Nors skambindavo moteris, kredito bendrovės tikėjo, kad bendrauja su vyriškiu

Kodų kortelė

Yra nusikaltimų, kurie būdingi kuriai nors lyčiai. Sutikite, kad dažniausiai skaitote apie plėšimais užsiimančius vyrus, o ne moteris. Ko gero, tai būtų galima pasakyti ir apie sukčiavimus. Žinoma, jei tai ne būrimas iš delno ar kortomis.

Vilniaus regiono apylinkės teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Rasa S. buvo teisiama už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, neteisėtai disponavimo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti ir juos panaudojo, neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, pažeisdama informacinės sistemos apsaugos priemones, klastojo dokumentus ir panaudojo žinomai suklastotus dokumentus.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad moteris 2017 metų kovą, būdama kartu su K. K. tuomet Širvintose dar veikusio AB „Swedbank“ skyriaus patalpose I. Šeiniaus gatvėje, paprašė K. K. leisti jai pasinaudoti jo internetinės bankininkystės ir sąskaitos numerio tikrais identifikavimo, prisijungimo ir sąskaitos valdymo duomenimis. K. K. sutikus, ponia Rasa sužinojo K. K. prisijungimo duomenis – atpažinimo kodą (naudotojo ID), slaptažodį ir kodus iš identifikavimo kodų kortelės.

Tiesa, užvaldytus duomenis Rasa S. panaudojo ne iš karto, o maždaug po dviejų mėnesių. Per mažiau kaip mėnesį ji, naudodamasi šiais duomenimis, įvykdė net 7 nusikalstamas veikas.

Gautus kreditus pervesdavo į dukros sąskaitą

Pirmąkart tai nutiko 2017 metų gegužės 18-ąją, kai ji, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, internetu K. K. vardu užpildė kredito gavimo paraišką – jo vardu sudarė vartojimo kredito sutartį dėl 400 eurų kredito. Paskui prisijungusi prie K. K. sąskaitos, ji per tris kartus tuos 400 eurų pervedė į savo dukros A. S. banko sąskaitą tame pat AB „Swedbank“. Šia sąskaita tuo metu naudojosi Rasa S.

Antras „išpuolis“ buvo įvykdytas 2017 metų birželio 1-ąją. Vėl nenustatytoje vietoje ji K. K. vardu pateikė finansinius dokumentus apie K. K. neva gautas pajamas ir jo vardu sudarė sutartį dėl 500 Eur kredito. Tolesni žingsniai buvo tokie pat – tą pačią dieną per tris kartus pinigai atsidūrė dukros sąskaitoje.

„Apetitas kyla bevalgant“, – sako žmonės, o Rasa tai patvirtina. Jau kitą dieną Rasa S. mobiliuoju telefonu paskambino į vieną kreditus teikiančią finansų bendrovę, prisistatė K. K. ir pateikė paraišką papildomai 1000 eurų paskolai bei pateikė suklastotus finansinius dokumentus, išduotus K. K. vardu. Kai pinigai „įkrito“ į K. K. sąsakitą, Rasa juos vienu kartu pervedė į dukros sąskaitą.

Po trijų dienų, 2017 metų birželio 5-ąją, Rasa S. vėl neteisėtai K. K. vardu užpildė paraišką kreditui gauti ir net keturių telefoninių pokalbių metu melagingai prisistatė kaip K. K. Pateikusi naujus suklastotus finansinius dokumentus apie K. K. neva gautas pajamas už parduotą pieną, Rasa sudarė kredito sutartį dėl 2948,17 eurų kredito gavimo. Kitą dieną per vieną pavedimą 640 Eur pervedė į savo dukrai A. S. priklausančią banko sąskaitą.

