
1936 metais šis vienuolynas buvo atskirtas nuo Vokietijos Reino-Vestfalijos kapucinų provincijos ir sudaryta Lietuvos provincija, kurios viršininku – provincijolu Roma paskyrė tėvą Joną Babtistą, olandų tautybės. Buvo planuojama prie Kauno įkurti dvasinę seminariją būsimiems lietuviams tėvams kapucinams išauklėti, bet sovietų okupacija 1940 metų birželio 15 dieną sugriovė šiuos planus, o Plungės kapucinų vienuolyne įsikūrė rusų kariuomenės daliniai.
Vilhelmas ir Vaclovas Narkevičiai buvo nušauti rusų. Ne Plungėje ar Telšiuose, o Širvintų rajone, Saveikiškėse, ir palaidoti Žvirblių kapinėse. Saveikiškėse tada gyveno sesuo Irena. Broliai buvo atvykę į svečius. Pastebėję rusų kareivius, broliai nutarė paslėpti pamiškėje besiganantį arklį. Kareiviai atidengė ugnį ir abu brolius nušovė. Vėliau Kazimieras važiavo į Telšius parsivežti brolių daiktų.
Trečioje nuotraukoje matyt užfiksuota kažkokia religinė šventė. Žinoma tik tiek, kad trečia iš kairės – Otilija Narkevičiūtė, davusi skaistybės įžadus. Pasak enciklopedijos, „Įžadai – įsipareigojimas dovanoti visą savo gyvenimą Dievui ir vienuolijai. Skiriama laikinieji ir amžinieji įžadai. Laikinieji įžadai ruošia amžiniesiems. Jie trunka paprastai tris metus. Amžinaisiais žmogus įsipareigoja visam gyvenimui laikytis vienuolijos regulos ir konstitucijos apibrėžtų gyvensenos principų. Įžadai įpareigoja laikytis trijų evangelinių patarimų: klusnumo, skaistybės ir neturto“.
Parengė Remigijus Bonikatas
Medžiukuose gyvenęs Kazimieras Narkevičius, Lenkijos kariuomenės ulonas.
Saveikiškių kaime nušautas vienuolis Vilhelmas Narkevičius.
Saveikiškių kaime gyvenusi vienuolė Otilija Narkevičiūtė.

„Širvintų kraštui“ buvo perduotos kelios nuotraukos, darytos prieš Antrąjį Pasaulinį karą. Vienoje jų ant žirgo – Lenkijos kariuomenės ulonų pulko raitelis Kazimieras Narkevičius, kitoje – jo brolis vienuolis Vilhelmas Narkevičius, o grupinėje nuotraukoje jų sesuo Otilija Narkevičiūtė. Pasak šiuo metu Vilniuje gyvenančios Kazimiero dukters Janinos Krupovič, tėvas tarnavo Lenkijos kariuomenės ketvirtame ulonų pulke, kuris prieš karo buvo dislokuotas Vilniuje. Skaityti daugiau »

