Spalio 5 – oji – Tarptautinė Mokytojų diena
Mokytojų diena – tai ne tik data kalendoriuje. Tai širdies šventė, kviečianti sustoti, pažvelgti į tuos, kurie tyliai, bet nepailstamai formuoja ateitį. Tarp jų – Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos vokiečių ir anglų kalbų mokytoja Genovaitė Mažulienė. Jau daugiau nei keturis dešimtmečius ji dalijasi ne tik žiniomis, bet ir šiluma, išmintimi, tikėjimu žmogumi.
„Mokytoja Genovaitė – tai žmogus, kurio buvimas mokykloje kuria ramybę, tęstinumą ir tikrąją prasmę. Jos širdies šiluma, profesionalumas ir gebėjimas įžvelgti kiekvieno mokinio stiprybes – tai dovana bendruomenei, kurią branginame“, – sako Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos direktorė Jūratė Stankevičienė.
Genovaitės kelias į pedagogiką prasidėjo dar vaikystėje. „Jau tada svajojau būti mokytoja“, – prisimena ji. Kalbos sekėsi puikiai, o ypatingą įkvėpimą suteikė mokytojos Stasė Šiaučiūnaitė ir Palmira Puzinaitė – pedagogės, kurios ne tik mokė, bet ir tikėjo savo mokiniais. Baigusi Vilniaus pedagoginį universitetą, Genovaitė jautė, kad rado savo pašaukimą. Tačiau gyvenimas pakoregavo planus – teko sugrįžti į mokslus ir įgyti antrąjį – anglų kalbos – mokytojos diplomą. „Tai mano kelias – nelengvas, bet niekada nenuobodus, kupinas jaunatviško džiaugsmo ir nerūpestingumo“, – sako ji.
Pirmoji pedagoginė praktika Vilniaus Užupio vidurinėje mokykloje su sustiprintu vokiečių kalbos mokymu paliko ryškų pėdsaką. Genovaitė atsakingai ruošėsi kiekvienai pamokai, rašė planus, vedė pamokas vyresniųjų klasių mokiniams. Greitai užmezgė ryšį su mokiniais, o jos pastangos buvo įvertintos puikiai. Vėliau sekė darbas Musninkų vidurinėje mokykloje, o galiausiai – Širvintų 2–ojoje vidurinėje (dabar „Atžalyno“ progimnazija), kurioje prasidėjo bei tebesitęsia ilgas ir prasmingas pedagoginis kelias.
Pamokose Genovaitė stengiasi kalbą padaryti gyvą – per filmus, muziką, kelionių istorijas, interaktyvius žaidimus, kultūrinius pasakojimus. Ji tiki, kad kalbos mokymasis turi būti prasmingas ir susijęs su kasdienybe. „Niekada nenurašau mokinių, visada suteikiu antrą šansą“, – sako ji. Tokia pagarba ir tikėjimas kiekvienu mokiniu kuria ypatingą atmosferą klasėje.
Per daugiau nei 40 pedagoginio darbo metų Genovaitė matė, kaip keitėsi mokykla ir mokinių požiūris. „Anksčiau buvo daugiau disciplinos, mokytojas – autoritetas, o mokymosi priemonės – tik vadovėlis, kreida ir lenta“, – prisimena ji. Dabar – kompiuteriai, skaitmeniniai vadovėliai, interaktyvios lentos, nuotolinis mokymas. Keitėsi ir mokiniai – jie tapo kritiškesni, aktyvesni, ieškantys prasmės. „Mokykla tapo atviresnė, orientuota ne tik į žinias, bet ir į emocinę gerovę“, – sako Genovaitė. Ji pastebi, kad šiandien mokiniai dažniau klausia „kam to reikia?“ – ir tai, pasak mokytojos, yra sveikas ženklas. Tai rodo, kad mokiniai nori prasmingo mokymosi, nori suprasti, kaip žinios pravers gyvenime. Mokytojo vaidmuo keičiasi – iš žinių perteikėjo jis tampa vedliu, įkvėpėju, palaikytoju.
Romas Zibalas
Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys
Nuotraukos iš G. Mažulienės asmeninio albumo
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
