Pilietiškumas ar politiškumas?

Merės Živilės Pinskuvienės kadencijai einant į pabaigą nejučiomis susimąstai, ką ji davė Širvintų rajonui. Manau, vien tik skaičiuojant atliktus darbus dabartiniai valdantieji aplenktų visas buvusias kadencijas drauge sudėjus. Kas mano kitaip – suskaičiuokit, įrodykit. Nukelsiu kepurę.  

Tačiau aš norėčiau pakalbėti apie kitus, nematerialius dalykus, kurių kilometrais, hektarais ar pastatų aukštais neišmatuosi. Per pastaruosius trejus metus tikrai sužydėjo rajono bendruomenės, atsiskleidė mokantys burti ir suburti nauji lyderiai, į kurių nuomonę ir pasiūlymus valdžia atsižvelgia, gerbia. Nors mūsų visų per tuos metus rajone tapo mažiau, nors daugelio pečius prislėgė dar sunkesnė metų našta, džiugu, kad vis dažniau esame pastebėti, įvertinti, išskirti, pagerbti.

Per trejus metus labiau išryškėjo ir tų, kurie nusiteikę prieš permainas, būrelis.

Vieni liko tie patys. Patalogiškai nekenčiantys dabartinės komandos ir jai vadovaujančios merės, kaip kokia gauja dovanojantys vieni kitiems peilius kovai su kitaminčiais. Nenustebsiu, jei nuo duriančių ir pjaunančių dalykų bus pereita prie trotilo ar nuodų.

Kiti nesusitaikėliai iškilo netikėtai. Gal iš pavydo ar pykčio, kad nepritapo, kad nebuvo pakviesti, nepasodinti arčiau stalo vidurio, neapdalyti priemokėlėmis prie algos, šiltomis vietelėmis ar jas praradę.

Treji metai parodė, kad dar nemažai mūsiškių nemoka pripažinti savo pralaimėjimo, nemoka pasitraukti ir leisti dirbti tiems, kurie nori daryti ir padaro. Priešingai, nei susiklostė tradicija iki tol: dirbti ne rankomis, o liežuviu. Kaip gi kitaip dar reikėtų pavadinti kelerius metus trukusius skundų spektaklius dėl Plikiškėse pastatyto tilto per Musę, statomų objektų Širvintose, jų matavimus žingsniais ir sprindžiais, svarstymus, ar avint aukštakulnius bus patogu pėsčiųjų taku eiti žiemą. Kodėl ne basomis? Juk garantuotai būtų nepatogu!

Panašių dalykų irgi būtų galima išvardyti tiek, kiek neprisimintum per visas ankstesnes kadencijas. Turbūt ne vienas sutiks, kad tokios „antikomandos“, kokia susibūrė per šią kadenciją, Širvintų rajonas irgi seniai matė. Tik dabar sužinojome, kiek tarp jų yra besidedančių išmanančiais statybų reikalus, viešuosius pirkimus, savivaldos reikalus…

Gaila tik, kad tokie plataus ir gilaus profilio specialistai savo neįkainojamas žinias įkalinę tokios nedidelės savivaldybės ribose. Manau, iš jų pusės tai nusikalstama.

