Į Širvintas laikraščiai keliaudavo net iš Odesos

Žydų prekiautojas Širvintose

Judaistiką tyrinėjančio interneto portalo jewishgen.org duomenimis, pirmieji žydai Širvintose (jidiš kalba – Shirvint) greičiausiai apsigyveno 18 a. pradžioje. Kai kurie išsinuomojo žemės iš tuometinio žemvaldžio Piaseckio, kiti įsteigė užeigų ir barų šalia Ukmergės-Vilniaus kelio.

Kaip teigiama interneto svetainėje zydai.lt, 1765 metais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės komisarai sudarė Širvintų seniūnijos mokesčių registrą, kuriame yra nurodyta, kad miestelyje buvo 15 sodybų, o viena jų priklausė žydui. Taip pat minima, kad šioje žydui priklausančioje sodyboje veikė smuklė (iš jos dvaras gavo 1200 auksinių pajamų).

To paties šaltinio teigimu, 1795 metų inventorius pirmą kartą mini gyvenant vieną žydų šeimą. Kadangi 15-19 a. Širvintos buvo nedidelė linijinio plano gyvenvietė šalia pagrindinio kelio į Vilnių, geografinė padėtis buvo palanki vystyti įvairius verslus ir prekybą. Tos užeigos ir atidarytos parduotuvės, nakvynės namai vėliau tapo pagrindiniu jų pragyvenimo šaltiniu, kai Piasetskis nutraukė žemės nuomos sutartis.

Širvintų miestelio gatvė XX a. pirmojoje pusėje. Nuotraukoje - žydų bendruomenės atstovas.

Mūsų minėtas jewishgen.org pateikia skaičius, kad 1847 metais Širvintose gyveno 216 žydų, o po penkiasdešimties metų (1897-aisiais) atliktas gyventojo surašymas parodė, kad šiame miestelyje gyvena 1864 gyventojai, iš kurių 1413 (84 proc.) priklausė žydų bendruomenei (štetlui).

Blogėjant ekonominei situacijai, 1881 metais Širvintose pradėjo veikti „Lehem Aniyim“ („Duona skurstantiems“) draugija, kurios ratelis „Ma’ahal Kasher“ („Košer maitinimas“) tiekė košerinį maistą Širvintose apsistojusio garnizono kariams žydams. Žinoma, kad per šešerius metus vietos įguloje tarnaujančių žydų karių skaičius padidėjo nuo 5 iki 27. Šiuos skaičius patvirtina ir zydai.lt paskelbta informacija. Joje akcentuojama, kad Carinės imperijos valdininkų, kariškių atsikraustymas į Širvintas turėjo įtakos prekybos ir amatų paklausos didėjimui, taipogi pagerėjo susisiekimas, nes buvo sutvarkytas Vilniaus-Ukmergės kelias.

1903 metais miestelyje pradėjo veikti „Refuah Shleimah“ („Visiškas atsistatymas“) draugija, kurios tikslas buvo padėti sergantiems miestelio gyventojams. Ši draugija ne vienoje pasaulio šalyje veikia iki šiol.

Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Širvintose veikė du bankai – paskolų ir taupomasis.

Kaizerinės Vokietijos valdininkai ir vietos gyventojai prie Širvintų bažnyčios. Apie 1918-1919 metus.

Širvintiškiai žydai pirmiausia palaikė ekonominius ir kultūrinius santykius su Vilniumi. Į Šiaurės Jeruzale tituluotą miestą Širvintų jaunuomenė vyko studijuoti, grįždami atostogų ar darbuotis atveždavo didmiesčio atmosferos ir naujienų apie politinius ir kultūrinius įvykius. Taip Širvintose įsigalėjo „Haskalah“ (18 a. antroje pusėje atsiradusio judėjimo už švietimo vertybes draugijos) šalininkai, save laikę sionistais („Hibath Zion“ pasekėjais). Išlikusiose „Hibath Zion“ kvitų knygelėse yra įrašų apie Širvintas. Vilniuje veikusios „Hovevei Zion“ („Mylinčių Sioną“) organizacijos kvituose (1885-1888) taip pat randama informacijos apie Širvintų žydų aukas. Pastaroji sionistų organizacija ragino žydus keltis į istorinę tėvynę Palestinoje ir Rusijos imperijoje aktyviausiai reiškėsi vakariniuose regionuose, daugiausia – Lenkijoje. Organizacija netgi platino vadinamuosius „šekelius“ – simbolinius pinigus, skirtus paremti „Hovevei Zion“ idėjas. 1902 metais Širvintose buvo parduota penkiasdešimt „šekelių“.

Išlikę duomenų ir apie Lėją Bernshtein, atitekėjusią iš Panevėžio ir paskui greičiausiai emigravusią į Palestiną. 1893 metais jos pavardė buvo įtraukta į „Ha-Melitz“ rėmėjų, arba kaip dabar pasakytų – prenumeratorių, sąrašą. „Ha-Melitz“ buvo pirmasis žydų laikraštis Rusijoje, kurį 1860 metais Odesoje įsteigė Aleksandras Zederbaumas ir leido iki 1903 metų.

