Dilema teismui: ar savaitę darbe nesirodęs įstaigos vadovas – pravaikštininkas?

Birželio 22 dieną dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo iš užimamų pareigų atleidus Eriką Druskiną, ne vienas buvo įsitikinęs, kad taip greitai ši iš pirmo žvilgsnio paprasta istorija nesibaigs. Kai kurioms politinėms jėgoms tapęs savotiška „vėliava“ prieš birželį vykusius pakartotinius mero – savivaldybės tarybos nario rinkimus, Erikas Druskinas per įvairias žiniasklaidos priemones ėmė aiškinti tapęs politinio susidorojimo auka ir leido suprasti, kad galimai pažeistas savo teises gins teisme.

Erikui Druskinui (dešinėje) teisme atstovauja skandalingose bylose pagarsėjęs advokatas Gintaras Černiauskas.

Ir tikrai Širvintų rajono apylinkės teismui buvo įteiktas liepos 21 diena datuotas ieškinys dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo, išmokų, susijusių su darbo užmokesčiu, priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Atstovaujamas Advokatų profesinės bendrijos „Černiauskas ir partneriai“ advokato Gintaro Černiausko, Erikas Druskinas reikalavo, kad teismas jo atleidimą pripažintų neteisėtu, o atleidimo formuluotę pakeistų į atleidimą šalių susitarimu. Dėl „nepalankios aplinkos“ buvęs vadovas nepageidavo būti grąžintas į pareigas, kurias ėjo pusantro mėnesio, tačiau iš Širvintų rajono savivaldybės siekė prisiteisti dėl priverstinių pravaikštų negautą atlyginimą (maždaug po 600 Eur už kiekvieną mėnesį iki sprendimo įvykdymo), taip pat 818,63 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 4000 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Pastarąjį reikalavimą Erikas Druskinas motyvavo tuo, kad dėl atleidimo nuskambėjusi istorija jam padarė prastą reputaciją, dėl to nelaimėjo keturiuose konkursuose į pretenduojamas pareigas.

Rugsėjo 28 dieną teisme ši byla buvo išnagrinėta.

Kelionę vertina skirtingai

Trumpai priminsime, kad dar prieš rinkimus konkursą užimti Širvintų kultūros centro direktoriaus pareigas laimėjęs Erikas Druskinas darbo sutartį su Savivaldybės administracija sudarė tik gegužės 5-ąją. Tačiau ši trumpa jo darbo Širvintose karjera, kaip teisme ne kartą minėjo dabar jau buvęs vadovas, netrukus buvo paženklinta kilusiais prieštaravimais ir nesutarimais su laikinaisiais rajono vadovais.

Iš daugiau nei valandą teisme trukusio „ekskurso į praeitį“ buvo galima suprasti viena: su juo esą buvo susidorota dėl Savivaldybės vadovams neįtikusios jo asmeninės pozicijos, o pretekstu tam tapo kelionė į Gruzijos Respubliką, kur gegužės 18-24 dienomis rajoninio kultūros centro vadovas dalyvavo tarptautiniuose renginiuose. Vykti į Gruziją Erikas Druskinas buvo pakviestas Gruzijos ambasados, su kuria, kaip paskui prisipažino, palaiko ilgamečius santykius.

Štai čia, kaip reikia vertinti šią kelionę ir tai, ar į ją Savivaldybės įstaigos darbuotojas išvyko nepažeisdamas tvarkos, išsiskyrė ieškovo ir atsakovo pozijos.

Erikas Druskinas įsitikinęs, kad į Gruziją vyko užmegzti kultūrinių ryšių tarp kai kurių šios šalies regionų ir Širvintų rajono, taip pat padėti pagrindą naujiems projektams, kurie pagyvintų kultūrinį regionų bendradarbiavimą, taptų pradžia kultūriniams renginiams mūsų rajone. Paties ieškovo žodžiais, tam jį įpareigoja šių metų kovo 19 dieną patvirtinta Širvintų kultūros centro veiklos programa, taip pat ir jo pareigybės aprašas. Nors, kaip paaiškėjo teisme, šiuose dokumentuose nėra nė užuominos apie galimus ryšius su Gruzija, apie kokius nors konkrečius projektus su šios šalies subjektais, Erikas Druskinas keliuose punktuose įžvelgė tokiai iniciatyvai jam suteikiamas teises.

