Širvintos, kurios jau niekada nebebus, kaip tada

Tikėtina Širvintų sinagogos vieta dabartinėje Jaunimo gatvėje.

1941-1945 metais vokiečių karinė aviacija virš Lietuvos atliko šimtus skrydžių, kurių metu fotografavo Lietuvos teritoriją. Daug šių skrydžių buvo atlikta 1944-ųjų vasarą, kai frontas jau dundėjo rytuose. Fotografuota kariniais tikslais, kad nustatyti, kaip sovietinė kariuomenė naudosis užimta teritorija, kur yra tinkamos vietos kariniams aerodromams įrengti. Esame net rašę apie vieną tokių nuotraukų, kurioje užfiksuotos dabartinių Šiaulių (Širvintų sen.) apylinkės ir pažymėta vieta, kurioje galima įrengti aerodromą. Tiesa, tada ši nuotrauka mūsų dėmesį patraukė tuo, kad vokiečių kariniai topografai Gelvonėlių kaimą kažkodėl pavadino Bogojewlenie. Tokio kito įrašo iki šiol nepavyko rasto, tad mums dar išlieka mįslė, kodėl Gelvonėliams buvo suteiktas toks pavadinimas.

Po karo šios aeronuotraukos pateko į amerikiečių rankas ir atsidūrė JAV Nacionaliniame archyve. Galima įtarti, kad jiems šis turtas mažai įdomus, o štai Lietuvai nuotraukos turi didžiulę vertę. 2015 metais Lietuvos centrinis valstybės archyvas (LCVA) parengė projektą „Antrojo pasaulinio karo metų Lietuvos teritorijos aerofoto nuotraukų identifikavimas, skaitmeninimas JAV Nacionaliniame archyve ir sklaida“, kurį iš dalies finansavo Kultūros rėmimo fondas. Už Atlanto atrinkta ir nuskenuota 213 žvalgybos skrydžių maršrutų, kurie sudaro apie 17,5 tūkst. aerofoto vaizdų. Jie lokalizuoti nebuvo, t. y. nuotraukose nepažymėta, kokios tai vietovės, o amerikiečiai nematė reikalo tai padaryti.

Iš JAV gauti dokumentai jau užkariauja mūsų visuomenės dėmesį. 2017 metais LCVA kartu su projekto partneriu iš Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vykdė projektą „Antrojo pasaulinio karo metų aerofoto nuotraukose užfiksuotų Lietuvos vietovių identifikavimas ir sklaida“. Projekto metu suskaitmenintos Vokietijos karinių oro pajėgų žvalgybos skrydžių maršrutų aerofoto nuotraukos buvo susietos su koordinačių sistema, nustatytos tikslios vaizduojamos teritorijos. Panaudojus kol kas 5 skrydžių maršrutų 368 aeronuotraukas, kurios buvo lokalizuotos ir apjungtos į aerofoto nuotraukų mozaikas, sukurta internetinė aplikacija, leidžianti ne tik pažvelgti į vaizdus, užfiksuotus iš oro, bet ir juos palyginti su dabartiniu Lietuvos žemėlapiu.

Projekto vadovas – dr. Romas Jarockis.

Mums pasisekė, kad vienas iš pirmųjų buvo lokalizuotas ir vokiečių žvalgybininkų maršrutas GX_735_SD, kuriame iš oro nufotografuotas ruožas nuo Didžiosios Riešės iki Ukmergės. Jis ėjo per dalį mūsų rajono teritorijos. Vokiečiai nufotografavo Jauniūnų, Puorių, Kielių, Kabaldos, Širvintų, Akmenių, Spadviliškių, Varanavos, Dudiškių kaimų apylinkes.

Šios nuotraukos pirmiausia vertingos tuo, kad leidžia matyti tuometinę Širvintos upės vagą, taip pat kelius ir tiltus, kurių šiandien neberasime, nebeišlikusius vienkiemius, kažkada augusius didesnius medžius, miškelius. Bet vertingiausias tyrinėjimų objektas – Širvintos, patvirtinančios 1919 metais čia kariavusio lenkų karininko, poeto ir rašytojo Vladislavo Bronevskio jam duotą epitetą: „ilgas kaip dešra“ miestelis.

Taigi projekto vykdytojų parengtos nuotraukos ir dabartinio žemėlapio palyginimas leidžia tiksliai nustatyti, kur stovėjo Širvintų Beit Midrash, didžioji sinagoga. Žinoma, kad ji XIX a. pabaigoje buvo pastatyta iš raudonų plytų, stovėjo netoli dabartinių Upelio-Jaunimo gatvių sankirtos. Pasakojama, kad vokiečių motociklininkams užėmus Širvintas, ši ir dar viena sinagoga, stovėjusi dabartinėje Vilniaus gatvėje, buvo padegtos.

1944 metų liepos 11 dieną (likus 4 dienoms iki Širvintas vėl užėmė sovietinė kariuomenė) darytoje aerofoto nuotraukoje galima pastebėti dabartinės Jaunimo gatvės vietoje esančią tuščią vietą, akivaizdžiai sufleruojančią, ten kažką buvus. Pagal išlikusią dviaukštės mūrinės sinagogos nuotrauką galima sutikti, kad panašų plotą ši ir buvo užėmusi. Kadangi netoliese nėra jokių kokio nors kito buvusio pastato faktą patvirtinančių ženklų, tai, tikėtina, ir yra sinagogos buvimo vieta. Tuščia plynė išduoda, kad iki 1944-ųjų vasaros ji jau buvo nugriauta.

Jei kalbėti konkrečiai, dabar šioje vietoje – Jaunimo gatvės 12-asis namas ir pati gatvė priešais jį.

Aerofoto nuotraukoje galima matyti palei sinagogą ėjusį keliuką Beržės upelio link. Kai Beržė buvo užtvenkta, čia atsirado vadinamieji Upelio gatvės tvenkinukai. Ant Beržės upelio kranto buvo sovietmečiu sunaikintos žydų kapinės, kurias dabar mena prie Upelio gatvės 10-ojo namo stovintis memorialinis akmuo. Kapinių vietoje šiandien Upelio g. 10-ojo ir 4-ojo daugiabučiai, tiksliau – jų dalys. Į kapinių teritoriją patenka pirmosiomis laiptinėmis su jose esančiais butais. Pietvakariuose žydų kapinės baigėsi ties dabartine Upelio gatvės 6-ojo namo automobilių aikštele (aikštelė ir šis namas į kapinių teritoriją nebepateko), šiaurės rytuose ji baigėsi nepasiekdama dabartinio Upelio g. 2-ojo namo.

„Širvintų kraštas“ dėkingas Skaitmeninių dokumentų skyriaus vedėjui Povilui Šivickiui už suteiktą galimybę geriau patyrinėti aptariamas aerofoto nuotraukas. Iš atsiųstos schemos matyti, kad per mūsų rajono teritoriją buvo atliktas ne vienas skrydis, tad, esant galimybei, pabandysime apžvelgti ir kitas vietoves.

Gintaras Bielskis

Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite sausio 15 d. laikraščio numeryje.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
5 (2 įvert.)
scroll to top
+