Zibalų mokyklos istorija (1)

Zibalų pagrindinė mokykla.

Negailestingai bėgantis laikas keičia gimtojo krašto peizažą, užmarštin stumia kažkada šalia buvusių žmonių, bendraklasių, draugų veidus. Dažnas, pažvelgęs į viesulu prabėgusius metus, prisimena savo pirmąją klasę, pirmąjį mokytoją, linksmiausią vakaronę mokykloje. Bene daugiausia apie mokyklos gyvenimą gali papasakoti daugelį metų joje dirbę pedagogai. Dar 1988 metais Zibalų mokyklos istorija domėjosi kraštotyrininkai. Didelis būrys žmonių – autorių kolektyvas – apklausė mokytojus, buvusius mokinius, Zibalų krašto gyventojus, pagal jų pasakojimus parengė informacinį leidinį „Zibalų devynmetės mokyklos istorija“. Mokyklos istorijos tyrinėtojams pavyko gauti senų nuotraukų, liudijančių mokyklos praeitį. Mokiniai ir mokytojai siekė kuo daugiau sužinoti apie mokyklos pastatą, mokinių skaičių, buvusių pedagogų darbą, santykius su mokiniais, visuomeninę ir popamokinę veiklą. Skaitytojams pateikiama autorių kolektyvo surinkta medžiaga, mokyklos archyvuose rastų dokumentų komentarai.

Mokykla naujame pastate veiklą pradėjo dar prieš karą

Zibalų mokykla savo gyvavimą skaičiuoja nuo 1933 metų. Tais metais buvo pastatytas dailus dviaukštis medinis pastatas. Archyvuose yra išlikę duomenų, kad Zibalų pradinė mokykla naujame pastate savo veiklą pradėjo 1934 metais. Tuomet buvo 4 skyrių mokykla. Kodėl mokyklai parinkta vieta būtent prie kelių sankryžos, galima tik spėlioti. Greičiausiai todėl, kad aplinkinių kaimų vaikams ją būtų patogiau pasiekti. Vietiniai gyventojai tvirtina, kad toje vietoje, kur yra mokyklos šulinys, buvęs senasis pastatas, kuris, pastačius naująjį, nugriautas. Galbūt tai irgi nulėmė mokyklai skirtą vietą. Mokykla apsodinta medeliais. Pasak ilgametės Zibalų pagrindinės mokyklos istorijos mokytojos Vytautės Kvainickienės, pastačius mokyklą, buvo paprašyta vaikų atnešti po medelį. Kas kokį atnešė, tokį ir pasodino aplink mokyklą. Didžiulių medžių atsiradimo istoriją mokytojai papasakojo buvusi mokyklos mokinė V. Steponėnienė.

„Zibalų kraštas šviesėja, keičiasi. Bažnyčioje žmonės meldžiasi lietuviškai. Po kaimus skamba lietuviškos dainos. Žmonių vaikai mokosi lietuviškai. Pats Zibalų miestelis susilaukė gražios naujos mokyklos,“ - 1936 metais 6-ajame numeryje rašė vaikų žurnalas „Kregždutė“.

Apie iki 1940 metų Zibalų krašte veikusias mokyklas ir dirbusius mokytojus medžiagos yra paskelbta Lietuvos tūkstantmečiui skirtame leidinyje „Širvintos“. Ten kalbama apie tai, kad Staškūniškio dvaro rūmuose nuo 1920 metų veikė lenkiškoji pradžios mokykla. Dvaro savininkui Parčiauskui pareikalavus, 1926 metais Zibaluose buvo surastas tinkamas namas mokyklai ir atidaryta lietuviška Zibalų pradžios mokykla. Pirmais metais joje mokėsi tik 8 mokiniai. 1927 metais, uždarius lenkišką Staškūniškio pradžios mokyklą, visi vaikai sugužėjo į Zibalus.

Dabartinės Zibalų mokyklos archyvuose jokių duomenų apie mokyklos veiklą iki 1940 metų nerasta, kraštotyrininkai yra paskelbę, kad 1940 metais dirbo du mokytojai: Didžiavilkis ir Jackūnaitė. Kraštotyrininkų užrašytuose amžininkų liudijimuose paminėta, kad 1936 metų vasarą vaikams buvo organizuota ekskursija į Kauną. Tėvai arkliais vaikus nuvežė iki Ukmergės, iš ten siauruoju geležinkeliu vaikai važiavo iki Jonavos. Jonavoje persėdo ir pasiekė Kauną. Kaune nakvojo mokykloje, apžiūrėjo miestą ir tokiu pačiu keliu grįžo į Širvintas.

1944-aisiais mokslo metai prasidėjo lapkričio 3 dieną. Į pirmą klasę susirinko net 67 pirmokai, 14 antrokų, 10 trečiokų ir tik 4 ketvirtokai. 1945 metais mokslo metai baigti gegužės 18 dieną. Jokių žinių vertinimų nebuvo, tik patikra metų pabaigoje.

