Nuo vasaros miestą stebi aklos akys

Mieste vaizdo kameros neveikia nuo rugpjūčio pabaigos.

Mieste vaizdo kameros neveikia nuo rugpjūčio pabaigos.

Jau prabėgo trys su puse mėnesio, kai per rajoną praūžė vėtra. Daugiausia dėmesio tada buvo skirta Lapelių kaimui, kuriame stiprus vėjas išvertė ir aplaužė keliasdešimt medžių bei apgadino devyniolika pastatų, o vieną gyventoją pro langą išmetė į lauką, tačiau vienokių ar kitokių nuostolių buvo padaryta ir kitose rajono vietovėse. Oficialiai nepranešama, bet, mūsų žiniomis, nuo to įsimintino vakaro nebeveikia ir Širvintose sumontuotos abi vaizdo stebėjimo kameros.

Neskubėta tvarkyti dėl išankstinio balsavimo?

Nors manoma, kad šio fakto vaizdo stebėjimo kamerų savininkė Širvintų rajono savivaldybės administracija nesureikšmino dėl jau tradicija tapusių ir kelis kartus per metus fiksuojamų gedimų, negalima atmesti ir minties, kad remonto darbų neskubėta pradėti dėl artėjančių Seimo rinkimų. Galimas dalykas, kai kas iš valdančiųjų labai nenorėjo, kad, esant reikalui, policija galėtų atsekti, kokiais automobiliais ir kas buvo vežiojama balsuoti iš anksto. Po rinkimų daugiausia pamazgų dėl galimo rinkėjų papirkimo buvo liejama ant Darbo partijos, tačiau ne paslaptis, kad per rinkimus buvo skųstasi ir dėl kitų politinės kampanijos dalyvių, kuriems vienaip ar kitaip simpatizavo rajono vadovai.

Tačiau rinkimai baigėsi, atsirado kitų aktualijų, tad vaizdo kameros Širvintose ir toliau atlieka tik daug tūkstančių kainavusių „muliažų“ funkciją. Juo labiau, kad apie gedimą nežinantys eiliniai gyventojai ir toliau miesto centre elgiasi drausmingai, tarsi policijos pareigūnai ir toliau kameromis stebėtų miestą.

Tik ar ilgai taip gali tęstis?

Apie vaizdo kamerų problemas nuo jų įrengimo 2008-aisiais „Širvintų kraštas“ rašė ne kartą, įvairūs pašnekovai ir šios srities specialistai buvo pateikę konstruktyvių pasiūlymų, tačiau valdantiesiems visa tai – lyg vanduo nuo žąsies. Dar „mero Kęstučio Pakalnio eros laikais“ už 55,7 tūkst. litų įrengtos vaizdo stebėjimo kameros jau tada dėl nepaaiškinamo išlaidavimo buvo prilygintos bajoriškam užmojui, kadangi vienos kameros įrengimas vidutiniškai atsiėjo beveik 28 tūkst. litų. Palyginimui pasakysime, kad tuo pačiu metu Varėnos rajono savivaldybės administracija partnerio teisėmis dalyvavo Euroregiono „Nemunas“ parengtame ES projekte, kurį įgyvendinant buvo sumontuota 20 vaizdo stebėjimo kamerų ne tik Varėnoje, bet ir rajono gyvenvietėse. Viso tinklo Varėnos rajone įrengimas kainavo 243 tūkst. litų, t. y. vidutiniškai vos po 12 tūkst. litų už kamerą. Bet ir tai dar ne viskas: visi šie pinigai buvo sumokėti iš projekto vykdytojų kišenės ir Varėnos rajonui nekainavo nė cento!

Beje, kas mėnesį šio tinklo priežiūrai ir eksploatacijai varėniškiai skiria maždaug po 1000 litų.

Nustebino prasta vaizdo kokybė

Net ir veikiančios vaizdo stebėjimo kameros Širvintose vargu ar pateisina pinigus, kuriuos valdantieji lengva ranka atidavė kameras įrengusiai UAB „Euroelektronika“. Dabartinis Širvintų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas Erikas Ščajevas „Širvintų kraštui“ yra sakęs, kad, jam atvykus dirbti į Širvintas, nustebino prasta perduodamo vaizdo kokybė. Dar labiau abstulbo išgirdęs, kiek visa tai kainavo rajonui. Pareigūnas tada sakė, kad jam dirbant Švenčionyse ten įrengta vaizdo stebėjimo sistema buvo ne tik pigesnė, bet ir daug aukštesnio techninio lygio – užfiksuotus vaizdus buvo galima lengvai panaudoti įrodant buvus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, atpažįstant asmenis.

Visa tai nereiškia, kad prasta vaizdo kokybė ir nuolatiniai gedimai įrodo, kad vaizdo kamerų reikėtų atsisakyti. Anuomet kalbintas Prevencijos poskyrio viršininkas Mindaugas Mickonis yra sakęs, kad trumpame Vilniaus gatvės ruože įrengus vaizdo stebėjimo kameras šiukšlintojų sumažėjo dešimtimis kartų. Būtent taip pareigūnui teigė šį gatvės ruožą prižiūrintys komunalininkai. Taigi belieka tik retoriškai pasamprotauti, kiek būtų galima sutaupyti ir užkardyti viešosios tvarkos pažeidimų, jei būtų įrengtos kokybiškai veikiančios vaizdo kameros, o jų atsirastų ir kitose miesto bei rajono vietose.

Kupiškėnai žada plėsti tinklą

Neseniai Kaune svarstyta galimybė įrengti 100-120 stebėjimo vietų. Šiuo metu Kaune veikia 59 vaizdo kameros, stebinčios 26 miesto vietas. Kauniečių manymu, tai labai padėtų užtikrinti žmonių saugumą, išaiškinti įvairius pažeidimus ir nusikaltimus.

Arba štai Klaipėda, kur viešąsias erdves stebi 57 vaizdo kameros. Daugiau kaip pusė jų yra valdomos, sugeba priartinti vaizdą per 30 kartų – galima įžiūrėti už 150 metrų esančius objektus. Vaizdas tiesiogiai transliuojamas į stebėjimo centrą, įrašomas ir 14 parų saugomas specialioje laikmenoje. Nuo šių metų pradžios, pasitelkiant šias vaizdo kameras, uostamiestyje nustatyta daugiau kaip 2000 pažeidimų.

Jei kam šie pavyzdžiai atrodo netinkami Širvintoms, pateiksime Kupiškio pavyzdį. Ten apie vaizdo kamerų naudą diskutuota vos prieš kelias savaites. Pažymėta tai, kad vaizdo kameros yra labai efektyvios nedideliame mieste, kadangi policijos pareigūnai puikiai pažįsta vietos gyventojus ir gali lengvai identifikuoti pažeidėjus. Vien per šiuos, dar nepasibaigusius metus, Kupiškyje kameromis buvo išaiškinta apie 400 įvairių pažeidimų – ne tik Kelių eismo taisyklių pažeidimų, bet ir plėšimų, vagysčių. Kupiškėnai vaizdo kamerų ketina įrengti ir seniūnijose.

Gintaras Bielskis

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top