Kaip tarybos narys Alfredas Astikas prisiminė garbę ir orumą

Alfredas Astikas (dešinėje). „Širvintų krašto“ fotomontažas

Tai, ką nusprendė Žurnalistų etikos inspektorius, kažin ar pavadinsi smūgiu, bet nukabinti nosį Širvintų rajono tarybos narys „darbietis“ Alfredas Astikas turi dėl ko. Kartą jau teistas už šmeižtą, o 2018 metais paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis tuomet veikusiame VšĮ „Širvintų spauda“ valdomame interneto tinklaraštyje „Krašto naujienos“, Alfredas Astikas apie tai turėjo aiškintis teisme. Jo sukurptas opusas „Puota maro metu“ buvo skirtas atskleisti tariamai besaikį vietos valdžios išlaidavimą, tačiau paaiškėjo, kad išvadas tarybos narys darė žongliruodamas pramanytais ar klaidingais skaičiais bei faktais. Žodžiu, apsimelavo.

Kai apšmeižta pasijutusios Savivaldybės skundas atsidūrė teisme ir civilinės bylos nagrinėjimo metu tapo akivaizdu, į kokias lubas žiūrėdamas tarybos narys kurpė „Puotą maro metu“, šiuos teiginius paskelbusi VšĮ „Širvintų spauda“ ištaisė buvusius neatitikimus ir juos paviešino, kaip to reikalavo ieškovė. Kadangi ieškovės reikalavimas buvo patenkintas, buvo kreiptasi į Kauno apylinkės teismą su prašymu bylą nutraukti. Teismas nutarė priimti ieškinio atsisakymą ir bylą nutraukė.

Reaguodama į Kauno apylinkės teismo sprendimą, Širvintų rajono savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė 2019 metų rugpjūčio 18 dieną informaciją apie tai paskelbė savo Facebook’o paskyroje. „Tyliai, ramiai, be paveiksliukų ir savų nuotraukų, be pasidalinimų facebooke… Širvintų „žurnalistę“ Neringą Tuškevičienę ir jos buvusį darbdavį Tarybos narį „darbietį“ Alfredą Astiką teismas privertė paneigti savo melą!“ – parašė merė.

Bet paaiškėjo, kad tai dar ne taškas šioje istorijoje. Merė parašė ir … iškraipė tiesą, nusprendė tarybos narys Alfredas Astikas ir tinklaraštininkė. O nusprendę – kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą su skundu dėl paskelbtos informacijos. Jų manymu, ši pacituota informacija neatitinka tikrovės bei žemina pareiškėjų garbę ir orumą, kadangi, kaip jie teigė, teismas … nesiėmė jokių priemonių, jog VšĮ „Širvintų spauda“ ir pareiškėjas paneigtų viešai paskleistus duomenis.

Na, kaip čia neprisiminti, kad 2019 metų rugpjūčio 23 dieną „Širvintų kraštas“ jau rašė apie šios bylos nagrinėjimą teisme ir net skelbė kelių pokalbių teisme stenogramas. Vienas jų vyko tarp teisėjos ir tinklaraštininkės. Perskaičius jį teigti, kad teismas nesiėmė jokių priemonių dėl paneigimo, būtų tiesiog akiplėšiška:

Teisėja: Tai sakykit, dabar, jeigu trečiasis asmuo sutiktų, kad būtų išspausdintas tokio turinio paneigimas, ar jūs sutiktumėt išspausdinti tą paneigimą?
Neringa T.: Lygiai tokia pačia tvarka, kaip yra spausdinami visi kiti straipsniai.
(…)
Teisėja: Bet tai čia sprendžiamas klausimas būtent apie tą straipsnį.
Neringa T.: Šituos dalykus mes išspręsime su užsakovu. Ir čia tikrai problemos nebus.
Teisėja: Su kuriuo užsakovu jūs išspręsite? Šiandien yra byla. Šiandien yra byla teisme. Mes rengiamės bylos nagrinėjimui ir, jeigu teismas tenkintų ieškinį, tai jūs turėtumėt įvykdyti teismo įpareigojimus. Tiesiog teismo sprendimą.
Neringa T.: Tai be jokios abejonės.“

Tačiau teismo bandymas pasiūlyti šį taikų problemos sprendimo būdą porelei skundikų kažkodėl nepasirodė „jokia priemone“. Galimai tyčia ignoravusi tai, o gal norėdama suklaidinti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, ji apie minėtas „priemones“ neužsiminė ir paprašė įpareigoti Živilę Pinskuvienę pašalinti ginčijamą informaciją, paskelbti tikrovės neatitinkančio, garbę ir orumą žeminančio teiginio paneigimą.