Mokyklos archyvuose yra liudijančių dokumentų, kad artimiausios pradžios mokyklos (komplektai) veikė Drublionių, Bajorakampio ir Kiemelių kaimuose. Tų mokyklų mokiniai 4 skyrių baigimo egzaminus laikydavo Zibaluose.

Drauge mokėsi ir lietuvių, ir lenkų, ir rusų tautybių vaikai

Zibalų mokyklos archyvuose išsaugota keletas įdomių dokumentų. Tai 1945-1946 ir 1946-1947 mokslo metų dienynai. Juose suregistruoti visi tais metais mokyklą lankę vaikai, nurodyta jų gimimo data ir vieta, tautybė, gyvenamoji vieta, tėvų ir globėjų vardai, socialinė padėtis, turimos žemės kiekis, šeimos narių skaičius, vaikų skaičius šeimoje. Pasirodo, kad aplinkiniuose kaimuose gyveno gausios šeimos, turėjusios net po 8-9 vaikus, tėvai dideliais turtais nepasižymėję, daugiausiai buvę ūkininkai, turėję po keletą hektarų žemės, turtingiausias ūkininkas gyvenęs Karališkių kaime ir valdęs 17 hektarų žemės, užregistruotos 2 beturčių šeimos, Šarkinės (dabar vadinamame Šarkinka) vienkiemyje gyvenęs ūkininkas turėjo tik 1,5 hektaro žemės.

1946-1947 mokslo metų dienyno fragmentas.

Scena iš mokytojo Viktoro Kiškio režisuoto spektaklio.

Pirmoji penktokų klasė su mokytojais.

Ir turtingesnių, ir vargingiau gyvenančių tėvų vaikai lankė tą pačią mokyklą. Drauge mokėsi ir lietuvių, ir lenkų, ir rusų tautybių vaikai. Staškūniškio kaime gyveno daug sentikių šeimų, todėl Zibalų mokyklos mokinių sąrašuose nurodyta 12 rusų tautybės šeimų, 2 vaikai užrašyti esą lenkai ir kelios dešimtys šeimų nurodė esantys lietuviai. 70 metų senumo dienynuose užfiksuota, kad mokiniai labai prastai lankė mokyklą. Reikia manyti, kad paaugę vaikai buvo labiau reikalingi prie ūkio darbų, todėl mokyklą lankę labai retai. Kai lankomumas prastas, tai ir pažangumas nebus geras.

1945-1946 m. m. dienynas pildytas nuo 1946 metų sausio 7 dienos iki gegužės 11 dienos. Mokiniai mokėsi 6 dienas per savaitę, kasdien I skyriaus mokiniai turėjo po 4 pamokas, o II – IV skyriaus – po 5 pamokas. Dienyne nurodyta, kad mokiniai nesimokė sausio 22 dieną (minėjo Lenino mirties sukaktuves), vasario 9 dieną buvo tik 3 pamokos (mokykloje vyko priešrinkiminis mitingas), kovo 22 ir 23 dieną pamokos nevyko dėl pabjurusių kelių (tirpo sniegas ir lijo lietus), nuo kovo 24 iki balandžio 1 dienos atostogavo, balandžio 22 dieną, pirmadienį, į mokyklą neatėjo nė vienas mokinys, nes šventė Velykas, vaikai nesimokė gegužės 1 ir 2 d., gegužės 9 dieną šventė karo pasibaigimo metines.

1946 metų pabaigoje iš 46 I skyriaus mokinių į II skyrių perkelta 17, iš 32 II skyriaus mokinių į III skyrių perkelta 13, iš 8 III skyriaus mokinių į IV perkelta 3, IV skyriuje mokėsi 17 ketvirtokų, apie jų kėlimą į kitą klasę/ kurso kartojimą duomenų nepateikta.

Mokytojo Kazio Blažio pildytas dienynas – mokyklos gyvavimo dienoraštis

Ypač kaligrafiškai, tvarkingai ir atsakingai pildytas mokytojo Kazio Blažio, mokiusio 1946-1947 metais Zibalų pradžios mokyklos I ir II skyriaus vaikus, dienynas. Jame smulkiai aprašytas kiekvienos dienos pamokų turinys. Mokiniams per savaitę buvusios po 6-ias skaitymo ir skaičiavimo pamokas, po 2 – gramatikos, nurašinėjimo, dailyraščio ir dainavimo pamokas, po 1 – kūno kultūros, paišybos ir darbelių, II skyriuje buvusios 2 rusų kalbos pamokos per savaitę.

Chemijos pamokoje.

1946-1947 metais I ir II skyriuose daugiausiai mokėsi 1935-1938 metais gimę aplinkinių kaimų vaikai, yra 3 vaikai, gimę 1933 metais, ir po 1, gimusį 1939 ir 1940 metais. Vadinasi, vienoje klasėje mokėsi vaikai, kurių amžiaus skirtumas buvo net 7 metai. Kaip mokyti ir išmokyti skirtingo amžiaus vienos klasės mokinius, priklausė tik nuo mokytojo meistriškumo.

Naujųjų metų karnavalas: Zitos Kasinskaitės pasirodymas.