Tuo tarpu Savivaldybės pozicija priešinga: esami dokumentai nesuteikia teisės Kultūros centro vadovui savavališkai keisti Širvintų kultūros centro veiklos programos, o vadovo kelionė į Gruziją ir ten mezgami kontaktai tebuvo jo ankstesnių asmeninių ryšių bei projektų, vykdomų nuo 2011-ųjų metų, tąsa, neturinti nieko bendro su Širvintų rajono kultūros centro veikla ir pareigomis, kurias Erikas Druskinas buvo priimtas eiti.

– Kaip atrodytų, jei ir kitų savivaldybės įstaigų vadovai ar specialistai, kad ir su gražiausiais ketinimais, darbo metu dalyvautų asmeninėse iniciatyvose? Manau, kad tokia veikla negali būti vykdoma tiesioginio darbo metu, – teisme teigė Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė.

Beje, Širvintų rajono savivaldybė kreipėsi į Gruzijos Respublikos ambasadą prašydama informuoti, kokio pobūdžio buvo ta kelionė, kokiu tikslu į ją buvo pakviestas Erikas Druskinas, tačiau atsakymo nesulaukė nei ji, nei teismas.

Išvyko nesulaukęs sprendimo

Nors teisme daug dėmesio ieškovas ir jo advokatas skyrė tam, ar galiojantys dokumentai suteikia teisę savo iniciatyva ieškoti kultūrinių ir kitų kontaktų užsienyje, paaiškėjo, kad Erikas Druskinas į komandiruotę Gruzijoje išvyko galimai pažeisdamas galiojančią tvarką. Ilgesnė nei vieną darbo dieną trunkanti išvyka darbo reikalais yra laikoma tarnybine komandiruote, tad pagal galiojančią tvarką tam būtinas darbdavio leidimas. Tiesa, likus mažiau kaip savaitei iki išvykos, Erikas Druskinas žodžiu informavo laikinąją Širvintų vadovę apie planuojamą išvyką ir, anot ieškovo, dėl to neišgirdo jokio prieštaravimo, priešingai – pasiūlymą parašyti prašymą. Tą prašymą Erikas Druskinas parašė, nurodė, kad išvyksta į Gruziją, ir paprašė palikti darbo vietą, priklausantį atlyginimą bei gegužės 15-osios popietę atnešė į Savivaldybę ir paliko priimamajame. Kartu, kaip priedą, pridėjo Gruzijos ambasados kvietimą.

Tad kodėl Erikas Druskinas išvyko be leidimo? Darbdavys prieštaravo tokiai kelionei? Anaiptol. Pagal galiojančius įstatymus, laikinieji rajono vadovai negali priimti tokių sprendimų, nes tai gali padaryti tik rajono taryba. O pateikti kurį nors prašymą tarybai apsvarstyti pagal reglamentą galima ne anksčiau kaip prieš tris darbo dienas iki tokio posėdžio sušaukimo. Erikas Druskinas prašymą dėl kelionės atnešė penktadienio popietę, o pirmadienis jau buvo pirmoji jo pageidaujamos kelionės diena. Ir pirmoji darbo diena nuo prašymo gavimo, norint sušaukti tarybos posėdį.

„Kodėl laikinoji merė neinformavo, kad Erikas Druskinas negali vykti į komandiruotę?“ – tai klausimas, kuris domino buvusio vadovo advokatą. Pasak Savivaldybės administracijai teisme atstovaujančios Teisės ir personalo skyriaus vedėjos Romos Džiovėnaitės, tai ne laikinosios vadovės kompetencija, o Erikas Druskinas, kaip savivaldybei priklausančios įstaigos vadovas, pagal tokias pareigas užimančiam darbuotojui nustatytus reikalavimus pats privalo išmanyti ir žinoti mūsų šalyje galiojančius įstatymus. Nesulaukęs jokio sprendimo dėl savo prašymo, Širvintų kultūros centro vadovas tiesiog savavališkai visą savaitę nesirodė darbe be svarbios priežasties.

