Parbėgęs laukais po vagystės, slėpėsi už miegančios mamos lovos, o paskui krosnyje sudegino savo batus

Kažkada rajoną į neviltį varę įsilaužimai į parduotuves jau praeityje, tačiau panašių nusikaltimų vis dar užregistruojama. Jei anksčiau daugiausia darbuodavosi atvykėliai, tai dabar tokių darbelių nevengia ir vietos gyventojai. Už tai, kad įsibrovė į Barskūnuose esančią parduotuvę ir pagrobė kelis butelius alkoholinių gėrimų, šių apylinkių gyventojas Arvydas V. nuteistas laisvės apribojimo 1 metams bausme, įpareigojant per jos laiką atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę 773,97 Eur žalą, taip pat tęsti darbą, per bausmės laiką neatlygintinai išdirbti 200 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir per bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Į Barskūnų parduotuvę buvo įsilaužta šių metų vasario 19-osios naktį, šiek tiek po vidurnakčio. Kai prie parduotuvės atskubėjo iškviesta jos pardavėja, jau buvo atvykusi policija, apsauga. Buvo akivaizdu, kad į parduotuvę patekta sulaužius žaliuzes ir išdaužus langą. Apžiūrėjus parduotuvę, buvo pasigesta 3 butelių alkoholinių gėrimų, daugiau niekur nebuvo įsilaužta, niekas nesudaužyta. Kai pardavėja pasakė pavogtų butelių pavadinimus, policijos pareigūnas informavo, kad tuos butelius jau surado.

Paaiškėjo, kad policijai atskubėjus į įvykio vietą, sniege buvo aptikta pėdsakų, todėl buvo iškviestas kinologas su pėdsekiu šunimi. Šis pėdsakais sekė gatve, per kurią yra įrengta pralaida. Joje policija ir aptiko „Stumbro starkos“, trauktinės „Dainava“ ir „Žagarės“ likerio butelius. Už puskilometrio pėdsakai pasuko į dešinę ir nuvedė per laukus. Kinologų tarnybinis šuo ėjo apie 300 metrų lauku, kirto Ringės upę, o nuo upės laukais sekė dar apie 3 kilometrus vieno iš kaimų, esančių jau Vilniaus rajone, link. Prie jo esančiuose laukuose buvo pastebėti galimai tokie pat pėdsakai, kaip ir įvykio vietoje. Taip pėdsakai pareigūnai atėjo iki vieno namo.

Informacija apie situaciją buvo perduota kriminalistams. Pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl vagystės iš Barskūnų kaimo parduotuvės, buvo nustatyta, kas gyvena tame name. Pagal patrulių tarnybinį pranešimą, tą naktį namuose nebuvo tik dviejų brolių, kurių vienas – Arvydas V. Tačiau nuvykę tyrėjai rado tik jo brolį, kuris pareigūnams paaiškino, kad brolis buvo, tik nežino, kodėl patruliai jo nerado, pasiūlė jam paskambinti, kad šis pats viską paaiškintų. Paskambinus Arvydui, šis teigė esąs išvykęs, tada sutarė, kad kai grįš, jam paskambins ir jie susitiks.

Pasirodo, Arvydas V. Barskūnus pažinojo neblogai, nes anksčiau lankė šiame kaime esančią mokyklą.

Po dienos ar dviejų šis paskambino ir pasakė, kad yra Paberžėje, jei policija gali – lai atvažiuoja ir jį paima. Susitikus, policijos pareigūnams iš karto krito į akis, kad Arvydas V. yra apsidraskęs, suplėšyta ir jo striukė. Paklausus, kur apsidraskė, jaunuolis pradėjo pasakoti apie kažkokias neva buvusias muštynes, kad kažkas jį vijosi, o jis per krūmus kažkur bėgo.

Važiuojant, policijos pareigūnai Arvydui pasakė, kad nelabai yra ką slėpti, viskas ir taip aišku: pėdsakai atveda iki namų, daiktai, kurie buvo pavogti, rasti taip pat pagal pėdsakus. Policininkai supažindino su galimybe atvirai prisipažinti ir taip sušvelninti savo padėtį. Atvykus į Širvintas, Arvydas V. pareiškė parašysiąs, kaip buvo.