Mokslo metai 1946-aisiais prasidėjo rugsėjo 2 dieną, pirmadienį. Tą dieną į mokyklą atėjo tik 2 mokiniai, todėl pamokos nevyko, rugsėjo 3 dieną vyko karo su japonais metinė šventė, todėl pamokų nebuvo. Rugsėjo 4 dieną atėjo 11 mokinių ir jiems vestos tik 2 pamokos.

Pamokos nevyko ir rugsėjo 16 dieną, nes mokytojas važiavo į Ukmergę pirkti vadovėlių. Vaikai į pamokas neatėjo rugsėjo 21 dieną, nes Zibalų bažnyčioje buvo šventė, o rugsėjo 25 dieną pamokų nebuvo, nes mokytojas išvyko atsivežti daiktų iš Bartkūnų pradinės mokyklos. Spalio 18 dieną vyko tik 1 pamoka, nes mokiniai buvo skiepijami nuo raupų ir difterito, spalio 19 dieną visų skyrių vaikai mokėsi pas kitą mokytoją, nes pagrindinis mokytojas buvo išvykęs iš Bartkūnų mokyklos atsivežti šieno ir bulvių. Dukart dienyne minimi Bartkūnai gali būti ankstesnė mokytojo darbo vieta, iš kur jis buvo atkeltas į Zibalus.

1946 metų lapkričio 1 ir 2 d. mokiniai į mokyklą neatėjo, nes buvo bažnyčioje, lapkričio 7 ir 8 d. irgi nesimokė, nes šventė Spalio revoliucijos metines, lapkričio 16 dieną nėjo į pamokas, nes Viesų pradinėje mokykloje vyko mokytojų susirinkimas, lapkričio 22 dieną mokytojas nevedė pamokų, nes vežė mokyklai malkas, 25 dieną važiavo į Ukmergę pirkti mokymo priemonių, 30 dieną – registruoti karinių dokumentų. Gruodžio 5 dieną pamokos nevyko dėl Konstitucijos šventės, gruodžio 20 dieną mokytojai privalėjo surašyti ūkius ir gyventojų laikomus gyvulius. Nuo gruodžio 23 iki sausio 7 d. mokiniai atostogavo. Sausio 22 dieną mokykla nedirbo dėl Lenino mirties paminėjimo. Vasario 6-7 d. mokiniai nesimokė, nes buvo šalta, į mokyklą nėjo ir 8 dieną, nes ruošėsi balsavimui, pamokos nevyko ir 10 dieną, nes reikėjo sutvarkyti mokyklą po balsavimo. Kovo 1 dieną buvo prastas oras, todėl į mokyklą neatėjo nė vienas mokinys, kovo 8-ąją minėta Moters diena, kovo 19 irgi pamokų nebuvo, nes mokiniai ėjo į bažnyčią. Nuo kovo 24 iki 31 d. vaikai atostogavo. Reikia manyti, kad dėl balandžio 6 dieną buvusių Velykų švenčių vaikai į mokyklą neatėjo nei prieš Velykas šeštadienį, nei po Velykų pirmadienį. Dėl balandžio 23 dieną bažnyčioje švęstų Jurginių į mokyklą neatėjo nė vienas mokinys. Balandžio 26 dieną pamokos nevyko, nes mokiniai sėjo medelių sėklas eigulio Braškio eigulijoje (Giedraičių girininkija). 3 dienas 1947 metais mokiniai šventė Gegužės 1-osios šventę, todėl pamokų nebuvo. Mokslo metai I ir II skyriaus mokiniams baigėsi gegužės 17 dieną pasirengimu sporto šventei. Nuo gegužės 20 iki 31 d. mokykloje vyko IV skyriaus baigiamieji egzaminai.

1979 metų Zibalų aštuonmetės mokyklos aštuntokų laida (klasės auklėtoja - Genė Časaitė).

Lituanistė Valentina Stašienė bibliotekoje su knygų bičiuliais.

1975 metų Zibalų aštuonmetės mokyklos šeštokai (klasės auklėtoja - Valentina Stašienė).

Naujųjų metų karnavalas.

1946 metais I skyriuje mokėsi 46 mokiniai, II – 21, III – 24, IV – 6. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad pamokų lankomumas irgi buvo labai prastas. Įrašų apie tai, kiek mokinių perkelta į aukštesnę klasę, nėra. Kraštotyrinėje medžiagoje užfiksuota, kad pradžios mokyklą vaikai lankydavo iki 14 metų, nedidelis procentas baigdavo 4 skyrius, didžioji dauguma kartodavo kursą ir 14 metų sulaukdavo būdami II skyriuje. Apie mokinių maitinimą užsiminta labai kukliai: vaikai iš namų atsinešdavo riekę duonos ir buteliuką pieno.

Mokyklos darbui vadovavo prie apskrities vykdomojo komiteto sudarytas liaudies švietimo skyrius. Zibaluose vykdytas suaugusiųjų švietimo įstatymas, archyve saugomas mažaraščių ir beraščių valstiečių mokymo dienynas.

(Bus daugiau)

Parengė Romas Zibalas

Nuotraukos iš Zibalų pagrindinės mokyklos archyvo