Teigiama, kad nuo 1834 iki1895 metų Širvintose buvo 44 rabinistinės literatūros prenumeratoriai.

Peša Berkovič - tiesioginė širvintiškio Tevya Auser Berkowitz palikuonė.

Kaip pateikia zydai.lt, „1881 metais Širvintose buvo 1160 gyventojų, vieni žydų maldos namai, valsčiaus valdyba, policijos nuovada, kaimo mokykla, senelių prieglauda ir pašto stotis. Širvintose 1897 metais veikė 3 žydų maldos namai. (…) 1897-aisiais taip pat jau buvo minima alaus darykla, 34 parduotuvės ir vaistinė, priklausiusios žydams. Apie 1898 metus viename iš alaus daryklos pastatų įrengta skerdykla. Iš 1834-ais metai išduoto pažymėjimo apie turto surašymą aišku, kad Širvintose veikė institucionalizuota žydų bendruomenė, turėjusi savo antspaudą ir rūpinusis žydų reikalais. Galima numanyti, kad šiame laikotarpyje jau veikė vienerios žydų kapinės.“

Po 1905 revoliucijos Rusijoje nuvilnijo žydų pogromai. Baimindamiesi, kad tai gali nutikti ir Širvintose, vietos žydų jaunuomenė subūrė savigynos grupę.

Vis dėlto neramumai žydus pasiekė 1915 metais, kai atsitraukdama carinė valdžia priverstinai išsivarė Širvintų žydus į Rusijos gilumą, mat baimintasi, kad jie gali bendradarbiauti su puolančia Vokietijos kariuomene. Tokia priverstinė deportacija 1915-ųjų pavasarį daugiausia buvo taikyta Kauno gubernijos ir Kurliandijos (t. y. Kuršo – Palangos, Šventosios, Jelgavos, Liepojos, Ventspilio apylinkių) žydams, bet palietė ir kai kurių kitų vietovių žydų bendruomenes. Kaip esame jau pasakoję, Gelvonų žydai panašaus likimo išvengė per tarpininkus valdžiai prisiekę, kad nebendraus su okupantais, o už tokią veiklą savo bendruomenės narius patys baus mirtimi. Tuščia vieta po saule nebūna. 1915-1918 metais Širvintose apsigyveno Vilniaus ir aplinkinių vietovių žydai. Kai 1918 metais vokiečių okupacinė valdžia įsteigė Širvintų apskritį, valdžios įstaigose ir milicijoje dirbo daugiausia žydai. Tai tikriausiai lėmė ne tik žydų gyventojų gausa, bet ir geresnis vokiečių kalbos, panašios į jidiš, mokėjimas.

Po karo du trečdaliai tremtinių sugrįžo, jiems turbūt padėjo įsikurti tuo metu veikęs YeKoPo (žydų pagalbos komitetas), kuris teikė pagalbą ir Pasauliniame kare nukentėjusiems žydų tautybės kariams.

Čikagoje išrinktas Širvintų pagalbos komitetas

Žinomos kelios Širvintose gyvenusių rabinų pavardės: 19 a. septynerius metus bendruomenei tarnavo Yits’hak Grodzensky (1801-1867), taip pat gyveno ir tarnavo Yits’hak-Eliezeris-Lipa Shereshevsky (1840-1920), o 1890 metais kurį laiką tarnavo Menachem-Mendelis HaLevi-Lifshitz, miręs 1912 metais. Anot zydai.lt, žinoma, kad 19 a. Jakobas Landsmanas dirbo soferu (Senojo Testamento perrašinėtoju). 1886 metais jis su šeima išvyko į JAV.

Landsmanas – ne vienintelis ir toli gražu ne pirmasis į užjūrį emigravęs Širvintų žydas. Internete veikiančiame portale garon.us galima rasti duomenų, kad 1869-1878 metais į JAV atvyko aštuoni Širvintų žydai – E. Segal, JB Openheim, E. Palemboim, B. ir M. Kabaker, S. Orzhalkovsky, T. Bubtelsky ir M. Manheim, kurie apsigyveno šiaurinėje Minesotoje, Didžiųjų ežerų regione.

Garonai (Karonai, Kaneriai, Kenneriai) – gana plati JAV žydų giminė, į kurią įsiliejo ir emigrantai iš Širvintų, Bagaslaviškio. Vienas jų, imigrantas iš Širvintų Tevya Auser Berkowitz, buvo Pešos Berkovič (1848-1933), kuri ištekėjo už Simcha Zimel Garon (1831-1922) tėvas. Tai ketvirtosios Garonų giminės kartos pradininkai.

Užjūryje įsikūrę ir prakutę žydai rūpinosi, kaip padėti Širvintose likusiems savo tautiečiams.

Parengė Gintaras Bielskis

Foto: jewishgen.org, garon.us, miestai.net