1871 metų kovo 13 dieną Nartakuose (kai kurie šaltiniai mini Senąsias Viesas) gimė inžinierius, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas Jonas Bortkevičius. Tikėtina, kad šiose apylinkėse ūkį valdė ar ekonomu darbavosi jo tėvas, buvęs bajoras, tačiau po 1863 metų sukilimo prirašytas prie valstiečių. Nartakuose, tarp Sedūnų ir Jakubonių, XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje kaip tik būta dvaro.
Antakalnio kaime pas dvarininką Povicką ekonomu dirbęs Bortkevičiaus tėvas norėjo savo sūnų išleisti į kunigus, įtaisė jį į mokyklą Vilniuje, bet šiam nesisekė mokytis – kiekvienoje klasėje sėdėjo po dvejus metus. Nors tėvas pinigų mokslui negailėjo, reikalai negerėjo. Pagaliau Joną už nepažangumą pašalino iš gimnazijos ir jau būdamas 15-metis grįžo pas tėvą, kuriam tai buvo didelis smūgis. Povickui pagailo ekonomo, kuriam buvo labai gėda dėl netikėlio sūnaus, ir jis rekomendavo savo darbuotojo sūnų raštininku Ukmergėje.
Po kiek laiko paaiškėjo, kad Jonas yra gabus ir sumanus, o mokslas nesisekė, nes Vilniuje neturėjo vadovėlių. Pasirengęs ir motinos slapta finansiškai remiamas, Jonas Vilniuje įstojo į gimnazijos 5-tą klasę. Neliko be atsako ir jo pažintis su dviem metais jaunesne Povicko dukra Felicija. Pora slapta susižadėjo ir, kaip 1945 metais ji pati rašė savo autobiografijoje, 1899 metais susituokė.
Vilniuje Jonas Bortkevičius įsitraukė į draugijos Dvylika Vilniaus apaštalų veiklą. Rūpinosi lietuviškos spaudos gabenimu į Vilnių bei jos platinimu. Gautą spaudą slėpdavo ir savo namuose. Padėjo lietuviams atgauti Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčią, kurioje taip pat buvo slepiama lietuviška spauda.
Po 1905 metų revoliucijos užgriuvus carinės valdžios represijoms ir areštams, Jonas Bortkevičius susirgo psichikos liga. Buvo gydomas Rygoje, paskui Sankt Peterburge, kur 1909 metų sausio 6 dieną mirė, būdamas vos 37 metų.
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