Anot Arvydo V. rašyto nuoširdaus prisipažinimo, vasario 18-ąją jis girtavo Barskūnų kaime. Eidamas namo, jis užsinorėjo dar išgerti, todėl sugalvojo apvogti parduotuvę. Išlaužė grotas ir paėmė tris butelius alkoholinių gėrimų, kuriuos paslėpė pakeliui į namus, o sulaužytas grotas numetė į sniegą už ūkinio pastato. Parbėgęs namo, jis spintoje paslėpė batus. Buvo pasislėpęs kambaryje už lovos, kurioje miegojo mama. Kai policininkai išvažiavo, Arvydas pečiuje sudegino savo batus, kad „niekas jų nematytų“.

Kai Arvydas V. baigė rašyti prisipažinimą, policija įtariamąjį parvežė į namus.

Tačiau teisme Arvydas V. netikėtai savo kaltės nebepripažino. Taip, jis su draugais tą vakarą išgėrinėjo, bevaikštinėjant susižeidė, o grįžęs į namus nuėjo miegoti į motinos kambarį. Jokių batų jis nedeginęs, jie guli namuose. Apskritai pas juos daug batų, gal pareigūnai ne tuos paėmė? Vagystės dieną jis vilkėjęs visai kitą striukę ir negali paaiškinti, kaip ant parduotuvės lango grotų atsirado jo darbinės striukės fragmentų. Vienas policininkų jį neva gąsdinęs, kai vežė prisipažinti, keikdamiesi siūlė pagalvoti, kol važiuos iki Barskūnų, o tada pasakė, kad būtų gerai, kad jis pasėdėtų Lukiškėse. Anot Arvydo, policijos pareigūnai jam sakė, kad jei jis neprisipažins, tai sėdės iki teismo. Jis pasakė, kad nenori sėdėti, todėl geriau viską rašys. Todėl jis parašė nuoširdų prisipažinimą policijos komisariate, nes jam rašyti liepė kabinete buvę policijos pareigūnai, kurie tariamai prisipažino jam norėję priskirti dar dvi parduotuvių vagystes.

Tačiau Arvydo V. pasakojimus teismas palaikė tik bandymu išsisukti nuo atsakomybės. Juo labiau, kad tą vakarą su kaltinamuoju buvę draugai paaiškino, kad jokių muštynių tarp jų nekilo, kai išsiskyrė, Arvydo V. veidas nebuvo sužalotas, taip pat papasakojo, kaip buvo tą vakarą apsivilkęs. Ekspertų išvada buvo nedėkinga Arvydui: rasti fragmentai buvo pagaminti iš tos pačios medžiagos, kaip ir apdraskyta įtariamojo striukė.

Kadangi po nuoširdaus prisipažinimo surašymo nebuvo apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai, teismo nuomone, tai paneigia kaltinamojo poziciją, kad nuoširdus prisipažinimas buvo išgautas ikiteisminio tyrimo pareigūnams naudojant psichologinį smurtą. Vien tai, kad kaltinamajam buvo išaiškinta galima ikiteisminio tyrimo eiga, jo teisės, negali būti laikoma psichologiniu smurtu ar spaudimu prisipažinti. Vėlesni Arvydo parodymai vertintini kaip bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Juo labiau, kad ir teisiamojo posėdžio metu jis keitė parodymus, iš pradžių aiškindamas, kad iš draugų grįžo namo, vėliau, kad buvo girtas ir neatsimena, ar įvykdė vagystę. Galiausiai paskutinio žodžio metu kaltinamasis nurodė, kad su viskuo sutinka. Be to, kaltinamojo prisipažinime nurodytos aplinkybės, kaip buvo įvykdyta vagystė, kur paslėptas pagrobtas turtas, sutampa su įvykio vietos apžiūros protokole nurodytomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad žaliuzės buvo rastos būtent toje vietoje, kurią nurodė pats kaltinamasis. Iki tol šios aplinkybės policijos pareigūnams nebuvo žinomos.

Gintaras Bielskis

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top