Šiandien rajone turime keturis kartus daugiau automobilių, nei anuomet buvo visoje Lietuvoje

S. Kruopio archyvo nuotrauka

Kaip teigia Ukmergės kultūros centro skelbiama informacija, 1932 metais Ukmergėje buvo 43 automobiliai, iš kurių beveik pusę, t. y. 21, sudarė autobusai. To meto spaudoje taip pat rašyta, kad apskrities, kuriai anuomet buvo pavaldūs Širvintų, Musninkų ir Gelvonų valsčiai, centre taip pat buvo 6 sunkvežimiai ir 16 lengvųjų automobilių.

Ko gero, be gilesnės archyvų analizės dabar vargiai sužinotume, kiek tokių transporto priemonių buvo dabar mūsų rajoną sudarančiuose Musninkuose, Gelvonuose ar Širvintose Bet jų tikrai buvo, apie ką esame rašę kiek daugiau nei prieš keturis mėnesius, 2018-ųjų gruodžio 14 dieną. Grįžti prie šios temos paskatino „Širvintų krašto“ draugo šiauliečio Petro Kaminsko atsiųsta informacija apie kolekcionierių turimas prieškario nuotraukas, kuriose įamžinti to meto automobiliai. Šios nuotraukos pasirodys leidinėlyje, kuris dabar ruošiamas spaudai. Be Petro Kaminsko rinkinyje esančios nuotraukos, vaizduojančios autobusą ir lengvąjį automobilį prie Šatrijos kalno, kolekcionierius mus supažindino ir su S. Kruopio archyve esančia Šešuolėlių dvaro automobilio nuotrauka.

Tai, kad Šešuolėlių dvare buvo automobilis, ir dar – ne vienas, prieš aštuonerius metus yra pasakojusi širvintiškė žurnalistė Stanislava Norušienė, kurios pasakojimą apie Šešuolėlių dvarą publikavo interneto naujienų portalas DELFI.

„Jei kalbama apie Šešuolėlių dvarą, visada minimas Prezidentas A.Smetona. Prieš du dešimtmečius teko bendrauti su ilgus metus dvare kambarine dirbusia Petronėle Siniciene. Į kambarinės pareigas įėjo ir skalbinių priežiūra. Žiemą ir vasarą vonios kambaryje turėdavo būti prišildyto vandens, kad kuris nors iš ponų ar svečių bet kada galėtų išsimaudyti.

„Dvare dirbo daug žmonių: 8 bernai, 2 melžėjos, 2 kiaulių šėrėjos, daug kumečių. Per darbymečius samdydavo žmonių ir iš aplinkinių kaimų. Ūkis buvo didžiulis ir gerai prižiūrėtas. Visą ūkį prižiūrėjo ūkvedys, o apskaitą tvarkė vienas buhalteris. Namų ruošai vadovavo ekonomė, kuri dar ir ponams valgyti ruošdavo. Variakojai turėjo du lengvuosius automobilius, vieną sunkvežimį ir vieną traktorių“, – tada apie Šešuolėlių dvaro praeitį rašė šio pasakojimo autorė.

Taigi vieną iš šių automobilių ir matome S. Kruopio archyvo nuotraukoje. Pagal tolumoje matomus vaizdus tikėtina, kad jis nufotografuotas Kernavės piliakalnių fone, nors tų vaizdų nepakanka, kad galėtume tvirtai tai pasakyti. Prie automobilio vairo, kaip galima įtarti, sėdi pats dvaro valdytojas pulkininkas leitenantas Jonas Variakojis, už jo – žmona Helena Grabowska-Konča-Variakojienė, kurios pirmajam vyrui ir uošviui tas dvaras ir priklausęs.

Bet grįžkime prie praėjusio amžiaus pradžios mūsų kraštų automobilizmo istorijos. Iš jau minėtos Ukmergės kultūros centro paskelbtos informacijos pirmieji duomenys apie automobilius siekia 1908 metus, kai vienas Maskvos pirklys paprašė gubernijos valdybos leisti jam Ukmergėje „įtaisyti 12 žmonių automobilį“. Ko gero, taip ano meto spaudoje buvo pavadintas autobusas. Tas automobilis plentu turėjęs važinėti iš Ukmergės į geležinkelio stotį Jonavoje. Ir tikrai, po metų laikraštis „Vienybė“ jau skelbė, kad iš Kauno į Ukmergę per Jonavą pradėjo važinėti automobiliai. „Dabar yra tik du automobiliu, bet laukiama ir trečiojo, kurs ketina būti daug didesnis. Automobiliu važiuoti, tiesa, labai patogu: ir greit, ir pigu, ir užvėjis, bet kiek jie pragaišties padaro keleiviams su juomi susitikus, tai sunku ir apsakyti. Arkliai, pamatę einantį automobilį piestu šoksta, pilnais vežimais vežini puldami kur kojos neša, ne kartą ir žmones sužeidžia.[…] Už tą, regis, kompanija, įtaisiusi automobilius, atsako. Ji turėjo duoti valdžiai parašą, kad atlyginsianti žmonėms už padarytą iš neatsargumo pragaištį… Užpusčius kelią tuo tarpu automobiliai į Ukmergę nustojo vaikščioti, dabar važinėja po Kauną. Toji kompanija susideda iš pačių žydų,“ – rašė laikraštis.

Kaip esame citavę Klaudijaus Driskiaus ir Liucijaus Suslavičiaus knygą „Automobilis Lietuvoje 1918-1940 metais“, pradžioje minėtais 1932 metais Lietuvoje iš viso tebuvo tik kiek daugiau nei pora tūkstančių automobilių! Tai – keturis su puse karto mažiau (!), nei 2019 metų kovo 1-ąją buvo įregistruota Širvintų rajone. Oficiali to meto statistika rodo, kad 1935 metais Lietuvoje (žinoma, be Vilniaus krašto) buvo registruota 1319 lengvųjų automobilių, iš kurių tik 930 galima laikyti asmeniniais, nes kiti buvo arba tarnybiniai, arba naudojami ūkio bei verslo reikalams. Per kitus metus buvo įregistruoti vos 35 nauji automobiliai, tai patį faktą, kad tada nuošaliame Šešuolėlių dvare buvo trys automobiliai, reikėtų laikyti kaip reikšmingą.

Beje, tuomet atsisėsti prie automobilio vairo buvo netgi sunkiau, nei dabar. Gautas sveikatos pažymėjimas ir sėkmingai išlaikyti vairuotojo egzaminai dar nereiškė, kad pavyks gauti „Šoferio knygelę“. Kaip rašo Klaudijus Driskius ir Liucijus Suslavičius, „kandidatas į vairuotojus privalėjo pristatyti „Šoferiams egzaminuoti komisijai“ policijos išduotą ištikimybės pažymėjimą, kuriame turėjo būti nurodyta, ar pilietis nėra teisiamas, tardomas ir ar nebuvo teismo baustas. Įvairūs chuliganai, deboširai, dėl savo elgesio bausti policijos, o taip pat už priešvalstybinę veiklą teisti asmenys turėjo mažai šansų tapti pilnateisiais vairuotojais“.

Parengė Gintaras Bielskis

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

1 Atsakymas į "Šiandien rajone turime keturis kartus daugiau automobilių, nei anuomet buvo visoje Lietuvoje"

  1. LTSR parašė:

    o silumos ukio darbuotjai, kurie sėdi „kontoroje“, visi raštingi? ar tiktai dirba, kad partiniai? kaip ir anksčiau…

Comments are closed.

scroll to top
+