Iki vėlyvo rudens avys ganosi aptvertoje pievoje.
Turbūt dažnas kraštietis, važiavęs keliu „Zibalai-Beivydžiai“, yra pastebėjęs besiganančių avių bandą. Nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens aptvertoje pievoje žolę rupšnojančių avių būrys kelia pakeleivių pasigėrėjimą. Tai Limonių kaimo (Zibalų seniūnija) ūkininko Ramūno Kisieliaus avininkystės ūkis. Ūkininkas daugiausiai užsiima mėsine galvijininkyste, todėl avininkystė yra labiau hobis, o ne pragyvenimo šaltinis.
Limonių kaimo ūkininkas Ramūnas Kisielius prie grūdų talpyklos.
Bandos pagrindas – Berišon diušer veislės avys
Ramūno Kisieliaus ūkyje laikoma apie 130 avių, 45 avelės paliekamos bandai plėsti. Tai Berišon diušer veislės avys. Žiniasklaidoje teigiama, kad ši pusiau plonavilnė mėsinių avių veislė išvesta XVIII a. Prancūzijoje. Berišon diušer veislės avys temperamentingos, stiprios, raumeningos, vislios, atsparios ligoms, greitai bręsta ir nekaupia riebalų. Suaugę avinai sveria 80 – 120 kg., o avys – iki 85 kg. Šios veislės avys turi mažą, pliką baltą galvą, buką nosį, dideles akis, trumpą kaktą, plačią ir gilią krūtinę. Šios veislės avys nuo 1930 metų paplitusios Lenkijoje. 2002 metų pabaigoje 34 Berišon diušer veislės avis iš Lenkijos atsivežė du Širvintų rajono ūkininkai. 2003 metais jų bandos pripažintos veislinėmis.
Berišon diušer veislės avinas, pasak Ramūno Kisieliaus, kainuoja iki 1500 litų, veislinės avytės – nuo 600 iki 800 litų. Nors veislinių avių paklausa didelė, tačiau ūkininkas jų neparduoda: visi geresni gyvuliai paliekami bandai plėsti. Pasak avių augintojo, norint įsigyti veislinį kataloginį aviną, reikia pakloti nemažus pinigus. Toks kainuotų apie 3000 eurų.
Bandoje auginamos avys nėra nei lepios, nei išrankios. Vasarą jos ganosi aptvertoje pievoje, nakčiai sugenamos į diendaržį. Žiemą laikomos tvartuose, šeriamos šienainiu ir smulkiu šienu, mėgsta paskanauti nemaltų avižų. Pasak pašnekovo, avims reikia vitaminų ir mineralinių medžiagų. Dažniausiai perkami laižalai. Vienas sveria 10 kilogramų ir kainuoja 30 litų. Tokio kiekio pakanka maždaug dviem savaitėms. Vartodamos laižalus su vitaminu E ir selenu, avys auga stipresnės ir sveikesnės.
Specialistai teigia, kad ekologinė avininkystė yra ypač perspektyvi gyvulininkystės šaka. Aviena – labai paklausi mėsa. Ūkininko vertinimu, Lietuvoje avininkystės padėtis nėra nei labai gera, nei labai bloga. Pasak pašnekovo, problemų dėl avių realizacijos jis kol kas nepatiria: ūkyje užaugintų avių skerdieną parduoda privatiems asmenims, vartoja savo reikmėms. Paklaustas apie avininkystę, kaip perspektyvią ūkio šaką, Ramūnas Kisielius atsakė: „Avininkystės neplėtosiu, nes per daug darbo. Mano sritis – mėsinė galvijininkystė, o avininkystė – tik labai įdomus užsiėmimas.“ Be to, sudėtinga realizuoti avių vilną. Pasak ūkininko, vilnas pasiima verslininkė, gaminanti antklodes.
Lietuvos šiurkščiavilnių veislės avinukai dalyvavo parodoje.
Ėriukais tenka rūpintis kaip mažais vaikais
Avininkyste užsiimantis ūkininkas minėjo, kad daugiausiai problemų ir rūpesčių kyla avių ėriavimosi metu. „Ėriukus iki mėnesio amžiaus tenka prižiūrėti kaip mažus vaikus, – sakė Ramūnas Kisielius. – Yra motinų, kurios savo vaikų nemyli. Būna taip, kad trečiam ėriukui neužtenka motinos pieno. Tenka tokius mažylius maitinti 7-8 kartus per parą, keltis naktį ir girdyti su žinduku karvės pieną. Į karvės pieną įmaišomas kiaušinis.“
Ramūnas Kisielius atskirai laiko ir keletą Lietuvos šiurkščiavilnių veislės avių. Skyrium besiganančių šios veislės avių mažyliai labai draugiški, pasitinka ir palydi kiekvieną prašalaitį. Verta pažymėti, kad trys maži vilnų kamuoliai dalyvavo šiais metais vykusioje Derliaus šventės parodoje.
Pasidomėjus, kodėl taip noriai imasi gyvulių ir sparčiai vystomas gyvulininkystės ūkis, Ramūnas Kisielius atsakė: „Mielas tas gyvulys, labai patinka tas darbas. Jis man labai prie širdies, kaip ir mano mamai.“
Berišon diušer veislės avys temperamentingos, stiprios ir raumeningos.
Ir svetur taikomos tos pačios technologijos
Praėjusią savaitę ūkininkas Ramūnas Kisielius grįžo iš dalykinės kelionės po Čekiją. Pasak pašnekovo, buvo domėtasi ūkininkavimu užsienyje. „Pamatėme, kaip tvarkosi žmonės svetur, – sakė Ramūnas Kisielius. – Pastebėjau, kad taikome tas pačias technologijas. Tiesa, čekų ūkininkų ūkiai stambesni, tačiau technikos gausa ir įvairove neatsiliekame. Ten labai gerai išvystyti pieno, mėsos, augalininkystės ūkiai. Čekijoje madinga stambinti ūkius, keičiantis tarpusavyje žemių plotais. Tikėtina, kad ir pas mus po 10 metų kažkas panašaus bus. Juk labai nepatogu važinėti po laukus, nutolusius vienas nuo kito per 10-15 kilometrų.“
Romas Zibalas
