Laikas nubėga ir nebegrįžta

Zibalų saviveiklininkai Dainų festivalyje praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje.

Zibalų saviveiklininkai Dainų festivalyje praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje.

Buvusi ilgametė Zibalų pagrindinės mokyklos istorijos mokytoja Vytautė Kvainickienė, peržiūrėjusi savo archyvus, surado ir parodė keletą nuotraukų, kuriose nufotografuoti Zibalų kultūros namų saviveiklininkai. Pedagogė įsitikinusi, kad kraštiečiai, pamatę senose nuotraukose pažįstamus veidus, juos pažins ir prisimins muziką bei dainą pamėgusių žmonių nuveiktus darbus puoselėjant saviveiklinį meną Zibalų krašte. Dar prieš dešimtmetį Pranciškus Kalesnykas, Juozas Kazlauskas ir Vaclovas Latvys yra pateikę informacijos apie Zibaluose virusį kultūrinį gyvenimą.

Amžininkų teigimu, kultūros namai Zibaluose gyvavo labai neilgai, gal tik apie penkerius metus. Zibalų kultūros namų direktore dirbo Marcelė Zapareckaitė, o meno vadovu – mokyklos direktorius, muzikos mokytojas Viktoras Kiškis. Buvusių saviveiklininkų teigimu, prieš 50 ir daugiau metų kultūrinis gyvenimas Zibaluose jaunimo buvo labai vertinamas. Pripažinimą pelnė suburtas tautinių šokių kolektyvas, kuriame šoko Juozas Kazlauskas, Pranciškus Kalesnykas, Antanas Usavičius, Algirdas Guobys, Jonas Masilionis, Vaclovas Latvys, Genovaitė Kalesnykaitė, Chvainickaitės, Kochanauskaitės, Didžiokaitė ir kiti šokėjai. Saviveiklininkai dažniausiai pasirodydavo Dainų festivaliuose Kernavėje, kurie vėliau virto Dainų šventėmis.

Koncertuoja Zibalų krašto saviveiklininkai.

Koncertuoja Zibalų krašto saviveiklininkai.

Zibalų šokių kolektyvas ne tik šokdavo, bet ir dainuodavo, jiems akordeonu pritardavo Viktoras Kiškis. Zibalų mokykloje vykdavo didžiuliai šventiniai koncertai, kurių pasižiūrėti sueidavo ne tik miestelio gyventojai, bet ir žiūrovai iš aplinkinių kaimų. Zibalų saviveiklininkai yra šokę ne tik Širvintų rajono šventėse, vykusiose Kernavėje, bet ir Molėtuose, Želvoje. Zibalų saviveiklininkai buvę gana stiprūs ir populiarūs, netgi sugebėję įsigyti tautinius drabužius.

Žiūrovai (centre - mokytojas Viktoras Kiškis).

Žiūrovai (centre - mokytojas Viktoras Kiškis).

Tais sunkiais kolektyvizacijos laikais, kai nebuvo televizijos, kai ne kiekvienas sodietis ir radijo aparatą turėdavo, liaudies daina, šokis, muzika būdavo labai svarbūs. Tai buvo savotiška atgaiva kaimo žmogui po sunkių darbų. Tai, kas miela širdžiai, esant progai, buvo stengiamasi užfiksuoti nuotraukose. Vyresnio amžiaus žmonės ypač saugo tas fotografijas, kuriose įamžinti jaunystės laikų draugų veidai, bendrų darbų ar laisvalaikio akimirkos. Tai, kas užfiksuota nuo metų naštos pageltusiose nuotraukose, yra laiko akimirka.

Tai lyg trupinys aukso, kurį būtina branginti, nes laikas jau prabėgo ir tikrai niekada nebegrįš.

Tomas Sarakiškis

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

1 Atsakymas į "Laikas nubėga ir nebegrįžta"

  1. P.S. parašė:

    Labai geri laikai buvo gal dar sugriš

Comments are closed.

scroll to top
+