Dėmesys kultūrai ir krašto pažinimui

Dėmesys kultūrai ir krašto pažinimui
Apie tai, kad Zibaluose praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje buvo kultūros namai, „Širvintų kraštas“ rašė prieš beveik penketą metų.
Pasak kultūrinio gyvenimo liudininkų, kultūros namai Zibaluose gyvavo labai neilgai, gal tik apie penkerius metus. Zibalų kultūros namų direktore dirbo Marcelė Zapareckaitė, o meno vadovu – mokyklos direktorius, muzikos mokytojas Viktoras Kiškis. Tuomet buvo suburtas tautinių šokių kolektyvas, kuriame šoko Juozas Kazlauskas, Pranciškus Kalesnykas, Antanas Usavičius, Algirdas Guobys, Jonas Masilionis, Vaclovas Latvys, Henrikas Usavičius, Zibalų pieninėje dirbęs inžinierius Vytautas, Genovaitė Kalesnykaitė-Kriaučiūnienė, Chvainickaitės, Kochanauskaitės, Didžiokaitė, Jadvyga Gudonytė-Imbrasienė ir kiti. Saviveiklininkai dažniausiai pasirodydavo vietos žiūrovams, Dainų festivaliuose Kernavėje, kurie vėliau virto Dainų šventėmis, yra koncertavę Molėtuose ir Želvoje.
Staškūniškiečio Vaclovo Latvio nuotraukų albume saugoma fotografija, menanti Zibalų jaunuomenės kultūrinį gyvenimą. Pasak Vaclovo Latvio, tais sunkiais kolektyvizacijos laikais, kai nebuvo televizijos, kai ne kiekvienas kaimo žmogus ir radijo aparatą turėdavo, liaudies daina, šokis, muzika būdavo labai svarbūs. Kaimo jaunimas po darbų rinkdavosi į repeticijas, šokdavo, dainuodavo, linksmindavosi, nes paprasčiausiai jokių kitų pramogų nebūdavo. Vaclovo Latvio teigimu, šokių kolektyvo vadovė Marcelė Zapareckaitė mokėjo į repeticijas sukviesti netgi po labai sunkių darbų pavargusius vaikinus ir merginas.
Zibalų krašto kultūrinį gyvenimą ypač pagyvino muzikalumu garsėjęs mokytojas Viktoras Kiškis. Jo dėka Zibalų mokykloje vykdavo didžiuliai šventiniai koncertai, kurių pasižiūrėti sueidavo ne tik miestelio gyventojai, bet ir žiūrovai iš aplinkinių kaimų. Verta pažymėti, kad Viktoras Kiškis meno puoselėjimui negailėdavo nei laiko, nei sveikatos, grojo įvairiais muzikos instrumentais, buvo energingas, komunikabilus, vietos žmonių labai gerbiamas ir mylimas. Ir panaikinus kultūros namus Zibaluose, mokytojas iki pat mirties 1974 metais būrė savo mokinius į įvairius meno būrelius, ansamblį, mokė groti ne tik skudučiais ar metalofonais, bet ir akordeonu bei gitara. Būtina pabrėžti, jog gerbiamo mokytojo Viktoro Kiškio laidotuvėse dalyvavo keli šimtai žmonių, laidotuvių procesija nusitęsė per visą miestelį, užimdama visas Zibalų gatves.
Jeigu Zibalų kultūros namų tautinių šokių kolektyvas sugebėjo įsigyti tautinius drabužius, reikia manyti, jog jis buvo gana stiprus ir populiarus. Tikėtina, jog tai ir kolektyvo dalyvių, ir vadovų nuopelnas.
Vaclovas Latvys pažymėjo, jog kultūrinei, krašto pažintinei veiklai niekada nebuvęs abejingas. Dar besimokydamas Širvintų vidurinėje mokykloje dalyvavo žygeivių būrelyje, su kurio nariais dviračiais važinėdavo po Širvintų rajoną, lankydavo įžymias vietas. Pašnekovo išsaugotoje nuotraukoje matyti Širvintų mokiniai, susiruošę dviračiais važiuoti į Kernavę. Visi apsijuosę juostomis su užrašu „Už taiką ir draugystę“. Vaclovas Latvys prisiminė, kad būrelyje daugiausia keliaudavo vaikinai, bet buvo ir keletas žygeivių merginų.
Romas Zibalas
Nuotraukos iš Vaclovo Latvio asmeninio albumo
Nuotraukose:
1. Zibalų saviveiklininkai: (trečioje eilėje iš kairės į dešinę) Juozas Kazlauskas, inžinierius Vytautas, Pranciškus Kalesnykas, Henrikas Usavičius, Vaclovas Latvys, Antanas Usavičius, Jonas Masilionis, Algirdas Guobys, (pirmoje ir antroje eilėje) vadovė Marcelė Zapareckaitė, Jadvyga Gudonytė-Imbrasienė, Genovaitė Kalesnykaitė-Kriaučiūnienė ir kitos.
2. Širvintų vidurinės mokyklos žygeiviai (antras iš kairės – Vaclovas Latvys). 1952-1953 m.
Širvintų vidurinės mokyklos žygeiviai (antras iš kairės - Vaclovas Latvys). 1952-1953 m.

Širvintų vidurinės mokyklos žygeiviai (antras iš kairės - Vaclovas Latvys). 1952-1953 m.

Apie tai, kad Zibaluose praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje buvo kultūros namai, „Širvintų kraštas“ rašė prieš beveik penketą metų.

