Vertinęs kuklumą, santūrumą, nuoširdumą…

Kunigas Česlovas Kavaliauskas

Kunigas Česlovas Kavaliauskas

Vasario 20 dieną sukako lygiai 20 metų, kai mirė Česlovas Kavaliauskas – kunigas, teologas, poetas, Biblijos vertėjas.

Jis gimė 1923 m. liepos 20 d. Pumpėnuose, Pasvalio rajone, mokėsi Kauno kunigų seminarijoje, 1946 m. įšventintas kunigu. Už vadovavimą seminarijoje veikusiam Tomo Akviniečio studijų būreliui, antitarybinius pasisakymus ir religinius patarnavimus partizanams 1950 m. buvo suimtas, kalintas Norilsko ir Magadano srities lageriuose. Dalyvavo Norilsko sukilime (1953 m.), buvo sukilimo komiteto narys, sukūrė jo himną „Šiaurės vėtroje vyrai pakirdo“. 1956 m. buvo amnestuotas, grįžo į Lietuvą. Serijos „Lietuvos valsčiai“ monografijoje „Širvintos“ (Vilnius, 2000) Kazys Misius plačiai aprašo sovietinio saugumo kunigui Č. Kavaliauskui sukurptą baudžiamąją bylą. O viename iš pokalbių 1995-1996 m. su Lietuvos katalikų radijo „Mažosios studijos“ redaktoriumi Vaidotu Žuku, paskelbtų straipsnių ir pokalbių rinkinyje „Tarp fizikos ir teologijos“, kunigas pasakoja apie sovietiniame lageryje praleistus metus. Kunigo atsiminimai apie vergiškas sąlygas Norilsko lageryje taip pat aprašyti fragmente „Baltojo liūdesio tropikai“, paskelbtame Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių atsiminimų rinkinyje „Norilsko Vyčiai“ (Vilnius, 1992).

Česlovas Kavaliauskas kunigavo Viduklėje, Raseiniuose, Dubingiuose, Vievyje, Kazokiškėse, Molėtuose, Joniškyje (Molėtų raj.), Jiezne, Žasliuose, Kaišiadoryse ir kitose parapijose. 1988 m. spalio 11 d. – 1989 m. balandžio 6 d. ir 1991-1992 m. Česlovas Kavaliauskas kunigavo Širvintose.

Pasidalyti prisiminimais apie kunigą Česlovą Kavaliauską, pažymėti jo asmenybės bruožus sutiko Širvintų Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios kunigas Antanas Černa, kuris irgi yra kilęs iš Pasvalio rajono, artimai bendravęs su Česlovu Kavaliausku paskutiniaisiais jo gyvenimo metais.

– Kunigas Česlovas Kavaliauskas – labai nuoširdus, paprastas ir dosnus žmogus, pasižymėjęs altruizmu ir erudicija. Jis viską atiduodavo kitiems nieko nepasilikdamas sau. Piktavaliai žmonės netgi naudodavosi jo gerumu, – prisiminimais dalijosi kunigas Antanas Černa. – Abu mes esame kilę iš to paties Pasvalio rajono. Česlovas Kavaliauskas – iš Pumpėnų, aš – iš Pušaloto. Atstumas tarp šių dviejų parapijų – maždaug 7 kilometrai. Artimiau su kunigu bendravau, kai klebonavau Vievyje, o jis gydėsi Vievio slaugos ligoninėje.

Kunigo Antano Černos teigimu, kunigas Česlovas Kavaliauskas vertino kuklumą, santūrumą, nuoširdumą, svetingumą, atjautą, krikščioniškąją meilę – amžinąsias vertybes, kurių šiais laikais labai trūksta. Česlovas Kavaliauskas labai mokėjo bendrauti su parapijiečiais, jis teologines tiesas skelbdavo „virtuvine“ – žmonėms suprantama – kalba. Dėl to jį žmonės ir mylėjo. Tai buvo garsus pamokslininkas, Šventojo Rašto ir kalbų žinovas.

Verta pažymėti, kad kunigas Česlovas Kavaliauskas iš senosios graikų kalbos išvertė Naująjį Testamentą (tai svariausias jo gyvenimo darbas), iš lotynų kalbos – kai kurias Senojo Testamento dalis, iš anglų ir kitų kalbų – pasaulietinės poezijos kūrinių ar jų fragmentų. Kunigas bendradarbiavo spaudoje, radijo laidose, paliko teologinių, biblinių, filosofinių, šiuolaikinės pasaulėvokos straipsnių, eilėraščių rankraščių, parašė keletą knygų. 2001 m. (po mirties) apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino Riterio kryžiumi. 2002 m. Vilniuje išleista A. Mozerio sudaryta atsiminimų apie kun. Č. Kavaliauską knyga „Priespaudos metais skleidęs tiesą“.

Kunigas Česlovas Kavaliauskas mirė 1997 m. vasario 20 d. Vievyje, palaidotas Vievio bažnyčios šventoriuje.

Parengė Romas Zibalas
Nuotrauka iš http://www.vievioparapija.eu

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top
+