Prieš 80 metų vienas Kauno kariljono varpų pakrikštytas Širvintų-Giedraičių vardu

Maestro profesorius Giedrius Kuprevičius groja kariljonu.

Maestro profesorius Giedrius Kuprevičius groja kariljonu.

Trečiadienį sukako 80 metų, kai 1937-ųjų vasario 15 dieną, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 19-ųjų metinių išvakarėse, Kauno karo muziejaus kolegija, sudaryta iš aukšto rango kariškių, ir atskira komisija, į kurią buvo įtraukti garsūs to meto muzikos, literatūros, kariuomenės ir Bažnyčios veikėjai, specialiuoju aktu ką tik iš Belgijos atvežtus varpus pavadino Kovų varpais. Tuo pačiu aktu buvo papildytas Muziejaus statuto pirmasis straipsnis ir 1-asis varpas gavo Vilniaus, 2-asis – Klaipėdos, 3-iasis – Kėdainių, 6-asis – Radviliškio, 8-asis – Seinų-Augustavo, 9-asis – Širvintų-Giedraičių, 12-asis – Vilniaus kovotojo, 15-asis – Gedimino, 17-asis – Vytautėno, 26-asis – Gudo kario, 27-asis – Aviatoriaus, 33-iasis – Ulono Birutiečio ir t. t. vardus. Iš viso buvo suteikti vardai 35 varpams, kuriuos Lietuvos užsakymu pagamino Belgijoje įsikūrusi firma. Šie varpai buvo užsakyti ir pagaminti tuo metu vieninteliam Lietuvoje Kauno kariljonui.

Profesorius J. Talat-Kelpša ir belgų specialistai prie stelažo, ant kurio pagal dydį sukabinti varpai. Yiesiai virš galvų per vidurį - tikėtina, būsimasis Širvintų-Giedraičių varpas. Nuotrauka iš „Kardo“ (2011 m. Nr. 1).

Profesorius J. Talat-Kelpša ir belgų specialistai prie stelažo, ant kurio pagal dydį sukabinti varpai. Yiesiai virš galvų per vidurį - tikėtina, būsimasis Širvintų-Giedraičių varpas. Nuotrauka iš „Kardo“ (2011 m. Nr. 1).

Kariljonas – specifinis atvirame lauke skambantis muzikos instrumentas, kurį sudaro chromatiškai suderintų varpų komplektas. Jo gimtinė – Nyderlandai, kur pirmąjį kariljoną 1652 metais sukūrė broliai Pieter ir Francois Hemony. Šiuo metu pasaulyje yra per 600 kariljonų (trečdalis – Nyderlanduose), o 3 – Lietuvoje. Be garsiausio Kauno kariljono, varpų muzika dar gali pasidžiaugti Klaipėda ir Vilnius.

Kauno 35 varpų kariljonas, kurio diapazonas – nuo as1 iki as4, dar 1935 metais buvo išlietas „Michiels jr. Tornau“ liejykloje. Tuo rūpinosi generolas Vladas Nagevičius ir kompozitorius Juozas Tallat-Kelpša, kuris buvo Karo muziejaus įgaliotasis kompozitorius. Jis, kaip 2011-aisiais rašė „Karys“ (Nr. 1), dar 1934 metų antroje pusėje apsilankė garsiausiose Belgijos, Prancūzijos ir Vokietijos varpų liejyklose. Pigiausių ir tinkamiausių pasiūlymų muziejui pateikė belgų firma, įsikūrusi netoli Briuselio. Ji už 1 kg varpų svorio prašė 5 litų (pagal tuometį kursą – 0,5 JAV dolerio). Prancūzai norėjo 8 litų, vokiečiai – dar daugiau.

Apsistojus ties belgų pasiūlymu, buvo suskaičiuota, kad varpų ir įrangos (volo, plaktukų, klaviatūros) gamyba kainuotų apie 28 310 litų.

Kol varpai buvo pagaminti ir atgabenti į Kauną, prabėgo daugiau nei 2 metai, mat belgai užsakymą įvykdė nekokybiškai. Dar 1935-ųjų viduryje, liejant varpus, sprogo katilas ir didesnė bronzos dalis buvo išlaistyta. Pradėjus lieti iš naujo paaiškėjo, kad dalyje varpų rasta broko – iš viso pastebėta net 30 trūkumų. Dažniausiai buvo minimas akordų nedarnumas, reikalavimų neatitinkantys tonai. Lietuvos pusė pareikalavo, kad belgai ištirtų situaciją ir trūkumus pašalintų. Belgai nenorėjo išlaidų, tad tarp užsakovo ir gamintojo prasidėjo bylinėjimasis, kuris labai užsitęsė. Netikėtai belgai informavo, kad brokuotus varpus nuliejo iš naujo (tuo metu lietuviai jau tarėsi su prancūzais dėl varpų išliejimo), o sudaryta komisija nustatė, kad pataisytas 14 varpų kariljonas yra geras. Karo muziejaus taryba pasitarusi nusprendė belgų pasiūlymą priimti ir reikalą užbaigti be teismų. 1936 metų spalio 30-ąją buvo pranešta, kad varpai laivu siunčiami į Lietuvą.

