Kokį kiekį vištų galima laikyti, kad dėl to visiškai „neskaudėtų galvos“?

Audronė Buožytė

Audronė Buožytė

„Širvintų krašto“ liepos 29 dienos laikraščio straipsnyje „Supaprastinti kiaušinių tiekimo rinkai reikalavimai smulkiesiems ūkininkams“ buvo trumpai pristatyti kiaušinių laikytojams keliami Europos Sąjungos reikalavimai. Redakcija sulaukė skaitytojų skambučių. Rajono gyventojai pageidavo, kad būtų plačiau pakomentuota esama situacija. Paskambinusieji piktinosi, kad dabar vargšė moterėlė, laikydama kelias vištas ir norėdama nors šiek tiek prisidurti pinigėlių prie ubagiškos pensijos, turės įsirengti atskirą kiaušinių rūšiavimo patalpą, žymėti kiaušinius arba – pardavinėti juos slapčia, iš po skverno.

Šioje srityje keliamus reikalavimus smulkiesiems ūkininkams sutiko plačiau pakomentuoti Širvintų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji veterinarijos gydytoja – inspektorė Audronė Buožytė.

– Sakykim gyventojas laiko penkias ar dešimt dedeklių vištų ir nori parduoti kiaušinius turguje. Kokie jam keliami nauji reikalavimai?

Vieną kitą dešimtį vištų auginanti ir turguje kiaušinius parduodanti „bobutė“ turėtų pranešti apie savo laikomą pulką veterinarijos tarnybai arba seniūnui.

Vieną kitą dešimtį vištų auginanti ir turguje kiaušinius parduodanti „bobutė“ turėtų pranešti apie savo laikomą pulką veterinarijos tarnybai arba seniūnui.

– Šie reikalavimai toli gražu ne nauji. Jokie kiaušinių ženklinimo ir rūšiavimo reikalavimai netaikomi gamintojams, laikantiems ne daugiau 50 vištų ir prekiaujantiems kiaušiniais turgavietėje. Laikant nedidelį kiekį vištų, praktiškai nieko nereikia daryti. Reikalingas tik šioks toks atsekamumas – vardas, pavardė ir ūkis. Reikia ateiti pas pas ženklintojus į Širvintų valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kuri įsikūrusi Veterinarijos g. 4, Akmenių kaime, ir deklaruoti gyvenamąją vietą arba kreiptis į seniūniją. Taigi, laikančiųjų iki 50 vištų mes nekontroliuojame. Jeigu toks pardavėjas pageidaus savo pulką įregistruoti, jokio mokesčio mokėti nereikės. Iš tikrųjų, registruoja toli gražu ne visi, daugiausia tie, kurie deklaruoja žemę.

– Daugelis mano, kad kiaušinius perkant turguje pas „bobutes“, yra didesnė tikimybė apsikrėsti salmonelioze?

– Salmonelioze galima vienodai užsikrėsti ir perkant kiaušinius dideliuose prekybos centruose ar turgelyje pas „bobutes“. Salmonelioze galima užsikrėsti ne tik per kiaušinius, tačiau ir per kitą gyvūninį maistą: paukštieną, pieną, jautieną, kiaulieną. Prieš vartojant kiaušinius reikia tinkamai juos paruošti: visada nusiplauti rankas po kiaušinių tvarkymo, vartoti tik šviežius ir tik gerai išvirtus ar iškeptus, vengti maisto su žaliais kiaušiniais.

– Galbūt, perkant kiaušinius turgelyje, reikėtų paklausti pardavėjos vardo? Ar privalo kiaušinių pardavėjas pasakyti savo vardą?

– Pirkėjas turėtų žinoti iš ko perka kiaušinius, todėl geriau pirkti kiaušinius pas pažįstamą pardavėją. Taip vadinamos „bobutės“ paprastai vien kiaušiniais neprekiauja, dar parduoda sviestą, sūrį. Joms tai daryti nedraudžiama, be to, jos gali ir nesakyti pirkėjui nei savo vardo, nei pavardės, tačiau jūsų vietoje vis tik pasidomėčiau, iš kur tie kiaušiniai. Šiuo atveju už padarinius veterinarijos tarnyba neatsako. Žinoma, jeigu gauname skundą – tada reaguojame. Tada kartu su policija vyksta bendras tyrimas. Pirkti ar nepirkti – paties pirkėjo pasirinkimas ir jo atsakomybė. Jeigu jam patinka toks pirkimo būdas – prašau, pirkite, bet mes neatsakome už jūsų sveikatą.

– Vadinasi, pardavėjas gali prekiauti „supuvusiais“ kiaušiniais ir jo niekas už tai nubausti negali?

– Nubausti gali nebent pats pirkėjas. Nusipirkęs „supuvusį“ ar užperėtą kiaušinį antrą kartą pas tokį pardavėją nebepirks, o dar atėjęs gali ir griežtai su juo pasikalbėti. Pardavėjas taip pat suinteresuotas, kad kiaušiniai būtų švieži, nes Širvintose turgelis nedidelis ir greitai visi potencialūs pirkėjai sužinotų apie asmenį, parduodantį netinkamus kiaušinius. Pastarojo prekiautojo „karjera“ sužlugtų.

– Vadinasi, gyventojams, turintiems iki 50 vištų dedeklių, nieko papildomai daryti nereikia. O kai tiems, kurie, pavyzdžiui, turi 51 vištą ir daugiau?