Mokykla istorijos vingiuose

Mokykla istorijos vingiuose
Dažnas, pažvelgęs į viesulu prabėgusius metus, prisimena savo pirmąją klasę, pirmąjį mokytoją, linksmiausią vakaronę mokykloje. Bėgant metams, net gražiausi prisiminimai grimzta užmarštin. Bene daugiausia apie mokyklos gyvenimą gali papasakoti daugelį metų joje dirbę pedagogai. Dar 1998 metais Širvintų „Atžalyno“ vidurinės mokyklos istorija domėjosi jaunosios kraštotyrininkės Živilė Banikonytė, Renalda Guobytė ir Ramunė Vaičelytė. Mokinės apklausė buvusius mokytojus, pagal jų pasakojimus parengė informacinį segtuvą „Širvintų „Atžalyno“ vidurinė mokykla Lietuvos istorijos vingiuose“. Sukaupta medžiaga, reikalui esant, gali pasinaudoti mokytojai ir klasių vadovai. Kraštotyrininkėms pavyko gauti Ukmergės gatvėje stovėjusios senosios Širvintų mokyklos nuotrauką. Mokinės siekė kuo daugiau sužinoti apie mokyklos pastatą, buvusių pedagogų darbą, santykius su mokiniais, popamokinę veiklą. Savo atsiminimais, mokinių paprašyti, noriai pasidalijo daugiau nei prieš ketvirtį amžiaus dirbę pedagogai Stanislovas Dačka ir Aldona Piškinienė. „Širvintų krašto“ skaitytojams pateikiama jaunųjų kraštotyrininkių surinkta medžiaga.
Iš Širvintų miestelio istorijos
Ten, kur Širvinta, plukdydama savo vandenis, pasakoja apie nelaimingą Širvio ir Intos meilę, plyti Širvintų kraštas. Nepriklausomybės kovų metai Širvintų vardą įrašė į Lietuvos istorijos puslapius.
Širvintų miestelis minimas 1618 metų aktuose, nors jau buvo žinomas XV amžiuje, nes pro jį ėjo senasis Vilniaus-Ukmergės kelias. Prie Širvintų bažnyčios 1781 metais veikė parapijos mokykla. Ją lankė 38 mokiniai (9 šlėktos, 1 miestelėnas ir 28 valstiečiai), vėliau mokinių skaičius keitėsi: tai didėjo, tai mažėjo. 1938 metais Širvintose pastatyti gražūs mokyklos rūmai (dabar Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija). Širvintose buvo pradžios mokyklos inspektorius, žiemos žemės ūkio mokykla (kursus vesdavo agronomai Rukšos dvare). Miestelyje buvo valsčiaus savivaldybė, paštas, policijos nuovada, malūnas, lentpjūvė, elektrinė, keliolika krautuvių, amatų dirbtuvės, biblioteka, girininkija. Iki 1929 metų vietovės vardas buvo rašomas Širvintai, tais pačiais metais atitaisytas į Širvintas. 1923 metais Širvintose buvo 1893 gyventojai, 1940 metais – 2119.
Okupacijos metai širvintiškiams buvo sunkūs: išžudyti žydai, ištremta daug lietuvių. 1959 metais Širvintos buvo rajoninio pavaldumo miestas. Čia gyveno 1652 gyventojai (720 vyrų ir 932 moterys).
Senoji mokykla
Toje vietoje, kur dabar stovi daili Širvintų „Atžalyno“ progimnazija, buvo pirmoji Širvintų miestelio mokykla. Manoma, kad senasis pastatas statytas po 1863 metų sukilimo. Vėliau prie jo dar buvo pristatytas trisienis pastatas „dlia nočujuščich“ (bendrabučio pirmtakas).
Mokykla veikė ir carinės okupacijos metais. Tai buvo dvimetė mokykla, kurioje visi dalykai dėstyti rusų kalba, dirbo labai griežtas mokytojas Ličko, mokėsi apie 40 mokinių.
Vėliau mokykla buvo išplėsta, mokėsi daugiau mokinių. Nuo 1920 iki 1923 metų Širvintos buvo neutralioje zonoje, tuomet mokykloje dirbo Voverienė. Iki 1938 metų senoji Širvintų pradinė mokykla buvo 4 skyrių, vėliau – 6. 1938 metais, jau prasidėjus mokslo metams, mokykla buvo perkelta į naujus rūmus (dabar gimnazija). Senajame pastate kurį laiką veikė vaikų darželis, vėliau vėl įsikūrė mokykla.