Teisme buvo pateikta Savivaldybės pozicija, kad taip pasielgęs Erikas Druskinas sutrikdė pasirengimo jubiliejinei miesto šventei ciklą, dėl to ir pasirengimo, ir pačios šventės metu kilo nenumatytų problemų. Maža to, į Gruzijos ambasadą kviestinių pietų Erikas Druskinas vyko ir pačios šventės metu, dėl to vėlavo kai kurie suplanuoti pasirodymai, teko koreguoti programą, buvo priekaištų dėl pakeistų atlikėjų pasirodymų.

Dirbo mažiau dienų, bet daugiau valandų?

Neliko nutylėta ir tai, kad ne nuo pat mėnesio pradžios dirbęs, visą darbo savaitę darbe nesirodęs Erikas Druskinas per gegužę sugebėjo išdirbti visą darbo sutartyje numatytą darbo valandų skaičių. Buvo paaiškinta, kad, jam pildant darbo apskaitos žiniaraštį, paskui buvusios išvykos į Gruziją dienos virto … vadovo poilsio dienomis, o neva išdirbtas laikas buvo pridėtas kai kurioms savaitgalių dienoms, pailgėjo ir kai kurios vadovo darbo dienos. „Rengdamas šventę, dirbau po 12-16 valandų, taip ir išdirbau sutartyje numatytą darbo laiką“, – teisme aiškino Erikas Druskinas. Anot jo, kelionę į Gruziją paskui pavertęs poilsio dienomis todėl, kad kilo reali grėsmė, jog per mėnesį bus dirbęs daugiau, nei leidžia darbo sutartis.

– Dėl to juk žalos padaryta nebuvo, mano klientas per mėnesį vis tiek išdirbo tiek, kiek ir numatyta, – Eriko Druskino išvyką į Gruziją teisino advokatas Gintaras Černiauskas.

Kaip teisme teigė Roma Džiovėnaitė, šiuo metu vis dar vyksta auditas dėl darbo apskaitos Kultūros centre įforminimo, galimas dalykas, gavus jo išvadas, bus svarstomas klausimas dėl nustatytų pažeidimų įvertinimo. Vadovo gebėjimu dirbti po 16 val. per parą suabejojo ir merė Živilė Pinskuvienė: „Nei aš, nei kiti Savivaldybės darbuotojai nematė, kiek, kur ir ką jis konkrečiai tomis dienomis dirbo, taigi negalime pasakyti, ar jas gerai suskaičiavo. Jei vadovui neužteko darbo dienos savo tiesioginėms pareigoms atlikti, jis privalėjo kreiptis į darbdavį dėl darbo grafiko pakeitimų. Pagal darbo sutartį, Širvintų kultūros centro vadovas turi 5 dienų darbo savaitę, darbo diena trunka 8 valandas.“

Erikas Druskinas sau į darbo laiką įskaitė ir prieš miesto šventę, gegužės 26-ąją, buvusią išvyką į Vilniuje vykusį Gruzijos vėliavos renginį. Anot jo, ta išvyka irgi buvusi dėl jau minėtos tiesioginės veiklos užmezgant kultūrinius ir projektinius ryšius tarp Gruzijos ir Širvintų.

Advokatas mano, kad Savivaldybė pražiopsojo terminą nubausti

Teisme Eriko Druskino atstovas iškėlė prielaidą, kad Savivaldybė, kaip darbdavys, taikydamas Erikui Druskinui nuobaudą, pažeidė nustatytus terminus, mat pagal galiojančią tvarką nuobauda turi būti skirta ne vėliau kaip per mėnesį. „Jeigu bus nustatyta, kad klientas vis dėlto pažeidė įstatymus, noriu atkreipti dėmesį, kad jis į Gruziją išvyko gegužės 18-ąją, taigi paskutinė diena jį nubausti turėjo būti birželio 18-oji“. Pasak advokato, nuobauda – atleidimas iš darbo – Erikui Druskinui buvo skirta birželio 22-ąją, jau pasibaigus tam terminui.