Gautais kreditais dengdavo ankstesnius

Birželio 7-osios rytą, kai žmonės dar tik keliauja į darbą, Rasa S. jau „dirbo“. 7.34 val. ji pagal tą pačią schemą, pateikusi minėtus finansinius dokumentus, vėl sudarė sutartį dėl 3520,17 Eur kredito K. K. vardu. Kaip ir ankstesniu atveju, tai nebuvo sutartis naujam kreditui Rasa K. K. vardu prašė refinansuoti ankstesnę paskolą. Suteikus paskolą, dalis ankstesnės paskolos sumos – beveik 3 tūkst. eurų – buvo padengti, o 572 eurai atsidūrė K. K. sąskaitoje. Tą pačią dieną jie atsidūrė Rasos dukros sąskaitoje.

Kiti žmonės, turėdami pusę tūkstančio, verčiasi mėnesį ar du, o štai Rasai S. tokių pinigų pakako vos kelioms dienoms. 2017 metų birželio 9-ąją ji vėl užpildė internetu paraišką, telefoninio pokalbio metu prisistatė kaip K. K. ir pateikė žinomai suklastotus dokumentus asmens mokumui vertinti. Dviračio sukčė neišradinėjo – pateikė tuos pačius kasos pajamų orderius dėl išmokėtų pinigų ir sudarė sutartį dėl 4000,17 eurų kredito. Iš šios sumos daugiau kaip 3,5 tūkst. eurų buvo refinansuota, o 480 Eur pervesta į K. K. sąskaitą. Tuojau pat pinigai buvo pasiųsti į dukros sąskaitą.

Nepraėjus nė savaitei, Rasa dar kartą patuštino K. K. sąskaitą. Vienai iš kredito bendrovių grąžinus į K. K. sąskaitą pagal prašymą 121,33 eurų permoką, ji 2017 metų birželio 15 dieną į savo dukros sąskaitą pervedė 120 eurų.

Išgirdęs reikalaujant pinigų, pasikeitė telefono numerį

Turbūt kiekvienas pasakys, kad būtų naivu tikėtis, jog anksčiau ar vėliau niekas nesužinos apie tokius dalykus. Taip ir nutiko. 2018 metais K. K. išsižiojo, kai jam ėmė skambinti ir kalbėjusi moteris reikalavo pinigų. Tada K. K. pasikeitė telefono numerį. 2018 metų liepą jis gavo laišką iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų, kuriame buvo nurodyta, kad jis yra skolingas UAB „Skolų valdymo centrui“ beveik 8000 eurų. Gavęs tokį laišką, K. K. sakė nesupratęs, už ką ta skola, todėl iš karto nuvyko į Širvintų teismą. Ten jam buvo išaiškinta, kad ta skola yra dėl paimto kredito. Tada K. K. prisiminė, kad 2017 m. kovo mėnesį jo pažįstama Rasa S. paprašė, jog jis paskolintų savo banko kortelės prisijungimus – neva jai „reikia atlikti kažkokį darbą ar tai reikalą“.

Tuo metu Širvintų rajone gyvenęs K. K. sakė, kad pats kompiuteriu nesinaudoja, nemoka juo naudotis, nežino ir nesupranta, kaip veikia elektroninė bankininkystė, ką su ja galima padaryti. Jis neturi elektroninio pašto, juo nesinaudoja. Netrukus jis atsiėmė savo prisijungimo korteles iš Rasos, nes po jos pasinaudojimo pasigedo savo asmeninėje sąskaitoje buvusių 120 eurų. Rasa žadėjo tuos 120 eurų grąžinti, bet pažadai taip ir liko pažadais.

K. K. sakė gaudavęs įvairių laiškų dėl skolų, bandė aiškintis, rašydavo priešieškinius, kad nereiktų jam tos skolos mokėti, nes jis jokio kredito neėmė. 2019 metų balandį jam paskambino Rasa S. Jos K. K. paklausė, ar ji paėmė kreditą jo vardu. Ši pasakė, kad paėmė, tik prašė nesikreipti į policiją, nes bijanti, kad ją pasodins į kalėjimą. Tada jis suprato, kad turi kreiptis į policiją su pareiškimu, nes kitaip pats liks kaltas dėl to kredito, kurio net neėmė ir jokių pinigų niekada nematė.

Išklausęs įrašą, K. K. atpažino, kad su kredito bendrovių operatoriais kalba moteris. Jis pats yra žemaitis ir kalba tarmiškai.

