Karštas interviu: Patikrintieji išvadų dar neturi, o jomis jau manipuliuojama

Regina Jagminienė

Regina Jagminienė

„Širvintų kraštas“ praėjusiame laikraščio numeryje rašė, kad kai kuriose Širvintų ugdymo įstaigose lankėsi komisija iš Sveikatos apsaugos ministerijos. Komisija tikrino miesto gimnazijos, „Atžalyno“ progimnazijos, Pradinės mokyklos ir lopšelio-darželio „Boružėlė“ valgyklas. Komisija šiose įstaigose darbą atliko kruopščiai, Širvintoms dvigubų standartų netaikė, nors… pavyzdžiui, kažkodėl nepatiko gėlytės ant lėkščių, gal per tris metus nusitrynė, o gal rudenį pagelto… Negi yra koks nors dokumentas, kuriame parašyta, kad valgykloje lėkštės turi būti su vienodomis gėlytėmis? Ar tai rimta? Ir dar… Tikrinimo išvadų dar negavo aplankytų įstaigų administracijos, o jomis jau disponuoja kai kurios žiniasklaidos priemonės.

Atsakyti į kelis klausimus apie tikrintų ugdymo įstaigų vaikų maitinimą sutiko Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Regina Jagminienė.

– Gimnazija, kaip rašoma žiniasklaidoje, nedalyvauja ES finansuojamose programose „Pienas vaikams“ ir „Vaisių vartojimo skatinimas mokyklose“. Suprantu, kad mažus vaikus dar galima būtų pripratinti prie pieno produktų, o kaip su 16-18-mečiais? Ir kur tuos produktus padėti, jei lieka?

– Dalyvavau patikroje kartu su I-ąja komisija Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijoje ir Širvintų lopšelyje-darželyje „Boružėlė“. Tuo pat metu II-oji komisija lankėsi Širvintų „Atžalyno“ progimnazijoje ir Širvintų pradinėje mokykloje. Keista, kad pačios ataskaitos apie patikrą dar negavo tikrintos mokyklos (patikra atlikta 2018-04-13, penktadienį iki pietų) o pirmadienį viešoje erdvėje jau pasirodė informacija apie komisijos ataskaitą ir išvadas.

Komisijos ataskaitos nemačiau, todėl drįsčiau abejoti, kad joje būtų rašoma apie „Pieno programą“ ir „Vaisių skatinimo programą“, nes nuo 2017 metų rugsėjo 1 dienos programa „Pienas vaikams“ sujungta su programa „Vaisiai mokykloms“ ir yra vykdoma kaip viena programa. Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija nedalyvauja programoje, nes „Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose“ programa yra skirta tikslinei mokinių grupei: ikimokyklinio, priešmokyklinio amžiaus vaikams ir 1-4 klasių mokiniams. Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijoje yra ugdomi I-IV gimnazijos klasių mokiniai (tai būtų 9-12 klasių mokiniai). Sveikatai palankios mitybos įpročiai iš tiesų susiformuoja vaikystėje, todėl ši programa ir skirta būtent ikimokyklinio amžiaus vaikams bei pradinių klasių mokiniams nemokamai gauti pieno, pieno produktų, vaisių ir daržovių. Gimnazijoje sudarytos sąlygos nusipirkti vaisių, pieno produktų, tačiau jie nėra populiarūs. Komisijos apsilankymo dieną galima buvo įsigyti obuolių, mandarinų. Valgykla yra ne parduotuvė, todėl vaisių ir pieno produktų pasiūla yra minimali. Gimnazijos valgykla atlieka savo pagrindinę funkciją – tiekia karštą maistą.

– Spaudoje rašoma, kad nesuvalgyti vaisiai keliauja į šiukšliadėžes, vietoje jų moksleiviai pageidauja dešrainių. Akivaizdus neatitikimas tarp rekomendacijų moksleivių maitinimui ir jų norų. Kaip manote, ką reikėtų daryti? Gal uždrausti eiti į parduotuvę, o gal mokyklos valgyklai prekiauti tik dešrainiais… O kaip tada su rekomendacijomis?

