„Gyvenimas – lyg margaspalvė juosta“

Galima pasidžiaugti nuveiktais darbais ir užaugintais vaikais.

Gegužės 26 dieną garbingą 90 metų jubiliejų šventė Limonių kaimo (Zibalų seniūnija) gyventoja Albina Pažusienė. Jubiliatę gražios sukakties proga pasveikino ne tik vaikai, anūkai, proanūkiai, giminaičiai, bet ir Širvintų rajono savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė. Ji įteikė Savivaldybės dovanas, gėles ir apjuosė jubiliejine juosta.

Gražų jubiliejų Albina Pažusienė pasitiko Širvintų ligoninėje, kur jau sveiksta po sunkios ligos. Pasak rajono merės, jubiliatė nenustygo vietoje, džiūgavo, kad jos gimtadienis toks ypatingas. Buvo sutarta, kad per Albinos 100 metų jubiliejų į Limonių kaimą pasveikinti jubiliatės merė atvyks kartu su visa kapela.

-Mano gyvenimas – lyg margaspalvė juosta, – dar gerokai prieš ligą pasakojo moteris. – Visos dienos viskam papasakoti neužtektų. Be tėvelio likau penkerių metų. Sunku buvo vienai mamai tris mažus vaikus auginti. Seseriai tik pusantrų metų buvo, brolis šiek tiek už mane vyresnis, kai tėvelį palaidojom. Mama kepdavo duoną ir iš Sudokių nešdavo pėsčia į Vilnių parduoti, jeigu norėdavo kokį pinigą gauti ir už jį kažką vaikams nupirkti. Sunki mano vaikystė, sunki paauglystė, sunki jaunystė buvo. Aš maža būdama tik verkdavau ir verkdavau. Labai „durna ant ašarų“ buvau. Dabar jau pasitaisiau.

Pašnekovė pasakojo, kad dėl nepriteklių šeimoje jai teko mokykloje mokytis tik pusantrų metų. Baigusi tik pusantros klasės, šiandieną moteris moka ir skaityti, ir rašyti.

Jubiliatės sveikinimo iškilmėse dalyvavo dukra Regina (kairėje) ir marti Vaclova.

Gabi mokslui buvau, labai patiko mokykloje, – prisimena Albina Pažusienė, – bet mokytis negalėjau, nes gyvulius ganyti reikėjo. Gal Dievas man padėjo, nes nuo mažų dienų visada į Kiauklių bažnyčią einu. Ir pėsčia eidavau, ir važiuodavau. Mane ten kažkas lyg traukia. Aš Mišių bažnyčioje iki ligos nepraleisdavau, net 10 metų bažnyčios chore giedojau.

Albina Pažusienė – puiki šeimininkė. Moteris sakė, kad daugiau nei 30 metų buvo kviečiama šeimininkauti į vestuves, krikštynas, laidotuves, metines. Pašnekovė kuklinosi ir teisinosi, kad ji nėra kažkokius specialius kulinarijos mokslus baigusi, nėra buvusi jokiuose kursuose. Tiesiog žmonėms patikęs jos kruopštumas, nuoširdumas ir paslaugumas.

-Labai patinka dainuoti, – dar vieną talentą išdavė Albina Pažusienė. – Senovines dainas dainuoju. Kai linksma, kai liūdna, vis niūniuoju kokią melodiją. Taip širdį nuramindavau, kai skausmas suspaudavo ar džiaugsmas apimdavo. Dabar laukiu vaikų ir anūkų. Kai visi suvažiuoja, kai vaikų draugai užsuka, aš jiems visada padainuoju. Jeigu prašo dainuoti, tai gal jiems gražu. Mano namuose Limonyse visiems vietos užtenka.

Moteris pasakojo, kad dainuoti išmoko iš puikų balsą turėjusios mamos Joanos Sabaliauskienės. Albina Pažusienė dėl gero balso buvo pakviesta giedoti ne tik į bažnyčios chorą, bet ir laidotuvėse pagerbdavo mirusius giesmėmis. Močiutė prisiminė:

Kaimynė sakė, kad mane po mirties aname pasaulyje turbūt pasitiks visi parapijos mirusieji, nes aš juos visus apgiedojau laidotuvėse.

Albina Pažusienė džiaugėsi savo vaikais ir anūkais. Abu vaikai muzikalūs, talentą groti paveldėjo iš tėvo muzikanto, abu vaikai rūpestingi, atjaučiantys ir suprantantys motiną.

Romas Zibalas
Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys

Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite birželio 3 d. laikraščio numeryje.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
5 (6 įvert.)
scroll to top