Abu gyveno sunkiai, todėl nutarė gyventi kartu

Rasa S. neslėpė, kad tai ji ėmė kreditus, tačiau tvirtino, kad tai buvo daroma su K. K. žinia. Moteris sakė, kad susipažino su K. K., draugavo, ruošėsi kartu gyventi. K. K., anot Rasos, „sunkiai gyveno, mokėjo paskolą pašte, gaudavo nedidelę socialinę išmoką, rinkdavo metalą, butelius, kad galėtų išgyventi. Ji jam pasakė, kad ir pati sunkiai gyvena. K. K. pasiūlė gyventi kartu“.

Kartą Rasa savo draugui K. K. pasiūlė pasidaryti elektroninę bankininkystę ir jo kreditą pašte refinansuoti. Taip ir padarė. Rasa surado kreditorių, kuris refinansavo K. K. kreditą, o visus kitus kreditus, anot Rasos K., jie imdavo kartu, ir K. K. apie tai žinojo. K. K. leisdavo jai persivesti pinigų iš jo kortelės į jos dukros kortelę. Tam, kad jiems išduotų kreditus, ji pati suklastojo vienos iš pieno supirkimo bendrovių darbo sutartis ir pajamų orderius. K. K. iš pradžių nedirbo, paskui įsidarbino pas ūkininką. Paskolų bendrovės reikalaudavo didesnių pajamų, kad galėtų suteikti naują paskolą, todėl orderiuose ji kaskart nurodydavo didesnes sumas ir tuos suklastotus dokumentus pateikdavo melagingus duomenis.

Kai susipyko, draugas išvyko į Kauną

Nei Rasa S., nei K. K. karvių neturėjo. Kai vyriškis dirbo pas ūkininką, šis turėjo karvių ir bendrovei priduodavo pieną. Todėl ji į sutartis užrašė, kad K. K. pats priduoda. Rasos tikinimu, „su kredito bendrovėmis“ taip pat kalbėdavo ji, nes K. K. atvažiuodavo girtas ir sakydavo, kad nieko nesupranta, nežino. Moters aiškinimu, jos balsas skardus, storas, kalbant telefonu atrodo, kad kalba vyras. Visas pasirašytas paskolos sutartis gaudavo į jos sukurtą elektroninį paštą, kuriuo naudodavosi tik ji. Prisijungimo duomenis taip pat turėjo tik ji.

Teisiamoji teigė, kad ji įspėdavo vyriškį, kad gaunamus laiškus iš kredito bendrovių dėl apmokėjimo duotų jai. Ketino nors kiek sumokėti, kad nesusidarytų didelė skola. Tačiau jie jokių laiškų negavo. Pervestus pinigus daugiausia naudodavo dukros gydymui ir maistui, bet duodavo jų ir K. K. Paskui jie susipyko, ir K. K. dingo dvejiems metams, berods, išvyko į Kauną.

Iš viso teks sumokėti per 10 tūkst. eurų

Viena kredito bendrovė pateikė civilinį ieškinį 1602,48 Eur turtinei žalai atlyginti, kita prašė atlyginti 5064,30 Eur, trečia – 1197,20 Eur turtinę žalą.

Skirdamas Rasai S. bausmę, teismas nustatė, kad kaltinamoji padarė penkis tyčinius nusikaltimus, iš kurių trys nusikaltimai apysunkiai, o du – nesunkūs. Teisiamoji iki tol buvo neteista, bet administracine tvarka bausta 5 kartus.

Pripažinęs kalta įvykdžius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, Vilniaus regiono apylinkės teismas Rasai S. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 80 MGL (3012,80 Eur) baudą. Ją leista sumokėti per dvejus metus. Jeigu moteris vengs savo noru sumokėti baudą ir nebus galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Vienos iš bendrovių civilinį ieškinį patenkinus iš dalies, o kitų patenkinus pilnai, Rasa S. turės atlyginti joms padarytą 7633,96 Eur žalą.

Gintaras Bielskis

Sending
Skaitytojų įvertinimas
1 (1 įvert.)
scroll to top
error: Kopijuoti negražu!
+