Senąją Širvintų pradinę mokyklą yra baigęs Nepriklausomybės kovų dalyvis pulkininkas Skorupskis. Jis buvo įsteigęs geriausiai besimokančiam mokiniui kasmetinę 200 litų premiją (karvė tuomet kainavo 80 litų, sąsiuvinis – 10 centų). 1937 metais I premija skirta Kunigėlytei-Rukšienei (Boleslovo Rukšos žmonai), 1938 metais premiją gavo Petkevičiūtė.
Prie mokyklos buvo Dvilevičiaus sodyba (dabar toje vietoje Balandžių namas), mokiniai, žaisdami su kamuoliu, taip įsilinksmindavo, kad net lūždavo tvora. Dar vienas skyrius mokėsi šalia mokyklos buvusiame Kugaudos name.
Apie 1936 metus mokyklai vadovavo Keldušis, dirbo mokytoja Skomskienė (1941 metais ištremta į Sibirą, paskui grįžo su dukra į Širvintas, bet nepritapo), mokytoja Buvelskienė (pašto viršininko žmona), mokytojas Baršauskas (išvyko į Panevėžį).
Buvusio ilgamečio mokytojo Stanislovo Dačkos prisiminimai
„Širvintų pradinėje mokykloje mokiausi nuo 1934 iki 1938 metų. Joje anksčiau mokėsi ir mano tėvelis. Gyvenome šalia mokyklos (dabar ten tuščia aikštė, galėtų būti Ukmergės gatvės 8 namas). Prisimenu mokytojus Baršauską (mokė I-III skyrius), mokytoją Skomskienę (mokė IV skyrių). Mokytojai buvo labai griežti. Sėdėjau viename suole su žydu Cukermanu.
Mokykloje mokėsi miestelio ir aplinkinių kaimų (Akmenių, Šniponių) vaikai. Lankė žydukai ir netgi vaikai iš Viesų. Senosios mokyklos kieme buvo šulinys ir ūkinis pastatas. Pradinės mokyklos mokiniai uniformų nedėvėdavo. Mokykloje vykdavo vakarėliai-roboksai (susirenka vien tik mokiniai), vaidinimai, dainų ir sporto šventės, minimos valstybinės ir religinės šventės. Baigę Širvintų pradinę mokyklą, vaikai toliau mokydavosi Širvintų progimnazijoje, Ukmergės amatų mokykloje.
Vokiečių okupacijos metais mokykloje buvo vokiečių sandėlis. Apie 1943-1944 metus šalia mokyklos gyvenęs Kugauda, gąsdindamas žmoną, padegamąja raketa uždegė klojimą ir sudegino Širvintų kaimą. Mokykla nesudegė.
Po karo mokykla buvo vidurinės mokyklos filialas. Kadangi vaikų buvo daug, mokykla dar veikė ir  žydo Kušielio namuose (pats Kušielis, jo žmona, sūnus Dovydas ir duktė buvo sušaudyti Pivonijos šile 1941 metais).“
Buvusios ilgametės mokytojos Aldonos Piškinienės prisiminimai
„Senojoje mokykloje dirbti pradėjau 1975 metais ir gyvenau priešais ją. Tai buvo pradinė mokykla – didelis namas su prieangiu. Buvo aptverta metaline tvora, aplink augo gėlės. Aplink mokyklą gyveno žmonės, tačiau mokiniai jų sodų nesiaubdavo. Savo direktoriaus nebuvo, vadovavo vidurinės mokyklos direktorius Antanas Kuliešius. Mokykloje mokėsi mokiniai iš miestelio ir aplinkinių kaimų. Labai daug jų ateidavo iš Širvintų kaimo, komplekso.
Mokykloje vykdavo mamų šventės, įvairūs vaidinimai, Naujųjų metų karnavalai. Eidavome į iškylas, dažnai pasiekdavome mišką. Mokykloje buvo dėstomi visi dalykai, išskyrus dorinį ugdymą. Iki 1975 metų buvo valgyklėlė, vėliau mokiniai maistą nešdavosi patys. Mokykloje dirbo viena valytoja, ji ir krosnis kūrendavo. Klasėse mokėsi po 28 mokinius. Aplinkui jokios aikštės nebuvo, augo medžiai ir krūmai. Šioje mokykloje dirbti teko su mokytojomis M. Koriznaite, Z. Pimpiene, J. Mikalajūniene, V. Sprogiene.“
Laukia jubiliejus
Apie 1983 metus senoji Širvintų miestelio mokykla, išsilaikiusi per 100 metų, išgyvenusi du karus, du gaisrus, buvo nugriauta. Labai greitai buvo pastatyta nauja vidurinė mokykla. 1985-ųjų rugsėjo 1 dieną atvėrusi duris „Atžalyno“ mokykla šįmet minės 30 metų jubiliejų.
Pagal  Živilės Banikonytės, Renaldos Guobytės ir Ramunės Vaičelytės surinktą medžiagą parengė Romas Zibalas
1. Taip atrodė pirmoji Širvintų miesto mokykla (dabar toje vietoje stovi Širvintų „Atžalyno“ progimnazija).

