Vasario 6-oji – Kovų varpų atplukdymo į Lietuvą 85-osios metinės

Profesorius J. Talat-Kelpša ir belgų specialistai prie stelažo, ant kurio pagal dydį sukabinti varpai. Antroje eilėje per vidurį – tikėtina, būsimasis Širvintų-Giedraičių varpas. Nuotrauka iš „Kardo“ (2011 m. Nr. 1).

Prieš 85 metus, 1937-ųjų vasario 6-ąją, iš Antverpeno į Klaipėdą laivu buvo atgabenti 35 Kovų varpai, skirti Kauno Vytauto Didžiojo Karo muziejaus bokšto karilionui. Kiek daugiau nei po savaitės, vasario 15-ąją, specialiuoju aktu 1-asis varpas gavo Vilniaus, 2-asis – Klaipėdos, 3-iasis – Kėdainių, 6-asis – Radviliškio, 8-asis – Seinų-Augustavo, 9-asis – Širvintų-Giedraičių vardus. „Pakrikštyti“ buvo ir kiti varpai.

Kaip apie tai esame plačiau rašę prieš 5 metus, vos 9 varpai gavo Nepriklausomybės kovose pasižymėjusių miestų bei miestelių vardus, o 3 iš tų varpų buvo pakrikštyti dvigubais vardais, kaip Širvintų-Giedraičių. Tuomet kalbintas kompozitorius Giedrius Kuprevičius „Širvintų kraštui“ negalėjo pasakyti tikslių Širvintų-Giedraičių varpo charakteristikų, tik pažymėjo, kad jis nėra didelis. Profesorius iš esmės patvirtino, kad, suteikiant numeraciją ir vardus, jie buvo duoti pagal varpo dydį. Didžiausias kariljono varpas sveria beveik toną (980 kg), mažiausias – 30 kg.

Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite vasario 4 d. laikraščio numeryje.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top