Atsirado būtinybė jau mokyklos suole kalbėti apie karjerą

kuriame_ateiti

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras nuo 2010 metų Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose vykdo projektą „Ugdymo karjerai ir stebėsenos modelių sukūrimas ir plėtra bendrajame lavinime ir profesiniame mokyme“. Projekto įgyvendinimui skirta daugiau nei 55 mln. litų, iš kurių beveik 47 mln. litų skyrė 2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūriniai fondai (Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa, Veiksmų programos prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ priemonė „Profesinio orientavimo sistemos veiklos tobulinimas ir plėtra“). Projekto tikslas – siekti Nacionalinės profesinio orientavimo sistemos plėtros ir dermės, užtikrinant ugdymo karjerai tęstinumą ir prieinamumą bei lygias galimybes visiems švietimo sistemos dalyviams. Projektas vykdomas ir keturiose Širvintų miesto bei rajono mokyklose.

Apie projektą, karjeros kompetencijų ugdymą, apie jų būtinybę sėkmingam mokymosi krypties, profesijos, darbinės veiklos pasirinkimui papasakoti sutiko Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos ugdymo karjerai koordinatorė Renata Žygienė, Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos ugdymo karjerai koordinatorė Jūratė Mačiulienė, Gelvonų vidurinės mokyklos ugdymo karjerai koordinatorius Sigitas Miknevičius ir Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos ugdymo karjerai koordinatorė Gražina Gudonienė.

Būti savo gyvenimo vedliais

Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos ugdymo karjerai koordinatorė Renata Žygienė su ugdytiniais.

Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos ugdymo karjerai koordinatorė Renata Žygienė su ugdytiniais.

Atsirado būtinybė mokyklos suole kalbėti apie karjerą. Pasak Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos ugdymo karjerai koordinatorės Renatos Žygienės, šiandieninė mokykla privalo skirti pakankamai dėmesio ne tik žinių ir įgūdžių, bet ir asmeninių savybių ugdymui. „Nesupraskite neteisingai, žinios ir įgūdžiai yra svarbu, bet svarbiau yra padėti vaikui susiformuoti teisingą požiūrį į save, įskiepyti pagarbą sau ir kitiems, suformuoti vertybes, padėti vaikams teisingai suprasti savo emocijas ir jas valdyti, – teigia Renata Žygienė.- Tai yra savybės, kurios pagelbės gimnazistams siekiant įsitvirtinti darbo rinkoje ir tapti sėkmingais darbuotojais. Todėl mokykloje turime vaikus nuo pat mažumės mokyti būti savo gyvenimo vedliais. Džiugu, kad į šiandienos mokyklą atvyksta įvairių profesijų atstovai. Jų dalyvavimas pamokose yra labai didelis paskatinimas mokiniams mokytis ir mąstyti apie ateitį. Jų patirtis ir patarimai sustiprina mokinių motyvaciją jau mokykloje siekti savo tikslo ir padeda suprasti, kokių darbuotojų laukia sėkmingai dirbančios įmonės.“ Šiandieną karjera suprantama kaip visą gyvenimą trunkantis asmens mokymosi, saviraiškos ir darbo kelias. Sėkmingam karjeros keliui mokinys turėtų pradėti ruoštis dar mokykloje. Jam turi patarti mokytojai, karjeros veiklų koordinatoriai, tėvai. Padedamas jų, mokinys turi išmokti konstruktyviai žvelgti į ateitį: išmokti sistemingai kaupti žinias, lavinti gebėjimus, ugdyti kompetencijas, padėsiančias rinktis studijų kryptį, profesinę veiklą bei planuoti savo vietą darbo rinkoje.

Renatos Žygienės teigimu, pasaulio šalyse egzistuoja praktika, kai beveik kiekvienas moksleivis baigia mokyklą turėdamas savo asmeninį karjeros planą ir siekia jame numatytų tikslų. Karjeros planavimas – tai tam tikra veiksmų seka, kuri įgyvendinama siekiant karjeros tikslų. Karjera nėra procesas, kuris prasidės kažkada po studijų baigimo. Karjeros kompetencijas galima ugdyti jau šiandien išsikeliant ir įgyvendinant įvairius tikslus, lankant būrelius, dalyvaujant įvairių jaunimo organizacijų veikloje, savanoriaujant. Plano pildymas padeda matyti stipriąsias bei silpnąsias puses, kiek ir kokių mokiniai turi įgūdžių, kiek ir kokių dar reikėtų įgyti.

Konsultacijos skatina karjeros planavimą

Grupinėmis ir individualiomis konsultacijomis karjeros planavimą skatina Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos ugdymo karjerai koordinatorė Jūratė Mačiulienė.

Grupinėmis ir individualiomis konsultacijomis karjeros planavimą skatina Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos ugdymo karjerai koordinatorė Jūratė Mačiulienė.

