Galima žavėtis, galima nemėgti, abejoti, tačiau negalima būti abejingiems…

1990 m. balandžio 3 d. Kazimieras Skebėra pasakoja.

1990 m. balandžio 3 d. Kazimieras Skebėra pasakoja.

Širvintų rajono viešoji biblioteka 2012 metais, įgyvendindama projektą „Apie žodį – išlekiantį ir sugrįžtantį“, Bagaslaviškio filiale įkūrė literatūrinį Kazimiero Skebėros muziejų. Muziejuje eksponuojami asmeniniai Kazimiero Skebėros daiktai, saugomi jam rašyti laiškai, prisiminimai, dokumentai, knygos. 

1990 metais „Minties“ leidykla išleido K. Skebėros knygą „Reikėjo mūsų kančių“, o 1998 metais leidykla „Naujasis lankas“ – knygą „Prisimenu ir amžininkai pasakojo“. Lankstinuke „Trijų amžių žmogus“ pateikiami paties K. Skebėros žodžiai apie savo pirmąją knygą: „Gerasis mano Dieve, padėk man šioje kelionėje dar kartą, padėk pereiti tą siaubingą, žmogui neįsivaizduojamą sovietų Golgotą žvėriškų čekistų priežiūroje. Kas tai skaitys, tegul man atleis – aprašysiu faktus nuogus, be jokios tendencijos ir netiesos. Šitoje kelionėje tegul man bus palydom Didžioji mano globa. Amen!“ ir apie antrąją: „Rinkdamas šiuos trupinėlius, žinoma, negalvojau rašyti monografinių dalykų, o pažymėti tik tai, kas sutiktoje asmenybėje buvo charakteringiausia. Jaučiu visa širdimi, kad tie trupinėliai, parodyti saulės šviesoje, šiuo metu labai nemadingi, visuomenė paskendusi liguistame materializme. Bet aš ir dabar, gilioje senatvėje, jaučiu, kad tokios asmenybės kaip Vaižgantas, Maironis, Jablonskis, visados spindi lyg tamsiausioj nakty poliarinė žvaigždė.“

Gelvonai. Praėjusio amžiaus ketvirtas dešimtmetis. Antras iš kairės su Šaulių sąjungos uniforma sėdi Kazimieras Skebėra.

Gelvonai. Praėjusio amžiaus ketvirtas dešimtmetis. Antras iš kairės su Šaulių sąjungos uniforma sėdi Kazimieras Skebėra.

Kazimiero Skebėros įžymių „sutiktų asmenybių“ buvo nemažai, savo knygoje jis aprašo susitikimus su Maironiu, Juozu Tumu-Vaižgantu, Mikalojumi Katkumi, Jonu Jablonskiu, Vilhelmu Storosta-Vydūnu, Vincu Mykolaičiu-Putinu, Antanu Žukausku-Vienuoliu, Ignu Jurkūnu-Šeiniu ir kitais iškiliais žmonėmis.

Prieštaringi vertinimai

Bagaslaviškio bibliotekos muziejuje eksponuojami asmeniniai Kazimiero Skebėros daiktai, saugomi jam rašyti laiškai, prisiminimai, dokumentai, knygos.

Bagaslaviškio bibliotekos muziejuje eksponuojami asmeniniai Kazimiero Skebėros daiktai, saugomi jam rašyti laiškai, prisiminimai, dokumentai, knygos.

