Kovo 3-ioji – Sofijos Kanopkaitės-Rozgienės gimtadienis

Sofija rašo disertaciją. 1954 m., Maskva. Nuotr. iš LMA bibliotekos leidinio

Prieš 95 metus, 1926-ųjų kovo 3-ąją, Alionyse gimė pirmoji Širvintų krašto moteris mokslininkė Sofija Kanopkaitė-Rozgienė.

Kaip 2006-aisiais apie jos šaknis Lietuvos mokslų akademijos išleistoje bibliografinėje rodyklėje „Sofija Kanopkaitė“ rašė Habil. dr. prof. Vytas Antanas Tamošiūnas, ankstyvoje vaikystėje Sofija augo globojama senelio Kazimiero Kučinsko. Kučinskai į Alionis iš Krašienos kaimo atsikėlė 1833 metais. Prosenelis Ignas buvo dvarininko Jasenskio kalvis. Kazimierui 1902-aisiais apsivedus, žmona Eleonora pagimdė dukrą Bronislavą, kuri užaugusi ištekėjo už alioniškio Jono Kanopkos, būsimo Sofijos tėvo.

Rašoma, kad iš to paties Alionių kaimo kilęs Jonas buvo „neramios sielos“ žmogus. Sulaukęs 16 metų, jis išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, o iš ten buvo nusibastęs į Argentiną. Mokėjo lenkų, rusų, anglų ir ispanų kalbas. Mirė 1946-aisiais, sulaukęs vos 54 metų.

Sofijos Kanopkaitės senelis Kazimieras mintinai spręsdavo sudėtingus matematikos uždavinius. Carinės Rusijos laikais buvo kaimo seniūnas, Šešuolėlių parapijos bažnyčios komiteto narys, prisidėjo prie klebonijos statybos, artimai bendravo su kunigais Pranu Štulu ir Petru Žiugžda.

Būsimoji profesorė, habilituota daktarė, Lietuvos mokslų akademijos narė korespondentė mokėsi Alionių pradžios mokykloje, kurioje mokytojavo Stasys Lukoševičius. Gyvenimas pakrypo, kai tas pats mokytojas Stasys Lukoševičius, perkeltas mokytojauti į Pabaiską, paragino Sofiją atvažiuoti pas juos gyventi ir tęsti mokslus, mat buvo vedęs jos pusseserę Eleną Kanopkaitę.

Sėdi senelis Kazimieras Kučinskas, prie jo stovi Irena ir Sofija Kanopkaitės. Antroje eilėje – Sofijos mama Bronislava Kanopkienė ir teta Levutė Kučinskaitė. Apie 1930 m. Nuotr. iš MA bibliotekos leidinio.

Mergaitė baigė Pabaisko pradžios mokyklos 5-ąjį skyrių, o 1943-iaisiais ir Širvintų progimnazijos antrą klasę. Kurį laiką gyveno pas tetą Ukmergėje ir mokėsi Ukmergės mokytojų seminarijoje, bet 1944 metų rudenį persikėlė į Vilnių pas pusbrolį Eduardą Kanopką. Ten ji pradėjo mokytis S. Nėries gimnazijoje, kurią baigė 1947 metais.

Baigusi gimnaziją, Sofija Kanopkaitė, paskatinta pusbrolio (vėliau žinomo farmakognosto, Kauno universiteto, jį reorganizavus – Kauno medicinos instituto docento), įstojo į Vilniaus universiteto Chemijos fakultetą. Baigusi universitetą, Sofija mokėsi Maskvos Bacho biochemijos instituto aspirantūroje, 1955 metais apgynė biologijos mokslų kandidato disertaciją, dar kurį laiką jame dirbo jaunesniąja moksline bendradarbe.

1968 metais kraštietė tapo biologijos mokslų daktare. Nuo 1976-ųjų ji Lietuvos mokslų akademijos narė korespondentė, nuo 2000-ųjų – Lietuvos katalikų mokslų akademijos akademikė.

Parengė Gintaras Bielskis

Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite vasario 26 d. laikraščio numeryje.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
5 (1 įvert.)
scroll to top
+