Atėjo 1937-ieji, tačiau varpai Lietuvoje nepasirodė, mat belgai uždelsė juos pakuodami ir išsiųsdami. Tai lietuvius pribloškė, mat buvo ketinama juos sumontuoti ir suderinti iki Vasario 16-osios iškilmių. Kai varpai į Klaipėdą buvo atplukdyti vasario 6-ąją, tapo aišku, kad iki planuotos datos kariljono įrengti nepavyks. Buvo nutarta apsiriboti varpų „krikštynomis“.

Maestro profesorius Giedrius Kuprevičius apgailestavo, kad iki šių dienų nėra išlikę konkrečių dokumentų apie tą akciją.

– Tokia jau ta mūsų daug iškentėjusios Lietuvos istorija. Neturime Nepriklausomybės atstatymo akto originalo, nežinome, kur palaidoti mūsų didieji kunigaikščiai, – „Širvintų kraštui“ apgailestavo profesorius.

Taip 1937 metų vasario 15 dieną Karo muziejuje atrodė krikštynoms parengti Kauno kariljono varpai („Jaunoji karta“, 1937 m., Nr. 8).

Taip 1937 metų vasario 15 dieną Karo muziejuje atrodė krikštynoms parengti Kauno kariljono varpai („Jaunoji karta“, 1937 m., Nr. 8).

Kariljono varpai prieš suteikiant vardus. Nuotrauką pateikė Giedrius Kuprevičius.

Kariljono varpai prieš suteikiant vardus. Nuotrauką pateikė Giedrius Kuprevičius.

Tokia tad būtų įžanga apie Kauno kariljoną, kuriame yra ir Širvintų-Giedraičių vardu pavadintas varpas. Galime pasididžiuoti, kad vos 9 varpai gavo Nepriklausomybės kovose pasižymėjusių miestų bei miestelių vardus, o 3 iš tų varpų buvo pakrikštyti dvigubais vardais, kaip Širvintų-Giedraičių.

Profesorius J. Talat-Kelpša su belgais prie pagamintų varpų. Nuotrauką pateikė Giedrius Kuprevičius.

Profesorius J. Talat-Kelpša su belgais prie pagamintų varpų. Nuotrauką pateikė Giedrius Kuprevičius.

Tiesa, dabar šių varpų yra trylika, mat 2006 metais kariljonas buvo papildytas 14 naujai pagamintų varpų. Tada Valdas ir Alma Adamkai finansavo varpo, kuris gavo Kauno vardą, gamybą. Kaip „Širvintų kraštui“ sakė vienas iš kelių šiuo metu Lietuvoje grojančių kariljonu maestro profesorius Giedrius Kuprevičius, papildžius Kauno kariljoną, per du varpus pasislinko jo varpų numeracija. Taigi iki tol 9-asis Širvintų-Giedraičių varpas tapo 11-uoju.

1937-ųjų vasarą kariljoną sumontavus ir priėmus, jis buvo pristatytas visuomenei. Tai padaryta 1937 metų rugsėjo 8 dieną, kai buvo švenčiama Tautos šventė. Muziejaus kolegija ir atnaujinta komisija, į kurią dar buvo įtraukti trys kariškiai, nauju aktu ir savo parašais patvirtino vasario 15-ąją Kovų varpams suteiktus vardus.

Kaip tais metais rašė „Trimitas“, Kovų varpus pakrikštijo vyriausiasis kariuomenės kapelionas kun. V. Mironas. Baigęs liturgines apeigas, jis pažymėjo šių Kovų varpų reikšmę kaip Lietuvos tautos kovų už Nepriklausomybę simbolį ir paragino visus „įsidėmėti jų garbingus vardus ir klausyti jų giliai įspūdingo skambesio“.