Atsiliepdama į Žurnalistų etikos inspektoriaus tyrimą, Širvintų rajono savivaldybės administracija priminė, kas ir taip buvo aišku: minėtoje byloje ji atsisakė ieškinio tik dėl to, kad ieškinio reikalavimai buvo patenkinti bylos nagrinėjimo metu. Jei ne inicijuota byla, ieškinio reikalavimas nebūtų įgyvendintas, t. y. VšĮ „Širvintų spauda“ publikavo Pareiškėjo publikacijos paneigimą tik dėl inicijuoto teisinio ginčo. Širvintų rajono savivaldybės administracija ieškinio atsisakė, kai VšĮ „Širvintų spauda“ 2019 metų rugpjūčio 11 dieną tinklalapyje „Krašto naujienos“ publikavo paneigimą („Alfredo Astiko nuomonės straipsnyje „Puota maro metu“ paneigimas“). Tokiu paneigimo paskelbimu pripažįstama, jog publikacijoje buvo pateikiama tikrovės neatitinkanti (melaginga) informacija.

Išnagrinėjusi skundą ir su tuo susijusias aplinkybes, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba apsimelavusio Alfredo Astiko ir tinklaraštininkės skundą atmetė kaip nepagrįstą. Kam jau kam, o minėtam tarybos nariui, ne vienerius metus dalyvaujančiam politikoje ir merės įrašo paskelbimo metu buvusiam Širvintų rajono savivaldybės tarybos nariu, turėjo būti gerai žinoma, kad Viešojo informavimo įstatyme yra įvardyti informacijos apie viešus asmenis niuansai. Atsižvelgiant į tai bei Alfredo Astiko, kaip Širvintų rajono savivaldybės tarybos nario, eitas pareigas, jis laikytinas ex officio viešuoju asmeniu, pažymėjo teismas. O juk Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad viešieji asmenys pagal įtvirtintą įstatymo nuostatą ir teismų praktiką nesinaudoja vienoda teisine pažeistų teisių gynyba. Viešojo asmens kritika, kad ir kokia kandi ar griežta būtų, yra leistina. Tai reiškia, jog viešasis asmuo turėtų būti nuosaikesnis jo atžvilgiu reiškiamai kritikai, toleruoti neesminius jo atžvilgiu skelbiamos informacijos netikslumus, turi būti atsižvelgiama tik į žymius, esminius nukrypimus nuo tiesos, įvertinant kiekvieno piliečio teisę nagrinėti ir vertinti institucijos ar pareigūno veiklą, iškelti jų darbo trūkumus.

Jei Alfredas Astikas, kaip galimai nepatyręs ar žioplas politikas, sakykime, to vis dėlto nežinojo, šie įstatymo niuansai jam turėjo būti žinomi kaip teisininkui, kuriuo tarybos narys irgi prisistato. Pagaliau, kurį laiką Alfredas Astikas yra buvęs rajone leisto laikraščio leidėjo vadovas ir netgi vyr. redaktorius, tad šiuos įstatymo niuansus, reglamentuojančius atsakomybę už paskleistą informaciją, taip pat privalėjo žinoti kaip buvęs žiniasklaidininkas. Kaip juos turėjo žinoti ir tinklaraštininkė, kurį laiką dirbusi tarybos nario vadovaujamame laikraštyje, o dabar su kritika viešiesiems asmenims susidurianti kasdienėje tinklaraščio praktikoje.

Tad kam reikėjo ieškoti to, ko abu nebuvo pametę? Nebent čia susiduriame su akivaizdžiu profesinės ir dalykinės kompetencijos trūkumu.

Atmesdama skundą, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba pabrėžė, kad nors ir nebuvo konkretaus (supraskime, formalaus) teismo sprendimo dėl priverstinio melo paneigimo, tinklaraštyje „Krašto naujienos“ paskelbtas paneigimas nebuvo savanoriškas, bet išprovokuotas iškeltos civilinės bylos. Taigi pareikštas ieškinys ir teisminis nagrinėjimas perkeltine prasme privertė Alfredą Astiką ir tinklaraštininkę įvykdyti ieškinio reikalavimą. Šiuos veiksmus sąlygojusios aplinkybės, t. y. civilinės bylos iškėlimas, parengtinio teismo posėdžio metu išreikštas sutikimas vykdyti reikalavimus, sudarė objektyvų pagrindą Živilės Pinskuvienės išvadai apie teismo priverstą arba teismo išprovokuotą paneigimą. Taigi, Alfredo Astiko ir tinklaraštininkės garbės ir orumo pažeidimas negali būti konstatuotas.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
3.67 (3 įvert.)

3 Atsakymai į “Kaip tarybos narys Alfredas Astikas prisiminė garbę ir orumą”

  1. Anonimas parašė:

    wow

  2. ambro.k.sol parašė:

    jo jo kai kam labai sunku susitaikyti su kitokia nuomone, todel nepagristi skundai eina ir i kaire ir i desine

  3. Nemegstu kitos nuomones parašė:

    „Viešojo asmens kritika, kad ir kokia kandi ar griežta būtų, yra leistina.“ Tik labai sunku su ja susigyventi, ar ne, Živile?

Comments are closed.

scroll to top
+