Kazimieras Skebėra įvairiuose spaudos šaltiniuose vertinamas gana prieštaringai. Pavyzdžiui, jam mirus, kitą dieną (2003 metų kovo 18-ąją) portalas „Delfi žinios“ straipsnyje „Vilniuje mirė 109 metų nepriklausomybės kovų dalyvis“ rašė: „Vilniuje mirė galbūt seniausias Lietuvos gyventojas, kovotojas už nepriklausomybę, eruditas Kazimieras Skebėra. K. Skebėra mirė pirmadienį savo namuose Vilniaus senamiestyje, eidamas 110-uosius metus. 1894 metais gimęs K. Skebėra paskutinio gimtadienio sulaukė sausio mėnesį. Ilgaamžis sostinės senamiestyje gyveno vienas. Jis nebuvo sukūręs šeimos, nesusilaukė vaikų. Į Vilnių K.Skebėra persikėlė iš Širvintų rajono, Bagaslaviškio, devintojo dešimtmečio pabaigoje, tuoj po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. K. Skebėra buvo Lietuvos laisvės kovų savanoris, 1923 metų Klaipėdos sukilimo dalyvis, demarkacijos zonos tarp Širvintų ir Perlojos partizanas, vienas iš Šaulių sąjungos kūrėjų. Grįžęs iš katorgos, sovietmečiu K. Skebėra dirbo pozuotoju tuometiniame Dailės institute. Pagal jo atvaizdą skulptorius Antanas Kmieliauskas sukūrė ir šv. Kristoforo, Vilniaus miesto globėjo, skulptūrą Šv. Mikalojaus bažnyčios kieme. Daug kalbų mokėjęs K.Skebėra buvo sukaupęs didžiulę biblioteką, kurioje yra daugybė žodynų, istorijos, kalbotyros, filosofijos veikalų įvairiomis kalbomis. Už nuopelnus valstybei K. Skebėra gaudavo pirmojo laipsnio valstybinę pensiją. Manoma, kad 109 metų sulaukęs K.Skebėra buvo vienas seniausių, o gal ir seniausias Lietuvos vyras. Tačiau, kaip BNS sakė rekordus registruojančioje agentūroje „Factum“, kadangi nė vienas Lietuvos ilgaamžis neturi dokumentų, įrodančių jų gimimo datą, oficialiai užregistruotų seniausių Lietuvos gyventojų nėra.“

Tuo tarpu buvusios Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyriausiosios viešųjų ryšių specialistės Vilmos Juozevičiūtės parengtame straipsnyje, publikuotame tinklalapyje genocid.lt, rašoma: „Kazimieras Skebėra gimė Ukmergės aps. Musninkų vls. Gelvonėlių k. Felikso ir Karolinos (Janukaitytės) Skebėrų šeimoje. Tėvai buvo bežemiai pusininkai. Kazimieras buvo vyriausias iš keturių sūnų, gimęs 1904 m. sausio 12 d., tačiau vėliau skelbęsis esąs dešimčia metų vyresnis – neva gimęs 1894 m.

Jaunystėje nedaug mokslų ragavęs, išbandė įvairias profesijas: dirbo kalviu, batsiuviu, šikšniumi, gatvių grindiku, akmenų tašytoju. Nors sakėsi buvęs nepriklausomybės kovų savanoriu, Klaipėdos krašto sukilėliu ir Lietuvos šaulių sąjungos kūrėju, atsižvelgiant į tikrąją jo gimimo datą, tai mažai tikėtina. Nuo 1934 m. gyveno Kaune. Iš pradžių vertėsi atsitiktiniais uždarbiais, rašinėjo į spaudą, kol 1937 m. pavyko įsidarbinti „Spaudos fonde“, leidusiame „Lietuviškąją enciklopediją“. 1940 m. sovietų valdžiai jį nacionalizavus, dirbo LSSR valstybinėje leidykloje, popieriaus ir kanceliarinių reikmenų bazėje.

Bagaslaviškio bibliotekos muziejuje eksponuojami asmeniniai Kazimiero Skebėros daiktai, saugomi jam rašyti laiškai, prisiminimai, dokumentai, knygos.

Bagaslaviškio bibliotekos muziejuje eksponuojami asmeniniai Kazimiero Skebėros daiktai, saugomi jam rašyti laiškai, prisiminimai, dokumentai, knygos.

Pirmą kartą suimtas 1944 m. gruodžio mėn. ir apkaltintas antisovietinių atsišaukimų ir spaudos platinimu. 1945 m. birželio mėn. Karo tribunolo nuteistas 8 metams lagerio ir išvežtas į Vorkutlagą Komijos ASSR.

