Klubo „Du ratai“ pavasariniai viražai po kultūros paveldo objektus…

Dviratininkai įsiamžino Lietuvos kariuomenės 90-mečio ąžuolyne - Pabaisko mūšio vietoje.

Dviratininkai įsiamžino Lietuvos kariuomenės 90-mečio ąžuolyne - Pabaisko mūšio vietoje.

Penktadienis, kovo 21-oji. Nors dar tik rytas, tačiau saulutė juokdamasi žiūri į mūsų veidus. Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinės mokyklos klubo „Du ratai“ žygio dalyviai, pasibalnoję dviračius, neramiai sukinėjasi mokyklos kieme. Visi pilni jėgų ir pasiruošę tuoj pat „varyti“ pirmyn – aplankyti bent dalį krašto kultūros paveldo objektų.

Mokyklos kieme, nusiteikę didvyriškai minti dviračių pedalus ir lyg paukščiai pasiruošę skrydžiui, atminimo fotografijai išsirikiavo: Pranas Kamienas, Lukas Šimelis, Donatas Kličius, Kotryna Kaminskaitė, Lukas Stundys, Justina Rakauskaitė, Kristina Vitkauskaitė, Edvinas Sargelis ir Rimvydas Lapėnas. Kad pirmas blynas neprisviltų, į sezono atidarymo žygį buvo paimtas ir atsarginis „žaidėjas“ – Radvilė Urbonavičiūtė. Atsarginis ta prasme, kad kuriam nors keliautojui pavargus, galėtų į jo „žirgo“ balną įšokti ir toliau minti pedalus. Galvotas pilietis teisingai paklaustų: „Tai ką, negi Radvilė šalia dviratininkų turėtų bėgti? Juk tokiu atveju atsarginė pati pirmoji nusilptų…“ Ne, bėgti visai nereikėjo, nes ją automobiliu vežė šių eilučių autorius. Taigi, pirmame žygyje buvo stipriai apsidrausta. Nieko baisaus būtų neatsitikę ne tik dviratininkui išsimušus iš jėgų, tačiau net ir jo dviračiui visiškai subyrėjus… „Greitoji pagalba“ bet kuriuo atveju padėtų. Keturratė žygio dalyvė turėjo ir kitą paskirtį, – žvalgo. Važiuodama priekyje ir būdama greitesnė, detalaus žemėlapio pagalba galėjo surasti patį geriausią ir tiesiausią kelią ligi norimo objekto.

Tą dieną buvo planuota aplankyti net penkis istorinio paveldo objektus: prie Žirnajų ežero iškilusį Totoriškio, netoli Mikalajūnų kaimo stūksančius Raudonkos (Batareikos) ir Maskoliškių, prie Musės upės pasislėpusį Janionių ir nuo kūdikystės pažįstamus Kernavės piliakalnius. Taigi, „žvalgybinė“ mašina pirmiausia pasileido ieškoti Raudonkos piliakalnio. Nors šis piliakalnis ir netoli, tačiau bagaslaviškiečiai ant jo dar niekada nebuvo užkopę. Važiuojant keliu Gelvonai – Liukonys, už trijų kilometrų nuo Gelvonų, dešinėje kelio pusėje yra Savingės viensėdis, o už jo teka Kabarkštos upelis. Belieka paėjėti palei upelį kokius keturis šimtus metrų ir čia pat piliakalnio viršūnė, nuo kurios kitoje piliakalnio pusėje matosi žemai apačioje vinguriuojantis upelis. Žvalgai (vairuotojas ir šturmanas) Raudonką surado greitai, tik… dviratininkų teko laukti ilgai ir nuobodžiai. Pagaliau suskambo telefonas. Linksmas balselis pranešė: „Mūsų nelaukite, mes važiuojame į kitą pusę!“ Suglumome: „Še tau, boba, Devintinės!“ Pasirodo, dviratininkai, „išlindę“ į kelią Gelvonai – Pabaiskas ir pasukę Gelvonų link, greitai sumetė, kad ilgai prieš tokį stiprų priešinį vėją nepavažiuos… Todėl ir pasuko pavėjui, Pabaisko link. Šiame žygyje galima buvo „žaisti“ ir taip, kadangi buvo žinoma, kad atgal minti pedalų nereikės. Namo bet kokiu atveju būtų parvežti, todėl į kurią pusę važiuoti, buvo nesvarbu. Tik gaila, kad sugriuvo mūsų planai, susiję su piliakalniais.

