Tyrinėjant tarpukario Širvintų nuotraukas dažnai galima atrasti užfiksuotą skulptoriaus R. Antinio sukurtą paminklą žuvusiems už nepriklausomybę ties Širvintomis. Ir tai suprantama – 1927 metais išdygęs monumentas buvo bene vienintelis „ilgo kaip dešra“ bažnytkaimio, kaip jį pavadino lenkų poetas Vladislavas Bronevskis, akcentas. Keliaudami prie tuometinės demarkacijos linijos, turistai mielai prie jo fotografuodavosi, čia įvairiomis progomis įsiamžindavo ir patys širvintiškiai. O štai metais vėliau dabartinėje Nepriklausomybės aikštėje išdygęs Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio koplytstulpis, į fotoaparatų objektyvus patekdavo retai, bent jau tokių nuotraukų iš tų laikų regėti neteko. Jei kas iš skaitytojų turite – mielai paskelbsime.
Beje, prie šio koplytstulpio atsiradimo prisidėjo garsus dailininkas Adomas Varnas – tarpukario litų ir pašto ženklų autorius. Kažkada esame apie tai užsiminę, o artėjančios Lietuvos Valstybės atkūrimo proga tai priminti nėra blogas dalykas.
Nepriklausomybės dešimtmečio koplytstulpis sukurtas pagal nuotraukas
Idėja sukurti Nepriklausomybės dešimtmečio koplytstulpius kilo ruošiantis jubiliejaus paminėjimui. Dailininkas Adomas Varnas ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius generolas Vladas Nagevičius žavėjosi mediniais lietuvių mažosios architektūros paminklais – kryžiais, koplytėlėmis, koplytstulpiais, stogastulpiais. Jie abu ir nutarė, kad jubiliejų reikėtų įamžinti ne betoniniais paminklais, kokius palčiai imta statyti visoje Lietuvoje, o tos statybos kai kuriais atvejais užsitęsė ne vienerius metus, o tradiciniais mediniais kryžiais, būdingais konkrečiai vietovei.
Dailininkas Adomas Varnas tuo metu jau turėjo sukaupęs didelę kryžių, stogastulpių, koplytstulpių fotografijų kolekciją. Esmė ta, kad važinėdamas po Lietuvą ir rinkdamas etnografinę medžiagą, tyrinėdamas kapinynus, fotografuodamas, jis padarė apie 2500 vien tik kryžių nuotraukų. Daug koplytstulpių, kryžių, stogastulpių buvo įamžinta per ekspediciją 1926 metais. Adomas Varnas taip pat nutapė daugybę nedidelio formato peizažų, kuriuose buvo įamžinti mūsų kraštui būdingi beržynėliai, pamiškės, sodybos, parugės, bažnytkaimiai, žiemos. Pagal šias nuotraukas jis kartu su Kauno meno mokyklos mokiniais ėmė kurti projektus. Tiksliai pagal juos arba pagal atskiras jų detales paskui buvo pastatyta dešimtys kryžių. Manoma, kad jų buvo trisdešimt penki. Vienas tokių koplytstulpių buvo pastatytas Širvintose. Yra liudijimų, kad koplytstulpis tada buvo papuoštas varpeliais, kurie, pučiant vėjui, skambėdavo.
Teko rasti nemažai skelbiamų Adomo Varno užfiksuotų koplytstulpių, kryžių, stogastulpių, koplytėlių nuotraukų. Gaila, kad nenurodoma, kur tai buvo fotografuota. Kad koplytstulpių buvę ir Širvintose, įrodo žydų pasaulinio paveldo portale jewishgen.org skelbiami vaizdai iš tarpukario Širvintų. Vienoje nuotraukoje galima matyti dabartinę Vilniaus gatvę. Ir tuomet ji taip vadinta, o aptariama vieta, kaip galima spėti iš matomo bažnyčios bokšto, – maždaug prieš dabartinę ligoninę, kur tarpukariu buvo pastatytas, o prieš metus nugriautas „žalias namas“. Nuotraukoje matyti greta gatvės stovėjęs įdomus koplytstulpis, kurio akcentai, galimas dalykas, pasitarnavo kuriant Nepriklausomybės dešimtmečio koplytstulpį.
Restauruotas sąjūdininkų iniciatyva
Kai kurie iš 1927-1928 metais pastatydintų kryžių, koplytstulpių vėliau buvo po keletą kartų atnaujinti, kiti – iš naujo atstatyti, nemažai neišliko. Koplytstulpis Širvintose irgi galėjo sulaukti liūdno likimo. Sovietmečiu koplytstulpį išgelbėjo tik tai, kad jis, Antano Dačkos, Jono ir Petro Jankauskų, Balio Vaičelio rūpesčiu iš tuometinės Pionierių aikštės (taip buvo „perkrikštyta“ Turgaus aikštė) buvo perkeltas į senąsias Širvintų miesto kapines.
Atgimimo laikais senieji širvintiškiai prisiminė koplytstulpį, taip sąjūdininkams kilo mintis jį atstatyti senojoje vietoje. Koplytstulpis jau buvo paveiktas laiko, tad Stepo Bučio, Vytauto Matijošiaus ir Eugenijaus Žitlinsko iniciatyva jį restauruoti ėmėsi garsus tautodailininkas Dontatas Gediminskas, gyvenęs prie Čiobiškio, Rusių Rago kaime. Prie koplytstulpio restauravimo prisidėjo ir Valentas Kuliešius. Taip koplytstulpis 1990 metų lapkritį per Širvintose surengtą kraštiečių susitikimą iškilmingai grįžo į pervadintą Nepriklausomybės aikštę, kur stovi iki šiol. Norisi tikėti, kad sekmadienį širvintiškiai užsuks ir prie šio Nepriklausomybės simbolio, uždegs žvakutę visiems, kurie kovojo už Lietuvos nepriklausomybę, padės gėlytę.
Beje, prieš dvejus metus paminėjome Lietuvos Valstybės atkūrimo šimto metų jubiliejų. Simboliška, kad ir pats Adomas Varnas, labai daug prisidėjęs prie simbolių kūrimo, nugyveno šimtą metų. Gimęs 1879 metų sausio 1 dieną, jis amžiams atgulė 1979 metų liepos 19-ąją. Tiesa, toli nuo tada dar okupuotos gimtinės – Čikagoje.
Gintaras Bielskis
Labai gražu.