Įkvėpimo kūrybai suteikia žmonės, kelionės, gamta

Jolita Jurkevičiūtė tikina, kad žmogus, norėdamas surasti sėkmės formulę, privalo įsiklausyti į save, turėti svajonių ir tikėti stebuklais.

Jolita Jurkevičiūtė tikina, kad žmogus, norėdamas surasti sėkmės formulę, privalo įsiklausyti į save, turėti svajonių ir tikėti stebuklais.

Jolita Jurkevičiūtė – Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos, Meno mokyklos, Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos dailės, technologijų ir braižybos mokytoja, profesionali dailininkė – talentinga, jautri, subtiliai jaučianti supantį pasaulį. Mėgstanti aliejinę tapybą, grafiką, akvarelę – įvairias technikas. Menininkė bei pedagogė mielai sutiko „Širvintų kraštui“ papasakoti apie kūrybinio darbo ypatumus, įkvėpimo džiaugsmą bei surengtas dailės parodas.

– Kokio amžiaus pradėjote piešti? Kada pajutote pašaukimą. Ar Jūsų šeimoje yra dailininkų, muzikantų, poetų, šiaip meniškos sielos žmonių?

– Pradžioje buvo smėlio kompotai ir šiltos vasaros Veiveros ir Paparčių kaimuose. Pirmas aiškus prisiminimas, kai trečioje klasėje gulėjau ligoninėje. Tada piešiau daug. Tiksliau, kopijavau pasakų knygelės piešinius. Ir pavadinimą atsimenu. Tai buvo „Lietuvių liaudies pasakos“. Dovanojau piešinius vaikams, kurie kartu su manimi ten gydėsi, taip praskaidrindavau jų nuotaiką. Nuo to viskas ir prasidėjo. Kūrybinė gyslelė mūsų giminėje stipri. Nuo vaikystės girdėjau tėčio akordeono skambesį ir dainas. Abu tėvai apdovanoti nuostabiais balsais. Tėtis ir dabar kartais pagroja, o mama rašo eiles sau. Atsimenu dėdės Algio piešinius, kaip jo lengva ranka brėždavo plastiškas linijas lape. Jis mokė mus, vaikus, stebėti debesis. Tai buvo nepakartojama. Močiutė Jadvyga buvo viena iš geriausių audėjų kaime, deja, taip ir neįvaldžiau tos meistrystės, nors prie audimo staklių pasėdėdavome. Su sese kūrėme drabužių kolekcijas lėlėms iš močiutės sijonų, net ir draugių lėlėms prisiūdavome. Ji šio pomėgio ir šiandien neapleidžia. O dabar jau užaugo ketvirtoji karta, mano sūnėnai ir dukterėčios, kurie pralenkė savo gabumais. Tarptautinių konkursų nugalėtojai – akordeonininkai Matas ir Aistė. Respublikinės dainų dainelės laureatai – Kipras ir Simona. Andrius rašo straipsnius žurnalams. Tikriausiai senelių, tėvų išugdyta meilė darbui, kokį jį beatliktum, kūrybiškumas, užsispyrimas – didžiąja dalimi visgi slypi genuose. Ir visa tai užrašoma nematomos rankos į sielą.

– Koks jausmas apima tapant paveikslus? Ar esate laiminga, kad piešiate? Kokie jausmai užplūsta baigus sumanytą darbą?

– Tai tarsi linijos peržengimas ir persikėlimas į kitur. Proceso pradžioje mintys tarsi tvyro ore, o kai darbas baigtas, esu rami ir jaučiu harmoniją. Tai ir yra laimė.

Iš kur semiatės energijos ir įkvėpimo kūrybai? Kokį tikslą užsibrėžėte kūrybinio darbo pradžioje? Kaip pavyko jį pasiekti?

– Žmonės, kelionės, gamta, garsas, įspūdis, jausmas. Kartais neturiu jokio tikslo – tiesiog yra noras tapyti ar piešti, kartais kam nors reikia dovanos, todėl tikslai įvairūs.

– Ką turite mintyse, duodama paveikslui pavadinimą?

– Pavadinimą sufleruoja pats paveikslas, jo vaizdinys.

– Kiek vaikystėje svajojote būti tuo, kuo dabar esate? Kaip pavyko tai pasiekti?

Jolita Jurkevičiūtė yra daugybės dailės parodų autorė.

Jolita Jurkevičiūtė yra daugybės dailės parodų autorė.

– Kad būsiu dailininkė, maniau sau vaikystėje. Kai paaugau, žemiškesnės mintys sukosi – siuvėja, juvelyrė… gal mokytoja. Baigiamosiose klasėse reikėjo rašyti profesinius pasirinkimus, tada rinkausi mokytojos profesiją (pasižiūrėjau, ką suolo draugė rašo), tai atsimenu kaip per miglą, man tai priminė buvusi klasės vadovė Vida Stakauskaitė. Taigi stoti pirmiausia nuvykau į juvelyro specialybę, į Telšius. Ten nepriėmė, tiesiog tais metais nerinko 12-tokų grupės. Teko važiuot į Šiaulių pedagoginį institutą, išlaikiau egzaminus, bet nepakako balų. Tik po metų pavyko, metus mokiausi Vilniaus 1-ojoje profesinėje mokykloje braižytoja. Taigi vinguriavo takelis…

– Kada, kaip, kur gimsta Jūsų meno kūriniai?