Dažnas, pažvelgęs į viesulu prabėgusius metus, prisimena savo pirmąją klasę, pirmąjį mokytoją, linksmiausią vakaronę mokykloje. Bėgant metams, net gražiausi prisiminimai grimzta užmarštin. Bene daugiausia apie mokyklos gyvenimą gali papasakoti daugelį metų joje dirbę pedagogai. Dar 1998 metais Širvintų „Atžalyno“ vidurinės mokyklos istorija domėjosi jaunosios kraštotyrininkės Živilė Banikonytė, Renalda Guobytė ir Ramunė Vaičelytė. Skaityti daugiau »

Apsižiūrėjo po pusmečio, kad neteko brangaus turto?

Apsižiūrėjo po pusmečio, kad neteko brangaus turto?
Kovo 18-22 dienos
Per keturias dienas į Policijos komisariatą buvo pristatyti 8 asmenys, 4 iš jų – už viešosios tvarkos pažeidimus, 3 – už administracinės teisės pažeidimus, 1 – įtariamas nusikaltęs.
Policijos pareigūnai išaiškino 29 administracinės teisės pažeidėjus. Surašyti 14 protokolų dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, 8 – dėl girtavimo ar girto pasirodymo viešoje vietoje, 4 – dėl nedidelio chuliganizmo, 1 – dėl asmenų iki 18 metų alkoholinių gėrimų vartojimo ar jų turėjimo, 2 – dėl smulkiojo turto grobimo.
Kovo 20 dieną Motiejūnų I kaime įkliuvo dviratį neblaivus vairuojantis vyriškis, gimęs 1969 metais.
Kitą dieną policija užregistravo 1979 metais gimusio vilniečio pareiškimą, kad tarp 2014 metų rugsėjo – 2015 metų kovo 21 dienos (tiksli data nežinoma) iš sodybos, esančios Gelvonų seniūnijoje, nukėlus nuo vyrių ūkinio pastato duris, pavogtas traktoriukas NEW HOLLANDER, kurio vertė – 3475 eurai, taip pat žolės surinktuvas (vertė – 375 eurai), karkasinio baseino karkasas (vertė – 230 eurų) ir benzininė krūmapjovė STIHL FS240 (vertė – 280 eurų).
Policijoje taip pat užregistruoti kiti 8 skundai, pareiškimai ar pranešimai.
Parengta pagal Širvintų RPK pranešimus

Kovo 18-22 dienos

Per keturias dienas į Policijos komisariatą buvo pristatyti 8 asmenys, 4 iš jų – už viešosios tvarkos pažeidimus, 3 – už administracinės teisės pažeidimus, 1 – įtariamas nusikaltęs. Skaityti daugiau »

