Lapkričio 27-ąją prisiminkime grafaitę Heleną Grabowską

Elena ir Jonas Variakojai. Biržų krašto muziejaus nuotr. fragmentas

1893 metais Zadzievio dvare (dabartinės Baltarusijos Pastovių apylinkėse) grafų Grabovskių šeimoje gimusi Helena, kaip ir jos tėvas grafas Liudvikas Grabovskis, save laikė paskutinio Lenkijos karaliaus Stanislovo Augusto Poniatkovskio palikuonimis. Grabovskiai priklausė „Topor“ herbo giminei, o Liudvikas buvo karaliaus proanūkis. Išsamesni tyrinėjimai atveda prie Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ir jo sūnaus Algirdo, taigi drąsiai galime sakyti, kad ketvirtį amžiaus mūsų rajono teritorijoje gyveno viena iš Lietuvos valdovų palikuonių.

Helena Grabowska 1915 metais baigė Peterburgo Filologijos institutą ir vienoje Rusijos imperijos sostinės gimnazijų dėstė prancūzų kalbą. Ten ji susipažino su Šešuolėlių dvaro savininko Petro Povilo Končios sūnumi dr. Motiejumi Končia (1884-1964). Jų pažintį 1917 metais vainikavo vestuvės, po kurių sutuoktiniai persikėlė į Šešuolėlius. Čia 1922 metais jiems gimė sūnus, kurį senelio garbei pavadino Liudviku.

Kai 1924 metais Motiejus Končia, galimas dalykas, dėl žmonos santykių su karininku, nutarė išvykti gyventi į Paryžių, Helena kategoriškai atsisakė iškeliauti ir su sūnumi pasiliko Šešuolėlių dvare. Končia šį dvarą pardavė Jonui Variakojui, už kurio po ištuokos su Motiejumi bylos 1929 metais ištekėjo Helena, šiandien mums žinoma kaip Elena Variakojienė.

1932 metais Variakojams gimė sūnus, kuriam tėvo garbei buvo duotas Jono vardas.

1940 metų įvykiai Variakojus aplenkė, nes jie kurį laiką slapstėsi Vilniuje. Vokiečių okupacijos metais Jonas Variakojis buvo Šešuolėlių valstybinio ūkio administratorius. 1944 metų liepos 5 dieną, artėjant sovietams, jis su šeima susikrovė mantą į sunkvežimį ir su šeima pasitraukė į Vakarus. Vokietijoje Variakojai atsidūrė amerikiečių okupuotoje teritorijoje. Kelerius metus jie praleido Wildfleckeno pabėgėlių stovykloje, kurioje Elena ėjo administracines pareigas.

1949 metais Variakojai atvyko į JAV. Čia lenkų, lietuvių, rusų, prancūzų, vokiečių kalbas gerai mokėjusi Elena pramoko angliškai. Grafaitė nevengė sunkaus fizinio darbo, su vyru pasistengė, kad abu jų vaikai baigtų aukštuosius mokslus, gautų atsakingas pareigas.

Jonas Variakojis mirė 1963 metais, o Elena – 1970 metų lapkričio 27 dieną. Palaidota šalia vyro Čikagos Lietuvių tautinėse kapinėse.

Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite lapkričio 25 d. laikraščio numeryje.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top