Apie ugdymo karjerai pagrindinius žingsnius Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos ugdymo karjerai koordinatorė Jūratė Mačiulienė sakė: „Paauglystės laikotarpis yra svarbus karjeros aspektu. Mokiniai nuo pat penktosios klasės mokomi susidaryti karjeros planą. Jiems padedama išsiaiškinti profesinį kryptingumą bei pasirinkti profesiją, tam atliekami tinkamumo profesijai testai. Taip pat padedama kelti mokymosi, karjeros ir gyvenimo tikslus bei rasti tinkamą būdą juos įgyvendinti. Viena iš svarbesnių karjeros paslaugų gimnazijoje – grupinės ir individualios konsultacijos, kuriose stengiamasi padėti išsiaiškinti mokinių ugdymo karjerai būtinus planavimo žingsnius, padedama spręsti klausimus, susijusius su karjeros planavimu bei mokymusi. Tai apima mokinio ugdymo plano suderinimą su mokinio karjeros planu, periodinį tų planų aptarimą, taip pat būsimos mokymosi įstaigos, mokymosi ar studijų krypties, mokymosi formų ir profesinės veiklos rinkimąsi. Mokiniai lankosi įmonėse, susitinka su įvairių profesijų atstovais, patys (pagal savo galimybes) dirba įvairius darbus.“

Jūratė Mačiulienė pažymėjo, jog pradinėse klasėse siekiama, kad mokiniai pažintų savo artimiausią socialinę aplinką ir tapatintųsi su ja. Kol kas jokių sąsajų su karjera neieškoma. Šiame etape svarbiausia įgyti elementarų supratimą apie socialinius ryšius. Pradinio ugdymo lygmeniu ši kompetencija ugdoma per visas pamokas ir neformaliojo ugdymo veiklas.

„Reikėtų ugdymą karjerai įteisinti kaip mokomąjį dalyką“

Gelvonų vidurinės mokyklos ugdymo karjerai koordinatorius Sigitas Miknevičius ir Širvintų rajoną kuruojanti karjeros konsultantė Vilma Gudeikaitė.

Gelvonų vidurinės mokyklos ugdymo karjerai koordinatorius Sigitas Miknevičius ir Širvintų rajoną kuruojanti karjeros konsultantė Vilma Gudeikaitė.

Gelvonų vidurinės mokyklos ugdymo karjerai koordinatoriaus Sigito Miknevičiaus teigimu, visiems, vykdantiems šį projektą, reikia nuolat mokytis, tobulėti, atnaujinti turimas žinias. Todėl rengiami seminarai, mokymai, konferencijos, praktinės patirties sklaida, savarankiškas mokymasis. Tam skirti reikia daug laiko, nes veiklos sritys labai plačios. Kompetentingumas ateina su patirtimi, o su patirtimi ateina darbo sistema. „Sistemingas ugdymas karjerai įmanomas tik tuomet, kai mokiniai to mokosi nuolatos, – sako Sigitas Miknevičius. – Man atrodo, kad Lietuvoje ši veikla dar nenuosekli. Pagrindinė problema ta, kad šiam ugdymui nėra skirta nė vienos pamokėlės ugdymo planuose. Reikėtų ugdymą karjerai įteisinti kaip mokomąjį dalyką ar bent kaip pasirenkamąjį modulį.“

Gelvonų vidurinėje mokykloje šiam projektui vykdyti sudarytos geros sąlygos. Pamokų tvarkaraštyje privalomųjų pamokų nėra, todėl karjeros koordinatoriui tenka dažniau vesti individualias konsultacijas, mokyklos administracija leidžia užimti atsiradusias laisvas pamokas. Klasių auklėtojai vieną užsiėmimą per mėnesį skiria karjeros ugdymui. Mokytojai dalykininkai, esant galimybei, išleidžia vyresniųjų klasių mokinius į susitikimus su mokymo įstaigų atstovais bei konsultantais. Sigitas Miknevičius tikisi, kad šis projektas nepasibaigs kitų metų gegužę, kad tai nebus trumpalaikis projektas, kuris atsirado ir dingo. Tegul tai, kas sukurta ir labai reikalinga, tęsiasi.

Paklausus, ar projektas „Ugdymas karjerai“ nėra savotiškas bandymas atgaivinti sovietmečiu buvusį profesinį orientavimą, Sigitas Miknevičius pabrėžė: „Tų laikų profesinis orientavimas nėra gaivinamas. Jis išvystytas į šiuolaikinį ugdymą karjerai. Dabar yra ugdomos kompetencijos, padedančios žmogui susigaudyti dabartiniame gyvenime ir pačiam rasti savo vietą visuomenėje. Šis projektas nukreiptas į keturių kompetencijų ugdymą.“

Padaugėjo popierizmo

Gražinai Gudonienei, Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos ugdymo karjerai koordinatorei, įteiktas padėkos raštas.

Gražinai Gudonienei, Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos ugdymo karjerai koordinatorei, įteiktas padėkos raštas.

