Prieš trejus metus prisimindami kraštietį Vytautą Jurkūną rašėme apie jo pomėgį fotografuoti. Tačiau 1910 metų birželio 1 dieną Vindeikiuose gimusį dailininką grafiką išgarsino visai kito jo darbai. Tėvų gabus sūnus išsiųstas mokytis į Kauną, puikiais įvertinimais baigė tenykštę Meno mokyklą ir gavo Švietimo ministerijos užsienio stipendiją.
Išgarsėjo savo raižiniais (ciklas „Žvejai“, 1937–1939) ir ypač kaip knygų iliustratorius. Iliustracijas kūrė linoraižinio, medžio raižinio technika, joms būdingas prasminis ryšys su tekstu, ekspresyvus, grubokas štrichas, ryški veikėjų charakteristika, vaizdo dekoratyvumo ir buitinio konkretumo darna.
Vytautas Jurkūnas iliustravo Dionizo Poškos „Mužiką Žemaičių ir Lietuvos“ (1947 m.), Kristijono Donelaičio „Metus“ (1956 m.), už ką 1957 m. gavo LTSR valstybinę premiją, o 1959 m. – Leipcigo knygų mugės sidabro medalį, Žemaitės „Rudens vakarą“ (1958–1959 m., išl. 1960 m.), Teofilio Tilvyčio „Artojėlius“ (1965 m.), Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzę“ (1969 m., išl. 1977 m.), Antano Baranausko „Anykščių šilelį“ (1977 m.), Ernesto Hemingvėjaus „Senį ir jūrą“ (1981 m.).
Mirė Jurkūnas 1993 metų spalio 5 dieną Vilniuje.