– Jeigu laikomų vištų skaičius yra didesnis nei 50, tokiame ūkyje pagaminti kiaušiniai gali būti tiekiami į prekybą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 reikalavimus ir nustatytus prekybos kiaušiniais standartus. Šie kiaušiniai privalo būti parduodami pažymėti vištų dedeklių laikymo vietos registracijos numeriu. Tokiu atveju dėl dedeklių vištų laikymo vietos registravimo ir registracijos numerio suteikimo reikia kreiptis į Širvintų maisto ir veterinarijos tarnybą. Tada gausite anstpaudą, kuriuo žymėsite kiaušinius. Tokiuose paukščių pulkuose pagal rizikos laipsnį jau vyksta mūsų kontrolė. Nuvažiavę pasižiūrime ir įvertiname gerovę, tikriname, kaip pakuojami kiaušiniai, kokią žmogus turi įrangą ir kt. Tokie reikalavimai galioja ūkiams, laikantiems iki 2000 vištų. Jeigu laikoma daugiau, tai jau yra dideli paukštynai, ir jiems yra atskiri reikalavimai.

– O jeigu ūkininkas turi, sakykim, 60 vištų, bet kiaušiniais neprekiauja? Arba sako, kad neprekiauja, o iš tiesų kažkur juos „prakišinėja“?

– Galima turėti ir 60 vištų, jei produkcija – ir kiaušiniai, ir mėsa – sunaudojami šeimoje, jokių antspaudų nereikia. Jeigu jis, kaip sakote, „prakišinėja“, – tai jau jo sąžinės reikalas. Mes to nežinome ir to kontroliuoti negalime. Man atrodo, kad šiuo atveju pačiam pardavėjui būtų ramiau, jei jis laikytųsi reikalavimų. Negi jau taip sunku įregistruoti turimą vištų pulką?

***

Vyriausiojo veterinarijos gydytojo Marijono Apanavičiaus žiniomis, Širvintų rajone šiuo metu yra užregistruoti 89 vištų laikytojai, turintys 2179 paukščius. Kabaldoje yra ūkis, kuriame įregistruota 60 vištų. Bagaslaviškyje, Taučiuliuose, Pociūnuose, Pakalniškiuose, Akmeniuose yra ūkių, kuriuose daugiau kaip po 100 vištų. Rajone yra trys dideli paukštynai.

Bagaslaviškyje gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina augina įvairią produkciją: linus, rapsus, judrą, belukštes avižas, kviečius, spelta kviečius, žirnius, grikius. Tačiau mažai kas žino, jog ūkininkas laiko dar ir virš 40 vištų.

Kalbantis su ūkininku paaiškėjo, jog šiuos reikalavimus jis puikiai žino, todėl ir laiko ne daugiau kaip 50 vištų. „Vilniuje turguje prekiauju auginama žemės ūkio produkcia, kartu nusivežu ir keliasdešimt kiaušinių, kuriuos nuperka akimirksniu. Moterys jau žino, laukia ir būna, kad, pritrūkus kiaušinių, net susibara“, – pasakoja Liubomiras. Pasak ūkininko, jo vištų kiaušiniai skanūs ir maistingi todėl, kad lesinami sėmenų išspaudomis, kurios yra ne tik maistas, tačiau ir vaistas. Tai patvirtina Lietuvos gyvulininkystės instituto tyrimai, kuriais nustatyta, kad, naudojant sėmenų lesalą, kiaušiniuose vitamino E padaugėja septynis kartus, o omega-3 rūgščių – aštuonis kartus. Dabar jau visi žino, jog sveikam organizmui reikalingas tam tikras omega-3 ir kitų polisočiųjų riebiųjų rūgščių kiekis.

Nors kartu su vištomis lesinėja ir petardos, tačiau viršininkas šiame ūkyje vienas - skardžiabalsis gaidys, be tiesioginės paskirties atliekantis ir žadintuvo, ir vištidės sargo funkcijas.

Nors kartu su vištomis lesinėja ir petardos, tačiau viršininkas šiame ūkyje vienas - skardžiabalsis gaidys, be tiesioginės paskirties atliekantis ir žadintuvo, ir vištidės sargo funkcijas.

Kuoduotojų paukčių pora: kairėje antinas, dešinėje antelė. Kai grožis ir nauda gyvena kartu...

Kuoduotojų paukčių pora: kairėje antinas, dešinėje antelė. Kai grožis ir nauda gyvena kartu...

Karštą vasaros dieną vištos slepiasi nuo saulės spindulių po serbentų krūmais, nepamiršdamos ir skaniomis uogomis pasivaišinti.

Karštą vasaros dieną vištos slepiasi nuo saulės spindulių po serbentų krūmais, nepamiršdamos ir skaniomis uogomis pasivaišinti.

Ūkininko Liubomiro Vošterio ūkyje neseniai lankėsi Seimo nariai, Kaimo reikalų komiteto atstovai. Ūkininkas jiems pasiūlė priimti nutarimą, kad ant kiaušinių pakuotės galima būtų užklijuoti etiketę, kurioje būtų užrašyta maistingų medžiagų sudėtis: pirkėjas galėtų geriau įvertinti pasirinkdamas. Beje, viename iš Europos Sąjungos nutarimų parašyta, kad gali būti prekiaujama kiaušiniais su nuoroda apie vištoms dedeklėms naudotą konkrečią lesalų sudėtį. Tik reikia nustatyti būtiniausius tokių nuorodų reikalavimus. Ūkininkui buvo pažadėta šį klausimą apsvarstyti.

Dažnai žmogus kartu su vištomis ne dėl kažkokios naudos kaip dekoratyvinius laiko ir kitus paukščius, pavyzdžiui, – žąsis, antis, kalakutus, putpeles, petardas. Pasak Audronės Buožytės, šiuo metu nėra dokumentų, reglamentuojančių šių paukščių kiaušinių pardavimą, tačiau ir jiems turėtų galioti tos pačios taisyklės.

Remigijus Bonikatas

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top