Dviračio krepšiai ant abiejų ratų, ant rėmo – butelis su vandeniu, ant vairo atviras kietas krepšys (dviračio vairas nusisukęs).
Birželio 12-os dienos „Širvintų krašte“ rašiau apie tai, kokį tinkamiausią sau dviratį išsirinkti (pagal tipą, kainą ir ūgį). Sakykim, išsirinkome… Sakykim, pasiėmėm žemėlapį, polietileninį apsiaustą nuo lietaus, palapinę, nedidelį puodą vakarienei išsivirti, lašinių gabalą. Sakykim, susiradome gerą kompaniją, sėdom ant dviračio ir lekiam… Stop!
Dviračio inventorius. Nesvarbu, ar jūsų dviratis naujas, ar ne – prieš kiekvieną rimtą važiavimą reikėtų patikrinti ratų varžtus, stabdžius, grandinės ištempimą, stipinų įtempimą, padangų būklę bei oro slėgį padangose, atšvaitus, skambutį. Su savimi vežamus daiktus reikia pritvirtinti labai tvirtai ir saugiai, kad netrukdytų dviračio stabdymui. Šalmas būtinas. Žygyje be šalmo ne tik nesolidu, tačiau ir nesaugu. Jeigu dviračio sėdynė kieta, būtinai ją pakeiskite, nes kitu atveju verks, oi, kaip verks, jūsų nuosava sėdynė…
Ilgoje ir tolimoje kelionėje patartina teisingai išdėstyti vežamą krovinį ant dviračio. Jūsų dviratis privalo būti su bagažine. Geriausias atvejis, kai jų dvi – ant užpakalinio ir priekinio rato. Tada svoris išsidėsto tolygiai. Jeigu parduotuvėje nerandate priekinio rato bagažinės, galima jos vietoje panaudoti dar vieną užpakalinio rato bagažinę. Ant užpakalinio rato bagažinės galima pritvirtinti palapinę ir miegmaišį bei pakabinti specialius dviračių krepšius.
Juk šalmai žmogų puošia?…
Tokie patys krepšiai tvirtinami ir ant priekinio rato bagažinės. Visi šie krepšiai yra netoli kelio paviršiaus, todėl dviračio svorio centras būna gana žemai, ir dviratininkas jaučiasi stabiliai. Priekyje patartina pritvirtinti krepšį, kuriame galima kelionės metu laikyti būtiniausius daiktus: žemėlapį, fotoaparatą, puskilogramį čiulpiamų saldainių (sau ir draugams), „įsisodinti“ nuo visų nelaimių kelyje apsaugantį talismaną…
Galite vežtis kokius tik norite daiktus. Jų kiekis ir svoris tiesiogiai priklauso nuo jūsų fizinės būklės ir nuo jūsų paties svorio. Juk dviračio kamerų „kantrybė“ taip pat turi ribas. Žinoma, galima vežtis kokį tuziną atsarginių kamerų ir kas šimtą kilometrų jas keisti. Bet tada gali trūkti jūsų kantrybė… Nelengva bus minti pedalus prieš vėją, turėsite vestis dviratį ir nežymioje įkalnėje. Išvardinsiu būtiniausius daiktus dviračių žygyje: palapinė, lengvas pripučiamas čiužinys arba kilimėlis, miegmaišis, kelios atsarginės kameros, dviračio spyna, žemėlapis, rašymo priemonė, polietileninis apsiaustas, dokumentai, šiltesni drabužiai, prožektorius, degtukai arba žiebtuvėlis, vaistinėlė, virtuvinis rinkinys (peilis, šaukštas, puodelis), akiniai nuo saulės, nedidelis puodas. Būtinai pasiimkite dviračio remontui reikalingus įrankius: priemonės skylėms kamerose klijuoti (kartais ir atsarginės kameros baigiasi), tepalo grandinėms, skudurą, pompą, varžtų, vielos, virvės gabalą. Svorį reikia paskirstyti tolygiai kairėje ir dešinėje dviračio pusėje. Daiktus pagal paskirtį geriausia sudėti atskirai ir laikyti polietileniniuose maišeliuose (kad neperlytų, nes važiuoti reikės ir lietui lyjant…)
Užėjus audrai ar stipriam lietui saugiausia po polietilenine paklode pasislėpti.
Apie šalmą. Iš pradžių važiuoti su šalmu būna nepatogu ir… negražu. Ypač kenčia merginos, mėgstančios pasipuikuoti ypatingomis šukuosenomis. Be to, per šalmą net plaukų spalvos įžiūrėti neįmanoma. Didelis pliusas – žygyje dingsta visos blondinės… Vis dėlto, šiuos nemalonumus galima išgyventi, juk svarbiausia – jūsų galvos saugumas. Drabužius reikėtų dėvėti kuo ryškesnius, nes kuo greičiau tave pamato vairuotojas, tuo tau saugiau. Drabužiai neturėtų varžyti judesių, netrinti ir greitai išdžiūti.
Labai svarbus momentas – akiniai nuo saulės. Baisiausia, kada greitai važiuojant į akį įkrinta kokia nors musė ar „musinas“ (turiu galvoje tikrus vabzdžius)… Tokiu atveju galima net nuo dviračio nukristi. Akiniai saugo ir nuo saulės spindulių, o važiuojant miško keliu – nuo šakelių smūgių. Taigi, kelionei esate pasiruošę! Apie keliavimo techniką ir taktiką, apie kelionės tikslus – kituose laikraščio numeriuose.
Remigijus Bonikatas