Širvintiškiai daugiau skundžiasi dėl Vilniuje įsigytų prekių

Širvintiškiai daugiau skundžiasi dėl Vilniuje įsigytų prekių
Kovo 15-ąją buvo minima Pasauline vartotojų teisių diena. Pirmą kartą Pasaulinė vartotojų teisių diena paminėta 1983 metų kovo 15-ąją, o šios dienos šaknys siekia 1962 metus, kai JAV prezidentas Džonas Fidžeraldas Kenedis pristatė deklaraciją dėl keturių pagrindinių vartotojų teisių – į saugumą, gauti informaciją, rinktis ir būti išgirstam.
Ši diena minima ir Lietuvoje. Kadangi vartotojų skundus Širvintų rajone dėl ne maisto produktų (paslaugų ir gaminių) nagrinėja Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Vilniaus skyrius, norėtumėme papasakoti, dėl ko pastaraisiais metais daugiausiai skundžiasi Širvintų rajono gyventojai.
Daugiausiai skundų buvo gauta dėl internetu įsigyjamų prekių (kompiuterių, buitinės technikos bei drabužių). Nuo 2014 m. galioja Civilinio kodekso nuostata, kad vartotojas turi teisę, nenurodydamas priežasties ir nepatirdamas kitų, negu nustatyta kodekso 6.22811 straipsnyje, išlaidų, per keturiolika dienų atsisakyti nuotolinės sutarties ar ne prekybos patalpose sudarytos sutarties, išskyrus 6.22810 2 dalyje numatytas išimtis. Norėdamas nutraukti tokias sutartis vartotojas privalo pranešti pardavėjui apie sutarties atsisakymą (raštišką  sutarties atsisakymo formą arba aiškų pareiškimą, kuriame būtų aiškiai išdėstytas jo sprendimas atsisakyti sutarties) ir nedelsdamas ne vėliau kaip per 14 dienų nuo pranešimo apie sutarties atsisakymą pateikimo pardavėjui dienos išsiųsti arba perduoti prekę pardavėjui.
Gauti skundai buvo dėl to, kad pardavėjai nesutiko priimti tinkamos kokybės prekių bei dėl to, kad gautos prekės buvo su mechaniniais pažeidimais (sudaužytos). Atkreipiame dėmesį, kad pastebėjus prekės pažeidimus ar kitokius defektus, aktualios tampa Civilinio kodekso 6.328 straipsnio nuostatos. Minėtame straipsnyje  nurodyta, kad jeigu šalys nesusitarė kitaip, pirkėjas nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar nuo ofertos pateikimo turi teisę prieš mokėdamas ar prieš priimdamas daiktus juos patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Jeigu šalys nesusitarė kitaip, daiktų patikrinimo išlaidos tenka pirkėjui. Pirkėjas turi teisę reikalauti, kad pardavėjas atlygintų patikrinimo išlaidas, jei patikrinimo metu nustatyta, kad daiktas neatitinka jam keliamų reikalavimų.
Deja, tačiau nustatyti mechaninio pažeidimo laiką ir kaltininką jokia laboratorija ar Inspekcija dažniausiai negali ir tokie ginčai gali būti sprendžiami teisme.
Gauti Širvintų gyventojų skundai dėl degalų kokybės (abu pylėsi kurą Vilniaus mieste) Paėmus bandinius paminėtose degalinėse ir patikrinus juos laboratorijoje, nustatyta, kad kuras atitiko visus jam keliamus reikalavimus. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Inspekcija kartu su Policija, Valstybine mokesčių inspekcija, atsižvelgdami į teisės pažeidimus, susijusius su nelegalia akcizais apmokestinamų prekių apyvarta, vykdo prevencinius patikrinimus, kurių metu tikrina, ar piliečiams priklausančiuose ir vairuojamuose automobiliuose nėra naudojami dyzeliniai degalai, kuriems taikomos akcizų lengvatos.
Dėl prekių ir paslaugų, įsigytų Širvintų rajono parduotuvėse ir paslaugų teikimo vietose, gautas tik 1 skundas, todėl manome, kad vietiniai verslininkai gana geranoriškai sprendžia ginčus bei tai, kad brangias prekes širvintiškiai daugiau perka Vilniuje; daugiau skundų gauta dėl Vilniaus m. įsigytų prekių ir paslaugų (16).