Žvalgybinės mašinos žmonės ėmė karštligiškai ieškoti naujos žygio temos. Trumpame visų žygio dalyvių pasitarime buvo nutarta važiuoti į Ukmergę, pakeliui aplankant Pabaisko mūšio vietą, Vaitkuškio (kaimas, esantis prieš ilgą nuokalnę Ukmergės link) piliakalnį ir… prekybos centrą „Eifelis“. Šį kartą pasakoti apie paties važiavimo dviračiais peripetijas sėdint mašinoje, būtų mažiausiai neetiška, todėl galima pasakyti tik tiek, kad važiuoti pavėjui daug lengviau, negu prieš vėją…

Prieš pat Pabaiską dešinėje kelio pusėje ant kalvos rikiuojasi jau paaugusių ąžuoliukų pulkas. 2008 metais šioje istorinėje Lietuvos vietoje susirinkę visų Lietuvos kariuomenės padalinių atstovai pasodino 90 ąžuoliukų, pažymėdami Lietuvos kariuomenės įkūrimo 90-ąsias metines. Beveik prieš šešis amžius šioje vietoje rugsėjo pirmąją dieną (!) vyko mūšis tarp dviejų pretendentų į Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostą – Jogailos brolio Švitrigailos ir Vytauto brolio Žygimanto kariuomenių. Belieka tik pridurti, kad tada nugalėjo Žygimantas, kuris ta proga mūšio vietoje pastatė Švč. Trejybės bažnyčią, aplink kurią įsikūrė miestelis. Beje, Pabaiskas – vienintelis Lietuvos miestelis, kurio atsiradimą lėmė šioje vietoje vykęs mūšis.

Apie Vaitkuškio piliakalnį rašyti neverta, kadangi surasti jo nepavyko. Vietiniai gyventojai apie jį nieko nežinojo… Gražiai išsirikiavę, dideliam ukmergiškių pavydui, dviratininkai pervažiavo per visą miestą ir sustojo atsikvėpti bei atsigerti gaiviųjų gėrimų prie prekybos centro „Eifelis“. Kadangi tą dieną buvo numatyti nuvavažiuoti ne mažiau kaip 50 kilometrų, tai galutiniam tikslui pasiekti labiausiai tiko Taujėnų miestelis.

Tiesa, pavažiavę keletą kilometrų nuo Ukmergės, nedideliame beržynėlyje žygeiviai susikūrė nedidelį lauželį, kuriame išsikepė žygio vadovo – mokyklos direktoriaus žmonos Laimutės dovanotas dešreles. Teisybę sakant, laužą užkūrė ir jį prižiūrėjo vienas žmogus – Rimvydas. Kaip visada būna tokiais atvejais, laukt, kol laužas išsikūrens iki raudonų anglių, neužteko kantrybės. Dešrelės buvo šiek tiek apanglėjusios, tačiau „oho“ kokios skanios…

Taujėnuose yra žinomas Lietuvoje Radvilų dvaras. Sužinoję, kad šis dvaras nėra muziejus ir kad norintiems pasigrožėti rūmų interjeru, pasivaikščioti po parką, reikia iš anksto užsisakyti ekskursiją, kurios kaina septyni litai suaugusiam ir keturi litai vaikui, nutarėme šį kartą dvarą palikti ramybėje, tuo labiau kad visus mūsų pinigėlius jau buvo iščiulpęs „Eifelis“… Žygis baigėsi, atėjo laikas „supakuoti“ dviračius į mašiną ir sukti namų link…

Remigijus Bonikatas

[imagebrowser id=341]

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top