Pasak kultūrinio gyvenimo liudininkų, kultūros namai Zibaluose gyvavo labai neilgai, gal tik apie penkerius metus. Zibalų kultūros namų direktore dirbo Marcelė Zapareckaitė, o meno vadovu – mokyklos direktorius, muzikos mokytojas Viktoras Kiškis. Tuomet buvo suburtas tautinių šokių kolektyvas, kuriame šoko Juozas Kazlauskas, Pranciškus Kalesnykas, Antanas Usavičius, Algirdas Guobys, Jonas Masilionis, Vaclovas Latvys, Henrikas Usavičius, Zibalų pieninėje dirbęs inžinierius Vytautas, Genovaitė Kalesnykaitė-Kriaučiūnienė, Chvainickaitės, Kochanauskaitės, Didžiokaitė, Jadvyga Gudonytė-Imbrasienė ir kiti. Saviveiklininkai dažniausiai pasirodydavo vietos žiūrovams, Dainų festivaliuose Kernavėje, kurie vėliau virto Dainų šventėmis, yra koncertavę Molėtuose ir Želvoje.

Staškūniškiečio Vaclovo Latvio nuotraukų albume saugoma fotografija, menanti Zibalų jaunuomenės kultūrinį gyvenimą. Pasak Vaclovo Latvio, tais sunkiais kolektyvizacijos laikais, kai nebuvo televizijos, kai ne kiekvienas kaimo žmogus ir radijo aparatą turėdavo, liaudies daina, šokis, muzika būdavo labai svarbūs. Kaimo jaunimas po darbų rinkdavosi į repeticijas, šokdavo, dainuodavo, linksmindavosi, nes paprasčiausiai jokių kitų pramogų nebūdavo. Vaclovo Latvio teigimu, šokių kolektyvo vadovė Marcelė Zapareckaitė mokėjo į repeticijas sukviesti netgi po labai sunkių darbų pavargusius vaikinus ir merginas.

Zibalų krašto kultūrinį gyvenimą ypač pagyvino muzikalumu garsėjęs mokytojas Viktoras Kiškis. Jo dėka Zibalų mokykloje vykdavo didžiuliai šventiniai koncertai, kurių pasižiūrėti sueidavo ne tik miestelio gyventojai, bet ir žiūrovai iš aplinkinių kaimų. Verta pažymėti, kad Viktoras Kiškis meno puoselėjimui negailėdavo nei laiko, nei sveikatos, grojo įvairiais muzikos instrumentais, buvo energingas, komunikabilus, vietos žmonių labai gerbiamas ir mylimas. Ir panaikinus kultūros namus Zibaluose, mokytojas iki pat mirties 1974 metais būrė savo mokinius į įvairius meno būrelius, ansamblį, mokė groti ne tik skudučiais ar metalofonais, bet ir akordeonu bei gitara. Būtina pabrėžti, jog gerbiamo mokytojo Viktoro Kiškio laidotuvėse dalyvavo keli šimtai žmonių, laidotuvių procesija nusitęsė per visą miestelį, užimdama visas Zibalų gatves.

Zibalų saviveiklininkai: (trečioje eilėje iš kairės į dešinę) Juozas Kazlauskas, inžinierius Vytautas, Pranciškus Kalesnykas, Henrikas Usavičius, Vaclovas Latvys, Antanas Usavičius, Jonas Masilionis, Algirdas Guobys, (pirmoje ir antroje eilėje) vadovė Marcelė Zapareckaitė, Jadvyga Gudonytė-Imbrasienė, Genovaitė Kalesnykaitė-Kriaučiūnienė ir kitos.

Zibalų saviveiklininkai: (trečioje eilėje iš kairės į dešinę) Juozas Kazlauskas, inžinierius Vytautas, Pranciškus Kalesnykas, Henrikas Usavičius, Vaclovas Latvys, Antanas Usavičius, Jonas Masilionis, Algirdas Guobys, (pirmoje ir antroje eilėje) vadovė Marcelė Zapareckaitė, Jadvyga Gudonytė-Imbrasienė, Genovaitė Kalesnykaitė-Kriaučiūnienė ir kitos.

Jeigu Zibalų kultūros namų tautinių šokių kolektyvas sugebėjo įsigyti tautinius drabužius, reikia manyti, jog jis buvo gana stiprus ir populiarus. Tikėtina, jog tai ir kolektyvo dalyvių, ir vadovų nuopelnas.

Vaclovas Latvys pažymėjo, jog kultūrinei, krašto pažintinei veiklai niekada nebuvęs abejingas. Dar besimokydamas Širvintų vidurinėje mokykloje dalyvavo žygeivių būrelyje, su kurionariais dviračiais važinėdavo po Širvintų rajoną, lankydavo įžymias vietas. Pašnekovo išsaugotoje nuotraukoje matyti Širvintų mokiniai, susiruošę dviračiais važiuoti į Kernavę. Visi apsijuosę juostomis su užrašu „Už taiką ir draugystę“. Vaclovas Latvys prisiminė, kad būrelyje daugiausia keliaudavo vaikinai, bet buvo ir keletas žygeivių merginų.

Romas Zibalas

Nuotraukos iš Vaclovo Latvio asmeninio albumo

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

1 Atsakymas į "Dėmesys kultūrai ir krašto pažinimui"

  1. ar kas parašė:

    ar kas perskaitė šį rašinį?

Comments are closed.

scroll to top
+