– Paprastai, kai dauguma miega, aš imu naują drobę ar audinio gabalą, dažus, teptukus ir einu į virtuvę. Vasarą – į gamtą. Neseniai prisijungiau prie kuriančių moterų klubo – kuriu ir ten.

– Jūsų paveikslų vyraujančios spalvos? Kodėl tokias renkatės?

– Plati spalvų paletė. Kiek tik yra spalvų ir atspalvių, jie visi sutelpa į mano paveikslus ir gyvenimą.

– Kada lengviau dirbti: su dailininko palete ar atsistojus prieš 25 – 29 mokinių klasę?

– Dedu lygybės ženklą. Pradžia – migla, o pabaigos nematyti.

– Kuo ypatingi Jūsų mokiniai? Gal jau turite savo talento pasekėjų?

– Jie yra stiprūs, turi ypatingą humoro jausmą, intelektualūs, plačios pasaulėjautos, pasaulėžiūros. Tikriausiai girdėjote apie Laurą Grybkauskaitę – grafikę, Giedrių Paulauską – drabužius vyrams kuriantį dizainerį, Tadą Vidmantą – reklamų kūrėją ir režisierių. Tai tie žmonės, su kuriais turėjau garbės susitikti, bendrauti, dirbti per dailės pamokas, galbūt mažyte dalimi esu prisidėjusi prie jų pasirinkimo. Didžiuojuosi jais ir jų kūryba. Sigita Kaminskienė – Širvintų meno mokyklos mokytoja – dabar mano kolegė. Domiuosi, kaip jiems sekasi, palaikome ryšį. Manau, buvo yra ir bus mokinių, kurių gyvenime mano vedamų dailės, braižybos ir technologijų pamokų žinios ir praktiniai įgūdžiai pagelbėjo ar pagelbės jų darbo ar laisvalaikio pasirinkimuose.

– Kiek paveikslų esate nutapiusi? Kuris kūrinys pats brangiausias? Kodėl? Kokias savo kūrybos parodas esate surengusi? Ką darote su nutapytais paveikslais?

Jolita Jurkevičiūtė su jaunaisiais dailininkais, tada dar Širvintų pradinės mokyklos pirmaklasiais. 2010 metai.

Jolita Jurkevičiūtė su jaunaisiais dailininkais, tada dar Širvintų pradinės mokyklos pirmaklasiais. 2010 metai.

– Paveikslus jau galiu skaičiuoti šimtais. Kiekvienas brangus, nes tai dalis manęs. Pirmiausia parodau parodose. Vėliau padedu į lentyną ir jie laukia savo šeimininko. Parodų buvo daug. 2013 metų birželį surengta autorinė tapybos darbų paroda Širvintų rajono savivaldybės kultūros centro skaitykloje; 2011 metų spalį – Širvintų rajono švietimo centre (drauge su kuriančiais mokytojais Mokytojų dienos proga); 2010 metų spalį – projekto „Rožinė šviesa“ renginyje paroda „Greta tavęs“; 2006 metų rugsėjį – Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje; 2005-ųjų lapkritį – Ukmergės rajono savivaldybės Viešosios bibliotekos Veprių filiale; 2005 metų rugpjūtį – Ukmergės rajono savivaldybės Viešojoje bibliotekoje; 2005 metų birželį ir 1995 metais – Širvintų rajono savivaldybės Viešojoje bibliotekoje.

– Jei būtų įmanoma keliauti laiko mašina, kokioje šalyje, kokiame amžiuje norėtumėte apsilankyti ir kodėl?

– Keliaučiau į XIX amžių. Išradimų amžiaus viršūnė buvo įvykis, tradiciškai žymintis kino gimimą – pirmasis brolių Auguste ir Louis Liumjerų mokamas „Cinematographe“ seansas indiškame salone Paryžiaus „Grand cafe“ rūsyje 1895 m. gruodžio 25 d. Norėčiau pamatyti tą atvažiuojantį traukinį ir patirti tai, ką patyrė pirmieji žiūrovai. Žavi išradingi žmonės ir naujovės. Dabartis man taip pat patinka, nes viskas taip greitai kinta – kiekviena diena iššūkis.

– Darboholizmas, atkaklumas, talentingumas siekiant užsibrėžto tikslo… Ko iš tiesų reikia žmogui, kad jis rastų savo sėkmės formulę? Ko palinkėtumėte savo mokiniams ir savo talento gerbėjams?

– Kad rastų sėkmės formulę, reikia įsiklausyti į save, turėti svajonių ir jas įgyvendinti, tikėti stebuklais, būti su žmogumi – žmogumi. Visiems palinkėsiu – gebėkite gauti ir pasiimti, mokytis ir išmokti.

– Ačiū už pokalbį.

Romas Zibalas
Nuotraukos iš asmeninio Jolitos Jurkevičiūtės archyvo

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

5 Atsakymai į “Įkvėpimo kūrybai suteikia žmonės, kelionės, gamta”

  1. juratė parašė:

    Ačiū tau, sese, kad turiu tave tokią nuostabią ir stebuklingą- kaip fėją – myliu tave ir džiaugiuosi!!!

  2. Anonimas parašė:

    Puiku.

  3. kolegės parašė:

    Jolita – labai šiltas ir įdomus žmogus, gera mokytoja ir kolegė

  4. kolegė parašė:

    Nuoširdūs linkėjimai niekada neužgesinti kūrybinės ugnelės

  5. Lilija parašė:

    Nuostabi mokytoja,nuostabus zmogus…

Comments are closed.

scroll to top