Nuo karo Ukrainoje į Širvintų rajoną „atbėgo“ šuo ir trys katės

Ukrainoje namų netekę žmonės ir jų augintiniai išsibarstė po visą pasaulį, jų keliai atvedė ir į Širvintų rajoną. Asociatyvi rferl.org/Reuters nuotr.

Lapkričio 1 dieną sukako pusantrų metų, kai Lietuvos Respublikos Seimo priimtomis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisomis įsigaliojo privalomas gyvūnų augintinių – šunų, kačių ir šeškų ženklinimas mikroschemomis ir jų registravimas Gyvūnų augintinių registre.

Iki 2021 metų gegužės 1 d. atvestus augintinius buvo privalu pažymėti ir užregistruoti iki šių metų gegužės 1-osios, o atvestus po 2021 metų gegužės 1-osios pažymėti ir užregistruoti būtina ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo jų gimimo.

Bet kuriuo atveju kitam savininkui galima perduoti tik jau mikroschema pažymėtus ir Gyvūnų augintinių registre užregistruotus gyvūnus.

Perdavimas – tai ne tik pardavimas ar dovanojimas, bet ir paveldėjimas.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, lapkričio 1 dieną Širvintų rajono savivaldybėje buvo užregistruoti 1699 gyvūnai augintiniai. Rajonas pateko tarp savivaldybių, kur jų skaičius neįtikėtinai mažas: maždaug 9 gyventojams tenka tik vienas augintinis.

Kalbant apie pačius augintinius, lapkričio 1 dieną rajone buvo užregistruota 1319 šunų, 378 katės ir 2 šeškai.

Palyginimui, 2021 metų balandžio 1 dieną, kai čipavimas ir registravimas dar nebuvo privalomas, rajone lbuvo užregistruoti 663 šunys, 97 katės ir 2 šeškai.

Tarp lapkričio 1 dieną rajone užregistruotų gyvūnų augintinių buvo ir keturkojų karo pabėgėlių. Iš Ukrainos į Širvintų rajoną atsivežtas šuo ir 3 katės. Tai nėra daug, nes iš viso į Lietuvą nuo karo bėgantys žmonės atsivežė 460 šunų ir 703 kates.

Kaip nurodoma tinklalapyje pazenklinkmane.lt, šiuo metu Širvintų rajone naminius gyvūnus ženklina ir registruoja 8 veterinarinių paslaugų įmonės. Tačiau galima kreiptis ir į kitose savivaldybėse reziduojančius veterinarus.

Gelvonuose veikiančios veterinarinių paslaugų įmonės vadovas Stasys Staniulis mano, kad jo aptarnaujamoje teritorijoje šiuo metu gali būti sučipuota apie trečdalis vietos gyventojų laikomų šunų ir kačių, gal kiek mažiau. Sujudimas tarp gyventojų baigėsi, valdžiai atsibodo šunų čipavimo tema, tai pajutę žmonės atsipalaidavo. Retas atvejis, kai dar pageidaujama tokios paslaugos.

Pasak Stasio Staniulio, čipavimo procesą buvo išjudinę mūsų emigrantai, daugiausia gyvenantys Anglijoje. Žinodami ten galiojančią griežtą tvarką jie agitavo savo tėvus čipuoti laikomus naminius gyvūnus, patys tuo pasirūpindavo.

Nors jau pusmetis, kai nėra jokių galimybių ilgiau kaip 4 mėnesius laikyti nečipuotų naminių gyvūnų, žmonės į tokį reikalavimą abejingai moja ranka. Stasio Staniulio žodžiais, dažniausias „pasiteisinimas“ yra tas, kad žmogaus šuo yra senas, todėl čipuoti nėra prasmės.

Šį argumentą pažymėjo ir Šešuolėlių I kaime veikiančios veterinarinių paslaugų įmonės vadovas Vytautas Kalesnikas, Širvintų rajono tarybos narys. Pasiteiravus, gal žmones atbaido tai, kad paslauga yra mokama, veterinaras sakė dėl kainos nusiskundimų negirdintis, nors tiems, kas čipuotų visą vadą augintinių, iš kišenės išlėktų nemaža suma. Neseniai Vytautas čipavo keturias kates – tuo ir jų kastravimu, sterilizavimu pasirūpino augintojo giminaičiai. Negalima sakyti, kad žmonėms „šuniški reikalai“ nerūpi, tačiau vėl tą iniciatyvą rodo artimieji. Dažnai jau pagyvenę mūsų rajono gyventojai linkę manyti, kad bus gerai ir taip, kaip yra.

Vytauto Kalesniko žodžiais, jo aptarnaujamoje teritorijoje yra sučipuota gal daugiau kaip trečdalis ar „arčiau pusės“ laikomų šunų ir kačių.

Kam atrodys, jog šie skaičiai sumažinti ar neatspindi situacijos, galima pasakyti, kad pazenklinkmane.lt duomenimis, šiandien Lietuvoje paženklinta ir registruota per 313 tūkst. augintinių, o tai sudaro tik virš 30 % laikomų šunų ir kačių.

Beje, įsigaliojus Įstatymo pataisoms, veisimui naudojamus kates, šunis ir šeškus reikėjo suženklinti ir registruoti iki 2021 metų rugsėjo 1 dienos.

Šiuo metu čipavimas vos juda. Prieš kelias dienas veterinaras čipavo šunį. Išgirdo, kad jauną vilkšunio mišrūną žmogus rado pririštą miške. Pasiėmė, priglaudė, pasirūpino, kad jis būtų sučipuotas.

Prakalbus apie ankstesnius laikus, Vytautas Kalesnikas prisiminė, kaip buvo masiškai skiepijami šunys. Galbūt ir dabar turėtų naudos tokios „apvažiuojamosios priemonės“, tačiau čipuotinų gyvūnų, palyginus su ankstesniais metais, gerokai sumažėję. Kaip ir laikomų ūkinių gyvulių. Tada, važiuodami ir skiepydami kiaules, teikdami kitas veterinarines paslaugas, gydytojai pasiūlydavo ir būtinų procedūrų šunims. Kai retoje sodyboje rasi kiaulę ar karvę, važinėti ieškant šunelių vargu ar būtų nauda. Juo labiau kad nemažai savininkų bando išsiversti be privalomo čipavimo. Kontrolė nėra veterinarams uždėta pareiga, o kitos tarnybos to nedaro. Imama baksnoti pirštu, jei šuo ką apkandžioja ar gaunama skundų dėl to, kad šie laksto nepririšti. Kol ramu, tol tyla. Kam reikėjo priimti įstatymo pakeitimus, nustatyti tvarką, jei žmonės ją, kaip stulpą, apeina?

Ir Stasys Staniulis, ir Vytautas Kalesnikas sakė, kad jų aptarnaujamose teritorijose palaidų šunų tema šiuo metu nėra aštri. Tikrai retas vaizdas po apylinkes šmirinėjantys palaidi šunys.

Gintaras Bielskis

Ar sučipavote savo augintinį?

Rezultatai

Loading ... Loading ...

Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite lapkričio 18 d. laikraščio numeryje.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
5 (3 įvert.)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

scroll to top