– Vienoje kaimo mokykloje buvo bandyta uždrausti mokiniams pertraukos metu eiti į parduotuvę, tačiau pasipriešino tėvai, mokyklos vadovai turėjo nemalonumų. Mokiniai turi teisę eiti į parduotuvę, nebent mokyklos (gimnazijos) taryba priimtų sprendimą, draudžiantį lankytis parduotuvėje, bet manyčiau, kad tai būtų neteisinga gimnazistų atžvilgiu. Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijoje mokosi vyresnio amžiaus mokiniai, kurie apie sveiką mitybą turi pakankamai žinių. Visi suprantame, kad vaikų, paauglių ir vyresnio amžiaus mokinių mitybos įpročius lemia keli veiksniai – individualus maisto pasirinkimas ir suvokimas, kas yra sveika mityba, šeimos veiksniai – sveikos mitybos įpročių formavimas namuose ir už šeimos ribų – maitinimas mokyklos valgyklose, kavinėse. Deja tyrimai rodo, kad paauglystėje tėvų, mokyklos vaidmuo mažėja pasirenkant maisto produktus, paaugliai ir jaunimas išreiškia didesnį savarankiškumą. Mokyklose neprekiaujama „beliašais“ ir kitais produktais, kurie yra nepalankūs sveikatai. Mokyklose mokinių maitinimą stengiamasi organizuoti taip, kad visi norintys galėtų pavalgyti šilto, šviežio bei visaverčio maisto. Penktadienį Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos valgykloje mokiniai galėjo rinktis 3 karštus patiekalus ir sriubą. Ką galima pasakyti dėl išmetamo maisto? Visiems neįtiksi: vieniems yra per daug, kitiems neskanu. Vaikai yra suaugusiųjų veidrodis: jei tą patį daro suaugę, tai kodėl tai būtų draudžiama vaikams. Išvada būtų viena – alkanas asmuo maisto neišmeta.

– Anoniminėse apklausos anketose, kaip teigia A.Kranauskas, vaikai rašė, kad valgykloje per maža maisto įvairovė, kad neleidžiama nusipirkti daugiau nei po 2 dešrainius, kad būtina atnaujinti asortimentą įtraukiant šiuolaikinius patiekalus, į gaminius dėti mažiau cukraus (nes arbata patiekiama su „privalomu“ cukrumi). Jūsų nuomonė?

– Sutinku, kad maisto įvairovė galėtų būti įvairesnė. Su tuo sutiko ir gimnazijos administracija, link to einama. Apie dešrainius – naujovė. Gimnazijoje niekada nebuvo prekiaujama dešrainiais. Patikros metu buvo pasidžiaugta nauja konvekcine krosnimi. Pasikonsultavus su Širvintų VMVT buvo nuspręsta gimnazijoje kepti bandeles. Kepamos trijų rūšių. Jos yra skanios, nebrangios, paklausios, tam, kad užtektų visiems, nuspręsta parduoti asmeniui po dvi.

– Sutinkate su respublikinėje spaudoje jau pateiktomis ir iš kažkur gautomis komisijos rekomendacijomis: pavyzdžiui, įtraukti naujų, įdomesnių sveikatai palankių patiekalų, pasiūlyti įvairesnių daržovių patiekalų ir garnyrų, aktyviau raginti vaikus valgyti daržoves, kas dieną vaikams pasiūlyti pieno, varškės, pasukų, nesaldžių jogurtų?

– Tikrintos miesto keturios švietimo įstaigos: Širvintų lopšelis-darželis „Boružėlė“, Širvintų „Atžalyno“ progimnazija, Širvintų pradinė mokykla ir Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija. Rekomendacijos dar nepasiekė nė vienos švietimo įstaigos ir Savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyrius, todėl negaliu sutikti ar nesutikti. Atsakingai galiu pareikšti, kad Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija sutiko su visomis žodinėmis pastabomis. Buvo mandagiai ir taktiškai diskutuojama, niekas nieko nebarė. Mokyklos vadovė informavo tikrintojus, kad pirmiausiai valgykloje buvo pakeista tam tikra įranga, nuo kurios priklauso kokybiškesnis karšto maisto gaminimas. Aptarti mokyklos indai ir galimybė juos keisti. Įžeidžiančiai skamba žiniasklaidos teiginys, kad „patiekimo estetikai dėmesio neskiriama, visos lėkštės išmargintos skirtingais raštais“. Lėkštės iš tiesų yra dar ne vienos spalvos, bet yra pagamintos iš medžiagų, nekenkiančių gimnazistų sveikatai.