Su ieškovo advokatu nesutikusi Roma Džiovėnaitė aiškino, kad, pagal galiojančią tvarką, nuobauda turi būti skirta per mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo, o ne nuo padarymo dienos. Laikantis šios taisyklės, terminą reikėtų skaičiuoti nuo birželio 11-osios, kai sušauktame tarybos posėdyje buvo paviešintas pravaikštos faktas, o tokią kelionę buvus pripažino ir pats Erikas Druskinas. „Kita vertus, Eriko Druskino padarytas pažeidimas yra tęstinis, trukęs nuo gegužės 18 iki 22 dienos. Vadinasi, atskaitos tašku galėtų būti paskutinė jo padarymo diena, gegužės 22-oji. Jei imtume vertinti pagal šį kriterijų, paskutinė diena, kai galima bausti, buvo birželio 22-oji, kada ir buvo skirta nuobauda“, – sakė Teisės ir personalo skyriaus vedėja.

Roma Džiovėnaitė akcentavo, kad atsiliepime teismui pateikta Savivaldybės pozicija nesikeičia: Erikas Druskino vykdyta veikla buvo pagrįsta asmenine nauda. Anot teisininkės, Erikas Druskinas paminėjo įvairius sumanymus ir projektus su Gruzijos Respublika, kurie dabar bus vykdomi jo vadovaujamame Rokiškio kultūros centre: „Jei tai būtų buvę daryta dėl Širvintų rajono, visa tai ir būtų pasilikę pas mus. Tai, kad ieškovas šiuos projektus ruošiasi įgyvendinti Rokiškyje, tik įrodo, kad tai buvo kelionė dėl tęsiamų asmeninių ryšių ir ankstesnių asmeninių projektų, kuriuos Erikas Druskinas vykdo nuo 2011 metų.“

Trumpai tariant, Savivaldybė įsitikinusi, kad Eriko Druskino kelionė buvo šiurkštus darbo tvarkos pažeidimas – pravaikšta, neatėjimas į darbą be svarbių priežasčių.

Neslėpė opozicijos paramos

Teisme Erikas Druskinas ne kartą užsiminė, kad santykius su buvusiu dabdaviu mato ir per politinę prizmę. „Tai – politinis žaidimas…“, „Opozicija manė, kad klausimas nebus svarstomas…“, „Birželio 11 dieną manęs atleisti nepavyko, nes opozicija nusišalino…“, „Tie, iš Darbo partijos…“, „Man iš opozicijos sakė…“, – šiomis ir panašiomis frazėmis ne sykį kalbėjo buvęs rajono kultūros darbuotojų vadovas. Jis tarsi priminė, kad per kilusį skandalą sulaukė kai kurių politinių jėgų, šiuo metu atstovaujamų rajono tarybos opozicijoje, palaikymo.

Niekam nebuvo paslaptis, kad tradiciškai rengiama Širvintų miesto šventė šįmet ne vienam rajono politikui tapo ašaka gerklėje. Prieš artėjančius pakartotinius rinkimus ne vieno jų ši šventė buvo prilyginta Živilės Pinskuvienės ir naujosios administracijos per trumpą laiką puikiai atliktų didelių darbų galimai reklamai. Taigi neatmetama, kad Kultūros centro vadovu dirbti pradėjęs ir savo ambicijų neslepiantis kultūros darbuotojas (beje, anuomet tarybai prisistatęs kaip socialdemokratas) atitinkamų politinių jėgų galėjo būti specialiai kurstomas prieštarauti naujųjų vadovų, šiuo atveju – ir politinių oponentų, pageidavimams, nesutikti su jų pozicija. Tad neatsitiktinai, kilus konfliktui tarp Savivaldybės ir galimai prasikaltusio Kultūros centro vadovo, šis sulaukė didelio opozijos palaikymo. Juo galima pavadinti ne tik minėtą opozicijos nusišalinimą svarstant galimą darbo drausmės pažeidimą, bet ir nemažą rezonansą šalies žiniasklaidoje sukėlusią Širvintų rajono kultūros centro ir jo filialų darbuotojų profesinės sąjungos, vadovaujamos Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatės į rajono tarybą Astos Amankavičienės, „peticiją“, kurią būtų galima įvardyti labai trumpai: „Šalin rankas nuo Eriko Druskino!“

Sprendimą dėl Eriko Druskino ieškinio Širvintų rajono apylinkės teismas skelbs spalio 13 dieną.

Gintaras Bielskis