Praėjusią savaitę „Lietuvos ryto“ televizija parodė reportažą apie partiją dovanų gavusio Gabrieliaus Landsbergio žmonos Austėjos naujausius reikalus. Tai ta pati Austėja, kurios tėvas Evaldas Čijauskas, anot televizijos – „pagrindinis šalies žemgrobys“, jau yra žinomas ir Širvintų rajone, kai įleidęs šaknis prie vieno ežerėlio paliko vietos gyventojus be keliuko. Dabar teigiama, kad valstybinė energetikos įmonė, įsteigta dar „konservatorių“ statytiniui Arvydui Sekmokui patepus, kažkaip stebuklingai gyvuoja net po Ramūno Karbauskio ir Sauliaus Skvernelio reformų volais. Kol Gabrielius Landsbergis Seime premjerą Saulių Skvernelį špyguodamas vadina „bailiu ir melagiu“, „konservatorių“ įsteigtas „žvakių fabrikėlis“, valdomas vokiečio Olafo Martenso, už valstybinės įmonės (taigi – visų elektros energijos vartotojų) pinigus užsimojo poniai Austėjai Vilniuje pastatyti visą Karalienės Mortos (gražiau skambėtų – Karalienės Austėjos) kompleksą, kurio nuomos kaina jau dabar kelia nenumaldomą juoką. Tame komplekse galės mokytis tik turtingiausio visuomenės sluoksnio atžalos, nes mokslas ir žinios ten per mėnesį kainuoja daugiau, nei šalyje egzistuojanti vidutinė alga. Kad Landsbergiams kepti karveliai skristų tiesiai į godžiai pražiotus nasrus, įmonė NT Valdos, kurios veiklos sąnaudos yra įskaičiuojamos į elektros energijos tarifą, šią pakišą partijos šeimai pasišovė padaryti už 6 mln. eurų. Gavęs tokią dovanėlę, net nenorėdamas tapsi milijonieriumi, ką jau kalbėti apie Gabrielių ir Austėją, kurie, kaip mums sako, to labai nori!

Ką bendro turi Širvintų rajonas ir Austėjai ruošiamas kompleksas? Gynę mus nuo „ne taip“ tiesiamų takų, „be reikalo“ statomo baseino, „nereikalingo“ stadiono, „ne tokiu būdu“ montuojamos estrados, „per brangiai“ statomo socialinio daugiabučio, „per arti“ norimos pastatyti plastiko perdirbimo gamyklos, žinovai šiuo metu lyg ir laisvesni, turbūt kaupia jėgas būsimiems rinkimams. Kad neužsistovėtų be darbo, kaip žiemą užsistovi arkliai, galėtų jie juk nuvykti į Vilnių ir ten apginti viešąjį interesą, o taip dar labiau išgarsinti Širvintas! Kadangi statant šį „Karalienės Austėjos“ kompleksą turėtų būti praplatinta ar pertvarkyta gatvė istorinėje Rasų kolonijoje, dėl to iškiltų pavojus architektūros paminklo (tuo pačiu – senamiesčio, kuris paskelbtas UNESCO pasaulio kultūros paveldo dalimi) autentiškumui. Taigi kodėl specifinėmis žiniomis pasikausčiusiems mūsų rajono pilietiškiesiems nenuvažiavus į Vilnių ir neparodžius, kad tai, kas užsimota padaryti Austėjos naudai, yra ne tik neteisėta, bet ir grubiai pažeidžia visos Lietuvos interesą. Sostinė juk mūsų visų – ir vilniečių, ir širvintiškių, ir molėtiškių ar zarasiškių, kaip visų ir tenykštis paveldas. Ir Rasų kolonijos gyventojo, ir niekada ten nebuvusio Petro iš Anciūnų, kuriuos valdžiagalviai prisimena tik rinkimų išvakarėse, kai ateina laikas ant ausų kabinėti makaronus.

Tik štai ar save pilietiškais vadinantys veikėjai tai išdrįstų? Juk skundais ar protestais užsimoti prieš „Karalienės Austėjos“ projektus – tai tas pats, kas užsimoti prieš partiją, į kurią taip sklandžiai kai kurie mūsų pilietiškieji įsiliejo. Štai tada ir supranti, kad to pilietiškumo kaina labai maža – vos viena raidė…

Ramūnas Š.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

83 Atsakymai į “Pilietiškumas ar politiškumas?”

  1. ? parašė:

    Gal zinote kas nuo valstieciu ir pakalnieciu eina i merus?

  2. jane parašė:

    Taip jiems ir reikia. As tai nebalsuosiu uz tuos

  3. to to gandai parašė:

    mano batai buvo du, vienas dingo nerandu, as su vienu batuku, niekur eiti negaliu, vat pas juos dabar taip

Comments are closed.

scroll to top