Darželio-lopšelio „Boružėlė“ valgyklos darbuotojos ir administracija taip pat atkreipė dėmesį į tikrintojų pastebėjimus. Labai gerai žodžiu (laukiama pažymos apie patikrą) yra vertinamas mokinių maitinimas „Atžalyno“ progimnazijoje ir Širvintų pradinėje mokykloje. Švietimo ir kultūros skyriaus vardu norėčiau padėkoti visų švietimo įstaigų administracijoms, valgyklų darbuotojoms už sąžiningai atliekamą darbą. Dėkojame ir Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriui už pastebėjimus. Kiekviena patikra yra naudinga pasitikrinti save, pamatyti taisytinus dalykus. Norėtųsi pasidžiaugti, kad mūsų Savivaldybė turi galimybę išlaikyti mokyklų valgyklas. Privalumas – žymiai pigesnis ir kokybiškesnis maistas nei būtų teikiamas vežėjų plastikiniuose induose.

Eilinį kartą žiniasklaidoje stengtąsi pažeminti mokytoją. Šį kartą dėl kavos. Mokytojai iš tiesų neturi galimybės turėti atskiros valgyklos ar kavinės. Jie valgyklos paslaugomis naudojasi netrukdydami mokiniams. Žiniasklaidoje rašoma „kava gaminama mokytojams ir matyt kartais ji atitenka vaikams…“. Taip ir norėtųsi paklausti, ar tikrai 17-19 metų žmogus yra vaikas?

– Komisija balo, kuriuo Širvintų pradinėje mokykloje įvertino maitinimą, pasak žiniasklaidos pranešime nepažymėjo. Kodėl? Gal būtų labai aukštas, o čia juk Širvintos…

– Kas kaip ir kur galėjo matyti balus, jei nei viena švietimo įstaiga neturi pažymos? Tikrinimas buvo atliekamas kompetentingų asmenų, sąžiningai atliekančių savo darbą. Keista matyti išvadas žiniasklaidoje: žeidžiančias ir žeminančias.

Kalbėjosi Remigijus Bonikatas

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

9 Atsakymai į “Karštas interviu: Patikrintieji išvadų dar neturi, o jomis jau manipuliuojama”

  1. ole parašė:

    Pagarba vedejai, kad viska paaiskino ir nesivadovauja pletkais.

  2. apmąstymas parašė:

    Kol mokykla neturi oficialaus dokumento ir nežino oficialaus įvertinimo, žiniasklaidai kištis yra nekorektiška. Juolat kad informacija paskelbta ne apie visas tikrintas mokyklas.

  3. Pamąstymas parašė:

    O kažin ką tokio jau blogo ta žiniasklaida parašė apie mokinių maitinimą, ko nebūtume žinoję?
    Ir seniau žiniasklaida visko parašydavo, ypač kai žiniasklaidos priemonių savininkai ir politikai dar ir nurodydavo, apie ką ir ką parašyti, tik kažkodėl tų viešų užstojimų iš gerbiamos vedėjos pusės kažkodėl nebūdavo, nes, matyt, ne savi būdavo…

  4. tyta parašė:

    atzalyne maistas skaniausias

  5. to Laima parašė:

    na cia taip pat ziniasklaida vadinasi tiketi ir cia kas parasyta negalima. Ponia Laima tai kur tiesa?

  6. vagonas parašė:

    Nereikia paisyti, ka ziniasklaida skelbia.

  7. Aaaaaaaa parašė:

    Atzalyne maistas pats skaniausias būdavo, ten superiniai virėjos buvo

  8. ačiū parašė:

    Ačiū „Atžalyno“ progimnazijos valgyklos darbuotojoms už labai skanų maistą.

  9. laima parašė:

    Labai geras interviu, labai teisingi vedejos pastebejimai. O ziniasklaida eilini karta pasitiketi negalima.

Comments are closed.

scroll to top