Iškilmėse kalbėjęs Lietuvos kariuomenės štabo spaudos ir švietimo skyriaus viršininkas pulkininkas Šarauskas perskaitė Kovų varpų krikšto aktą. „Nuo šiol 35 Kovų varpai, kariuomenės rūpesčiu Karo muziejuje įrengti, primins mums iš šios didingos šventovės tas garbingąsias anų laikų kautynes ir didvyriškus vardus. Kovų varpų balsas – tai mūsų kraujo, mūsų garbės ir laimėjimo balsas, kyląs iš visų vietų, kur lietuvis liejo kraują už laisvę, savo pasiaukojimu laisvąją Lietuvą atstatydamas, tai balsas visų tų Lietuvos sūnų, kurie kautynių laukuose Lietuvos laisvę iš amžių kapo kėlė.“

– Įsidėk sau, lietuvi, tuos garbingus balsus, tuos šventus Kovų varpų vardus, štai jie: 1 varpas – Vilnius, 2 – Klaipėda, 3 – Kėdainiai, 4 – Alytus, 5 – Panevėžys, 6 – Radviliškis, 7 – Zarasai-Dauguva, 8 – Seinai-Augustavas, 9 – Širvintos-Giedraičiai, 10 – Kūrėjas savanoris, 11 – Partizanas-Šaulys, 12 – Vilniaus kovotojas, 13 – Klaipėdos vaduotojas, 14 – Amerikos lietuvis kovotojas, 15 – Gediminėnas (1 pėst. pulk.), 16 – Algirdėnas (2 pėst. pulk.), 17 – Vytautėnas (3 pėst. pulk.), 18 – Mindaugėnas (4 pėst. pulk), 19 – Kęstutėnas (5 pėst. pulk.), 20 – Margėnas (6 pėst. pulk.), 21 – Butegeidėnas (7 pėst. pulk.), 22 – Vaidotėnas (8 pėst. pulk.), 23 – Vytautėnas (9 pėst. pulk.), 24 – IV divizijos karys, 25 – Karo mokyklos karys, 26 – Gudas karys, 27 – Aviatorius, 28 – 1 art. pulk. karys, 29 – 2 art. pulk. karys, 30 – 3 art. pulk. karys, 31 – 4 art. pulk. karys, 32 – Gusaras Radvilėnas, 33 – Ulonas Birutėnas, 34 – Geležinio Vilko pulko dragūnas ir 35 varpas – Karys technikas, – gausiai susirinkusiems perskaitė pulkininkas Juozas Šarauskas.

Kauno kariljono pagrindą sudaro 35 tarpukariu Belgijoje nupirkti varpai.

Kauno kariljono pagrindą sudaro 35 tarpukariu Belgijoje nupirkti varpai.

Kalbant apie šiuos laikus, būtent mūsų pašnekovo ir konsultanto Giedriaus Kuprevičiaus iniciatyva Kauno kariljonas tais metais buvo iš esmės restauruotas. Nyderlanduose, Asteno varpų liejykloje „Royal Eijsbouts“, 35 senieji varpai buvo iš naujo suderinti ir į Lietuvą grįžo su ten išlietais 14 naujų varpų ir nauja klaviatūra. Be minėto varpo Kaunas, į senųjų varpų eilę 4-uoju įsiterpė Prisiminimų varpas, kurio gamybą parėmė Mažyliai ir Skrickai. Paskutiniuoju, 49-uoju, kariljoną papildė Viktoro ir Giedriaus Kuprevičių varpas.

Giedrius Kuprevičius negalėjo pasakyti tikslių Širvintų-Giedraičių varpo charakteristikų, tik pažymėjo, kad jis nėra didelis. Profesorius iš esmės patvirtino, kad, suteikiant numeraciją ir vardus, jie buvo duoti pagal varpo dydį. Didžiausias kariljono varpas sveria beveik toną (980 kg), mažiausias – 30 kg. Skelbiama, kad su konstrukcijomis varpų bendras svoris siekė bemaž 20 tonų. Be rankinės ir kojinės klaviatūros, dar buvo įrengtas automatinis skambinimo velenas. Iki 1940-aisiais sovietų įvykdytos Lietuvos okupacijos, prie Karo muziejaus pakeliant ir nuleidžiant Lietuvos valstybinę vėliavą, kariljonu buvo automatiškai skambinamos Stasio Šimkaus himno „Lietuviais esame mes gimę“ ir Česlovo Sasnausko giesmės „Marija, Marija“ melodijos. Sovietų nurodymu automatinis įrenginys buvo išjungtas. Trumpam varpai suskambo 1941 metų birželio 23-iąją, per Kauno radiofoną paskelbus, jog Raudonoji armija išvyta iš miesto.

Per pakartotinę okupaciją varpų muzika buvo atnaujinta 1957-aisiais, taigi – prieš 60 metų. Vėliau varpų, tarp kurių skambėjo ir Širvintų-Giedraičių varpas, muzikos, klausėsi ne tik į miestą užsukę turistai, bet ir į Lietuvą atvykę to meto aukšti Rytų šalių bloko politikai, pavyzdžiui, – Rytų Vokietijos lyderis E. Honekeris, Vengrijos vadovas J. Kadaras, Lenkijos vadovas E. Gerekas…

Gintaras Bielskis

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top
+