Įgyvendinant projektą „Ugdymas karjerai“, mokyklose padaugėjo popierizmo. Šią veiklą labai nepalankiai vertina pedagogų bendruomenės. Gražinos Gudonienės, Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos ugdymo karjerai koordinatorės, teigimu, popierizmo yra visur, ypač pedagogo veikloje. Bet kokia naujovė atneša tam tikrą pasipriešinimą, nes yra daug neaiškumo, neapibrėžtumo. „Nereikėtų pamiršti, kad pastaruoju metu daug kalbama apie dalykų integraciją – ne išimtis ir ugdymo karjerai sritis. 2013-2015 metų bendruosiuose ugdymo planuose yra kalbama apie ugdymo karjerai integravimą į bendrojo ugdymo dalykų turinį, – pažymėjo Gražina Gudonienė. – Mokytojas yra tas asmuo, kuris asmenybę ugdo visapusiškai. Mokytojo pareiga yra padėti ir patarti mokiniui, jei jis tik kreipiasi. Ugdyti karjeros kompetencijas šiuolaikinėje mokykloje tiesiog būtina, nes jeigu nori suprasti reiškinio esmę, turi prie jo prieiti tiek arti, kiek tik gali.“

Karjeros specialistai dalyvavo konferencijoje

Ugdymo karjerai veiklas koordinuoja karjeros koordinatoriai bei Širvintų rajoną kuruojanti karjeros konsultantė Vilma Gudeikaitė. Mokyklose yra įsikūrę karjeros centrai, kur mokinių tėvai gali gauti daug naudingos informacijos. Lapkričio 7 dieną Širvintų rajono karjeros specialistai dalyvavo Vilniaus regiono ugdymo karjerai koordinatorių ir konsultantų konferencijoje „Karjeros paslaugų sistemos kūrimas ir plėtra Vilniaus regiono mokyklose“. Konferencijoje aptartas projekto I etapas. Savo patirtimi dalijosi „Atžalyno“ progimnazijos ugdymo karjerai koordinatorė Gražina Gudonienė. Buvo pristatytos ugdymo karjerai integravimo į ugdymo turinį galimybės, progimnazijos mokytojų parengti bendrojo ugdymo turinio ir ugdymo karjerai integracijos planai, temos ir galimybės. Už kūrybišką darbą ir gerosios patirties sklaidą Gražina Gudonienė apdovanota projekto vadovybės padėkos raštu.

Romas Zibalas

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

10 Atsakymų į “Atsirado būtinybė jau mokyklos suole kalbėti apie karjerą”

  1. oi parašė:

    Kaip gaila, kad Grazina netapo direktore. Gal Zibalas tuomet butu padares kariera ir patapes pavadotoju?

  2. ,, parašė:

    Nu kam kas menesi ta patį rašyti? Ka, nėra ka daugiau rašyti?

  3. . parašė:

    tikriausiai tikėjosi kad bus direktore tai ir rašo nors ir ta patį. Nu kam kas menesi ta patį rašyti? Ka, nėra ka daugiau rašyti? Apie tai tik tėk kalbos buvo?

  4. o parašė:

    tai kam tokiam autoriui moketi honorarą du kartus už ta patį?

  5. taip parašė:

    pinigai i bala

  6. 123 parašė:

    Tai aišku, kad nieko baisaus.
    Bet juk taip malonu prikibti.

  7. angelė parašė:

    O kas
    čia baisaus, jei ta pačia tema kalba tas pats žmogus. Ar jis per savaitę turi keisti mintį?

  8. Anonimas parašė:

    tai yra baisu

  9. iš tiesų parašė:

    iš tikro – padaryta iš klausimo ir atsakymo copy>paste

  10. Skaitytoja parašė:

    Gerbiamasis autoriau, savo kolegei karjerą padaryti reikia padėti nuoširdžiai, o ne perrašyti atsakymą į ketvirtą klausimą savo interviu, publikuotą 2013-09-27. Na žodis žodin.
    Citata „- Įgyvendinant projektą „Ugdymas karjerai“, mokyklose padaugėjo popierizmo. Šią veiklą labai nepalankiai vertina pedagogų bendruomenės. Gal galėtumėte pateikti įtikinamų argumentų, kad ugdyti(s) karjeros kompetencijas šiuolaikinėje mokykloje tiesiog būtina?

    – Popierizmo yra visur, ypač pedagogo veikloje. Bet kokia naujovė atneša tam tikrą pasipriešinimą, nes yra daug neaiškumo, neapibrėžtumo. Nereikėtų pamiršti, kad pastaruoju metu daug kalbama apie dalykų integraciją – ne išimtis ir ugdymo karjerai sritis. 2013-2015 metų bendruosiuose ugdymo planuose yra kalbama apie ugdymo karjerai integravimą į bendrojo ugdymo dalykų turinį. Mokytojas yra tas asmuo, kuris asmenybę ugdo visapusiškai. Norėčiau pridurti, kad mokytojo pareiga yra padėti ir patarti mokiniui, jei jis tik kreipiasi. Ugdyti karjeros kompetencijas šiuolaikinėje mokykloje tiesiog būtina, nes jeigu nori suprasti reiškinio esmę, turi prie jo prieiti tiek arti, kiek tik gali. Labai geras pavyzdys yra su obuoliu. Jeigu nori sužinoti jo skonį, nėra kito kelio – turi jį prakąsti ir paragauti. Jeigu tai padarai, tu pakeiti ir patį obuolį, ir pasikeiti pats.

Comments are closed.

scroll to top
+