Vasario 3-ioji – Neutraliosios zonos panaikinimo diena

Mėlynai pažymėta neutrali zona. Wilkomierz – tai Ukmergė.

1923 metų vasario 3-iąją Tautų Sąjungos Taryba panaikino tarp Lenkijos ir Lietuvos buvusią neutraliąją zoną, po pusę jos paskiriant kiekvienai valstybei. Nustatyta demarkacijos linija vėliau paskelbta valstybių siena, tik Lietuva to nepripažino.

Neutralioji zona tarp Lietuvos ir Lenkijos nuo Vištyčio iki Zarasų tęsėsi 455 kilometrus ir buvo apie 12 kilometrų pločio.

Neutrali zona Vilniaus srityje (taip pat ir dabartinėje Širvintų rajono teritorijoje) tarp lietuvių kariuomenės ir generolo L. Želigovskio vadovaujamos lenkų kariuomenės buvo nustatyta 1920 metų lapkričio 29 dieną. Joje jokios demarkacijos linijos nebuvo. Iš lietuvių pusės ji mūsų teritorijoje ėjo kairiuoju Neries upės krantu ligi Valiukiškių, paskui per Vičiūnus, Daubariškį, Užušilius, Pasiekas, Rimučius, Šniponis, Akmenius, Antaninavą, Kiemelius, Ulyčėlę, Pajuodžius, Juodiškius iki Giedraičių ir tolyn.

Iš lenkų pusės neutraliosios zonos riba mūsų rajono teritorijoje ėjo dešiniuoju Neries krantu, paskui per Plikiške, Jauniūnus, Birkas, Kvakšius, Miegučius iki Nugarų ir tolyn.

Kaip rašo istorikas Vytautas Lesčius, abiejų pusių (lietuvių ir lenkų) kariams buvo draudžiama įžengti į neutraliąją zoną. Iš pradžių ir vieni, ir kiti šio reikalavimo laikėsi, tačiau 1921 metų pabaigoje lenkai nedidelėmis partizanų grupėmis ėmė vykdyti ne tik neutralios zonos gyventojų, bet ir jos pasienyje buvusių lietuvių lauko sargybinių, sargybų ir net užtvarų užpuldinėjimus ir apšaudymus. Toliau tie užpuldinėjimai įvairiose Širvintų–Giedraičių rajono vietose vyko 2-3 kartus per savaitę, juose neretai dalyvaudavo ir uniformuoti reguliariosios kariuomenės kariai.

Po daugybės lietuvių ir lenkų susirėmimų Tautų Sąjungos Taryba panaikino neutralią zoną, o demarkacinė linija laikyta tarpvalstybine sieną. Širvintos ir Giedraičiai buvo priskirti Lietuvai. Baisiai įtūžę, kad jiems neatiduoti du nemaži miesteliai, lenkai vasario 24-ąją puolė Širvintas. Kaip rašo Vytautas Lesčius, „po smarkios granatų kovos mūsų priešakinės sargybos buvo priverstos pasitraukti į miestelio gilumą. Lenkai, priėję bažnyčią, tuojau ėmė plėšti krautuves ir gyventojų namus. Į lietuvių partizanų sargybas Kabaldoje įmestos kelios lenkų granatos sužeidė namo savininko Boreckio dvi dukras. Įsiveržę į šį namą, lenkai nuo sužeistųjų nuplėšė šiltus rūbus (paltus). Iš viso apiplėšė 9 krautuves ir keletą privačių namų.“

Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite sausio 28 d. laikraščio numeryje.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
5 (1 įvert.)
scroll to top