Priminkime visiems, kas atgulė amžinojo poilsio

1863 metų sukilimo veterano Mykolo Klimaševskio kapas.

Bene visi žinome, kad senosiose Širvintų kapinėse palaidoti 32 Nepriklausomybės ir Neutraliosios zonos kovų dalyviai tiek iš Lietuvos, tiek iš Lenkijos pusės. Atitinkamomis progomis jų kapus lankytojai pagerbia gėlių puokšte, krepšeliu, uždegta žvakele. Bet ar tik tuo galėtų būti žinomos Širvintų kapinės?

Užtenka tik prabėgomis pereiti per senąja kapinių dalį, kai žvilgsnis užkliūva už 1863 metų sukilimo veterano Mykolo Klimaševskio kapo. Sukilimo dalyvis mirė 1932 metais, būdamas garbaus amžiaus, sulaukęs 90-ties. Nesunku suskaičiuoti, kad Mykolas prie sukilėlių prisidėjo pačiame jėgų žydėjime, būdamas 21-erių.

Istoriniai šaltiniai mini, kad sukilėlių grupė Vilniaus rajone buvo suformuota 1863-ųjų sausį, o jai vadovavo Kietgaila (Horodenskis). Tuo metu Šešuolių girioje ties Kivonių kaimu buvo įkurta stovykla, įrengtos gyvenamosios patalpos, tvartai, kalvė. Būtent čia sukilėliai susirinko ne tik iš Širvintų, bet ir Trakų, vadovaujami Felikso Visloucho, kuris buvo baigęs karo mokyklą Italijoje ir parengtas vadovauti sukilėliams. Po mūšio su caro kariuomene netoli Žaslių, Vislouchas persikėlė per Nerį ties Čiobiškiu ir atvyko į Kivonis. 1863 metų balandžio 30 dieną sukilėliai patyrė pralaimėjimą. Vislouchas grįžo į Trakus, o paskui išvyko į Prūsiją.

Išvykus Vislouchui, sukilėliai paliko dabartinę Širvintų rajono teritoriją ir prisijungė prie Lenos miške buvusių sukilėlių. Pralaimėję dar vieną mūšį, Narbuto vadovaujami sukilėliai patraukė į Labanorą, o atskilęs būrys grįžo į Šešuolių girią. Gegužę sukilėliai kovojo Širvintose. Birželį Giedraičių apylinkėse buvo išsklaidytas paskutinis sukilėlių padalinys.

Kaip rašoma knygoje „Širvintų valsčius“, 1863 metų gegužę sukilėliai sugadino per Širvintų apylinkes ėjusią telegrafo liniją, sunaikino nuovados pristavo ir valsčiaus valdybos raštus, suplėšė caro portretą. Vietinius caro valdžios pareigūnus nusivedė į stovyklą, kur jiems buvo įsakyta klausyti sukilėlių ir nepranešinėti nieko valdžiai.

1863 metų sukilimas yra vienas reikšmingiausių įvykių Lietuvos krašto XIX a.istorijoje. Jame dalyvavo tūkstančiai įvairių tautybių Lietuvos gyventojų, atvykėlių iš užsienio. Tačiau apie jų žūties, egzekucijos ir palaidojimo vietas nėra daug žinių. Interneto portalas „Atminimo knyga“ parengė specialų istorinės atminties projektą, kurio tikslas – suregistruoti visas žinomas sukilimo dalyvių vietas Lietuvoje bei užsienyje ir sukelti jas į viešai prieinamą internete duomenų bazę. Šiu metu yra lokalizuota ir skaitmeniniame žemėlapyje atidėta maždaug 200 sukilimo dalyvių palaidojimo arba žūties vietų. Viena jų – Mykolo Klimaševsio kapavietė Širvintų senosiose kapinėse.

Gėlių krepšelis su Lenkijos vėlaivos spalvų juostele išduoda, kad kapą aplanko lenkai. O mes?

Lenkų šaltinių duomenimis, Čiobiškio kapinėse buvo palaidotas 1831 metų sukilimo dalyvis pulkininkas Francas Valentinas d’Hauterive (1775-1831). Napoleono vadovaujamos kariuomenės inžinerijos karininkas dalyvavo 1812-1813 metų karinėje kampanijoje kaip išminuotojų kapitonas. Po Leipcigo mūšio (1813 m.) jis buvo apdovanotas Lenkijos „Virtuti militari“ auksiniu kryžiumi ir Garbės legiono ordino Riterio kryžiumi. Jis tarnavo Lenkijos Karalystės armijoje, jam suteiktas pulkininko laipsnis. Jis dirbo štabe, vadovavo karinei plaukimo mokyklai. Naktį iš 1830 metų lapkričio 29-osios į 30-ąją jis dalyvavo mūšyje dėl Zdobicės arsenalo, kuris tapo sukilimo preliudija. Vėliau jis buvo brigados vadas ir generolo Antonijaus Gielgudo korpuso štabo viršininkas.

1831 metų sukilimo metu generolo Chlapovskio korpuso štabas, kurio viršininku tuo metu buvo Francas Valentinas d’Hauterive, buvo įsikūręs maždaug už 3 varstų nuo Čiobiškio. Prancūzas 1931 metų birželio 20 dieną besimaudydamas nuskendo netoli Čiobiškio ir čia buvo palaidotas. Kaip tvirtina lenkų šaltiniai, dabartinė jo kapo būklė nežinoma – reikėtų išsiaiškinti, ar kapas vis dar egzistuoja.

Jaunesnysis Franco brolis buvo pulkininkas leitenantas Peteris Valentin d’Hauterive (1779-1845). Jaunėlis taip pat dalyvavo Napoleono kampanijoje, paskui tarnavo Lenkijos karalystės kariuomenėje, dalyvavo 1830 metų lapkričio sukilime, buvo per tą sukilimą žuvusio generolo Stanislavo Potockio padėjėjas.

Gintaras Bielskis

Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite vasario 12 d. laikraščio numeryje.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
1 (1 įvert.)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

scroll to top
+