Centrinę Širvintų miesto gatvę menančios fotografijos

Centrinę Širvintų miesto gatvę menančios fotografijos
Niekas nedrįs ginčytis, jog istorija glaudžiai susijusi su fotografija. Įdomios tos nuotraukos, kuriose įamžintos miesto gatvės. Širvintų gyventoja Valerija Vilkevičienė parodė Širvintų mieste esančios centrinės Vilniaus gatvės fotografijas, darytas apie 1959-1962 metus.  Šios fotografijos – tai praėjęs laikas, sustabdyta akimirka, suprojektuota į vieną vaizdą. Tai tyla, kuria kalba miestas.
Keturiose nuotraukose matyti Vilniaus gatvės pradžia, prasidedanti nuo tilto. Fotografijose įamžinti senieji Vilniaus gatvės namai, buvę šalia senosios gaisrinės (dabar toje vietoje stovi keturaukščiai blokiniai namai). Pirmoje nuotraukoje – pati Valerija Vilkevičienė – dešimtmetė mergytė, supanti senoviniame vežimėlyje giminaitį Vladą. Už jos nugaros Vilniaus gatvės namai, tik pradėjusios žaliuoti jaunos liepaitės. Dabar toje vietoje stovi Vilniaus gatvės 19 numeriu pažymėtas namas.
Antroje foto – grupė Valerijos bendraamžių, tos pačios Vilniaus gatvės gyventojų, susibūrusių gaisrinės kieme. Tai Vladas Beliakovas, Fiodoras Bechikomedovas, Janė Vinslauskaitė, Nijolė Sinicaitė ir Valerija Sirnickaitė (pirma iš dešinės).
Dar dviejose nuotraukose – Valerijos mama Bronislava Sirnickienė prie Vilniaus gatvėje buvusių senųjų namų (13 numeriu pažymėto ir senosios gaisrinės pastato). Namo, kurio dvigubos durys atvertos į gatvę, jau seniai nebėra. Ant slenksčio stovinti Bronislava Sirnickienė rankose laiko laišką, kurį parašė sūnus Vladas, 1961 metais tarnavęs kariuomenėje Kazachijoje.
Sakoma, kad pasaulyje yra ir gerumo, ir išminties, ir pagarbos, ir darbo. Tų gražių dalykų būta ir miestų gatvelėse, ir kaimo glūdumoje, ir netgi šiose daugybės rankų nučiupinėtose senose fotografijose. Gyvenimas pasiveja net nuotraukose, moko džiaugtis ir prisiminti.
Romas Zibalas
Nuotraukos iš asmeninio Valerijos Vilkevičienės albumo
1.  Valerija Vilkevičienė – dešimtmetė mergytė – vežimėlyje supa giminaitį Vladą. 1962 m.
2. Vilniaus gatvės vaikai (pirma iš dešinės Valerija Vilkevičienė). 1959 m.
3. Vilniaus gatvės gyventoja Bronislava Sirnickienė. 1961 m.
4. Prie senosios Širvintų gaisrinės pastato sienos stovi Bronislava Sirnickienė. 1961 m.
Valerija Vilkevičienė - dešimtmetė mergytė - vežimėlyje supa giminaitį Vladą. 1962 m.

Valerija Vilkevičienė - dešimtmetė mergytė - vežimėlyje supa giminaitį Vladą. 1962 m.

Niekas nedrįs ginčytis, jog istorija glaudžiai susijusi su fotografija. Įdomios tos nuotraukos, kuriose įamžintos miesto gatvės. Širvintų gyventoja Valerija Vilkevičienė parodė Širvintų mieste esančios centrinės Vilniaus gatvės fotografijas, darytas apie 1959-1962 metus.  Šios fotografijos – tai praėjęs laikas, sustabdyta akimirka, suprojektuota į vieną vaizdą. Tai tyla, kuria kalba miestas.

Prie senosios Širvintų gaisrinės pastato sienos stovi Bronislava Sirnickienė. 1961 m.

Prie senosios Širvintų gaisrinės pastato sienos stovi Bronislava Sirnickienė. 1961 m.

Keturiose nuotraukose matyti Vilniaus gatvės pradžia, prasidedanti nuo tilto. Fotografijose įamžinti senieji Vilniaus gatvės namai, buvę šalia senosios gaisrinės (dabar toje vietoje stovi keturaukščiai blokiniai namai).

Pirmoje nuotraukoje – pati Valerija Vilkevičienė – dešimtmetė mergytė, supanti senoviniame vežimėlyje giminaitį Vladą. Už jos nugaros Vilniaus gatvės namai, tik pradėjusios žaliuoti jaunos liepaitės. Dabar toje vietoje stovi Vilniaus gatvės 19 numeriu pažymėtas namas.

Vilniaus gatvės vaikai (pirma iš dešinės Valerija Vilkevičienė). 1959 m.

Vilniaus gatvės vaikai (pirma iš dešinės Valerija Vilkevičienė). 1959 m.

Antroje foto – grupė Valerijos bendraamžių, tos pačios Vilniaus gatvės gyventojų, susibūrusių gaisrinės kieme. Tai Vladas Beliakovas, Fiodoras Bechikomedovas, Janė Vinslauskaitė, Nijolė Sinicaitė ir Valerija Sirnickaitė (pirma iš dešinės).

Dar dviejose nuotraukose – Valerijos mama Bronislava Sirnickienė prie Vilniaus gatvėje buvusių senųjų namų (13 numeriu pažymėto ir senosios gaisrinės pastato).

Namo, kurio dvigubos durys atvertos į gatvę, jau seniai nebėra. Ant slenksčio stovinti Bronislava Sirnickienė rankose laiko laišką, kurį parašė sūnus Vladas, 1961 metais tarnavęs kariuomenėje Kazachijoje.

Sakoma, kad pasaulyje yra ir gerumo, ir išminties, ir pagarbos, ir darbo. Tų gražių dalykų būta ir miestų gatvelėse, ir kaimo glūdumoje, ir netgi šiose daugybės rankų nučiupinėtose senose fotografijose. Gyvenimas pasiveja net nuotraukose, moko džiaugtis ir prisiminti.

Romas Zibalas

Nuotraukos iš asmeninio Valerijos Vilkevičienės albumo

Vilniaus gatvės gyventoja Bronislava Sirnickienė. 1961 m.

Vilniaus gatvės gyventoja Bronislava Sirnickienė. 1961 m.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top