Pastebėjome, kad vartotojai skundžiasi dėl prekės kokybės, tačiau negali pagrįsti pinigų mokėjimo tai patvirtinančiais dokumentais (nepateikia kvitų ar pan. dokumentų: pridėtinės vertės mokesčio sąskaita faktūra, sąskaita faktūra, mokėjimo kortelės sąskaitos išrašas, mokėjimo kortelės skaitytuvo čekis ir kita). Jeigu vartotojas nurodo, kad jam neišdavė mokėjimą patvirtinančio dokumento, skundą persiunčiame Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl galimo mokesčių slėpimo fakto nustatymo. Jeigu mokėjimo dokumentai pamesti arba išmesti, norėtumėme priminti, kad tinkamos ir netinkamos kokybės prekių keitimą ir grąžinimą reglamentuoja Mažmeninės prekybos taisyklės (galima rasti http://www.inspekcija.lt/lt/teisine-informacija/teises-aktai.html ), kurios aiškiai numato, kad jeigu vartotojas nepateikia prekės pirkimo-pardavimo dokumento, prekė keičiama arba vykdomi kiti prašyme nurodyti vartotojo reikalavimai tik pardavėjui sutikus. Pažymėtina, kad kreiptis į pardavėją galima galiojant garantijai, tačiau kai sutartyje (garantijos dokumente) nustatytas trumpesnis nei dveji metai daikto kokybės garantijos terminas ir daikto trūkumai nustatyti pasibaigus šiam terminui, tačiau nepraėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo daikto perdavimo dienos, pardavėjas atsako už daikto trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad trūkumas atsirado iki daikto perdavimo arba dėl iki daikto perdavimo atsiradusių priežasčių, už kurias atsako pardavėjas.
Valstybinė ne maisto produktų inspekcija atsakinga už daugiau kaip 30 gaminių grupių saugos kontrolę. Nors kasmet ištiriami keli tūkstančiai gaminių ir nemaža dalis pašalinama, nemažai pavojingų produktų nustatome gavę vartotojų skundus. Buvo gautas Švenčionėlių gyventojos skundas dėl girliandos. Atlikus patikrinimą ir išbandžius girliandą akredituotoje laboratorijoje, buvo nustatyta, kad ši prekė yra pavojinga (galimas gaisro pavojus), ir šios girliandos buvo pašalintos iš rinkos.
Taigi primename, žiūrėkite, ką perkate, apžiūrėkite ta, ką perkate, bei saugokite prekės įsigijimo dokumentus.
Jeigu nepavyksta išspręsti ginčo su pardavėju, galite kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją; aptarnavimo tvarką rasite:http://www.inspekcija.lt/lt/asmenu-aptarnavimo-tvarka.html
Arvydas Naina
Vilniaus skyriaus vedėjas

Kovo 15-ąją buvo minima Pasauline vartotojų teisių diena. Pirmą kartą Pasaulinė vartotojų teisių diena paminėta 1983 metų kovo 15-ąją, o šios dienos šaknys siekia 1962 metus, kai JAV prezidentas Džonas Fidžeraldas Kenedis pristatė deklaraciją dėl keturių pagrindinių vartotojų teisių – į saugumą, gauti informaciją, rinktis ir būti išgirstam. Skaityti daugiau »

Savivaldybės naujienos

Širvintų parapija

Web ir SEO sprendimai

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa

Ar jau pasinaudojote proga po Širvintas pasivažinėti Kalėdiniu traukinuku?

Rezultatai

Loading ... Loading ...
Archyvas
Reklama

Farming simulator 19 mods
Apskaitos paslaugos
Židiniai
Kreditas
Plytelės
Buitinė technika namams
Pigūs baldai
Vertimai iš anglų
Lagaminai
Microblading
NeoLife vitaminai
Įmonių steigimas
Išparduotuvė
Optimizavimas paieškos sistemoms

  
Statistika
Dabar svetainėje: 7 lankytojai
Nuotraukos
Atsisiųsti Flash Player slideshow žiūrėjimui.