1952 m. grįžo į Lietuvą. Įsidarbino puozotoju tuometiniame Dailės institute. Mėgo pasakoti būtas ir nebūtas istorijas, draugavo su studentais, nešdavo jiems knygų iš savo gausios bibliotekos, kurioje turėjo nemažai dar prieškario laikais leistų leidinių – Bernardo Brazdžionio, Antano Maceinos, Adolfo Šapokos ir kitų autorių darbų. 1957 m. gruodžio mėnesį suimtas antrą kartą, apkaltintas dalyvavęs neva veikusioje pogrindinėje organizacijoje „Nacionalinis liaudies frontas“. Buvo teisiamas kartu su kitais dešimčia bendrabylių, tarp kurių buvo Viktoras Petkus, Antanas Terleckas, Stasys Stungurys, Valentinas Ardžiūnas ir kiti garsūs antisovietinio pasipriešinimo dalyviai, nors dauguma jų net nebuvo pažįstami tarpusavyje. Nuteistas 10 metų, iš pradžių kalintas Ozerlage Irkutsko srityje, o nuo 1960 m. – Dubrovlage Mordovijoje. Lagerio draugų liudijimu, K. Skebėra buvo užsiauginęs ilgą, žilą barzdą ir buvo panašus į Mozę. Laisvą laiką skyrė bendravimui, savišvietai. Būtent kalėdamas sovietų lageriuose išmoko užsienio kalbų, įgijo filosofijos, literatūros ir istorijos žinių.

1967 m. gruodžio mėn. paleistas iš lagerio K. Skebėra grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Bagdyšių kaime netoli Bagaslaviškio (Širvintų r.). Dirbo atsitiktinius darbus, domėjosi istorija, kaupė etnografinę medžiagą. Garsėjo kaip puikus pasakotojas. Jo straipsniai, kita kūryba buvo spausdinami savilaidinėje pogrindžio spaudoje. 1978 m., kratos metu pas A. Terlecką radus K. Skebėros rašytus prisiminimus, jis buvo atvežtas į Vilnių, tardomas. Grasinta, kad vėl gali būti uždarytas lageryje. Nepaisydamas to, kad KGB Širvintų rajone akylai sekė kiekvieną jo žingsnį, aktyviai bendravo su kitais antisovietinio pogrindžio dalyviais, ypač Lietuvos Helsinkio grupės steigėju V. Petkumi, palaikė ryšius su kraštotyrinio judėjimo aktyvistais, dalyvaudavo Rasos šventėse Kernavėje. Užfiksavo sovietinis saugumas jį ir garsiajame 1987 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos laisvės lygos mitinge prie A. Mickevičiaus paminklo, kai pirmą kartą viešai paminėtas 1939 metų SSRS-Vokietijos slaptųjų protokolų pasirašymas.

1983 m. rugsėjo 11 d. Kazimieras Skebėra gamtoje.

1983 m. rugsėjo 11 d. Kazimieras Skebėra gamtoje.

XX a. 9-ojo dešimtmečio pabaigoje apsigyveno Vilniuje. 1990 m. „Minties“ leidykla išleido jo prisiminimų knygą „Reikėjo mūsų kančių“, kurioje aprašomos sovietinės represijos, kalinimas lageriuose ir juose sutikti žmonės. 1998 m. „Naujasis lankas“ išleido kitą K. Skebėros knygą – „Prisimenu ir amžininkai pasakojo“, kurioje tikri įvykiai ir pavardės iš tarpukario Lietuvos gyvenimo supinti su pramanytais.

Nepaisant lakios fantazijos ir vizijų jo pasakojimuose ir atsiminimuose, amžininkų buvo vertinamas kaip eruditas, bibliofilas ir memuaristas. Dar 1991 m. Širvintų miestelio ir apylinkių tikinčiųjų iniciatyva prie apgriuvusios K. Skebėros trobelės Bagdyšių kaime pastatytas ir pašventintas kryžius jo kančioms atminti. 2012 m. Širvintų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Bagaslaviškio filiale atidarytas Kazimiero Skebėros literatūrinis muziejus. Mirė K. Skebėra Vilniuje 2003 m. kovo 17 d. Palaidotas Šiaulių kaimo kapinėse“.

Keistuolis fantazuotojas?

2016 gruodžio mėn. 27 d. http://www.respublika.lt muzikologas Vaclovas Juodpusis straipsnyje „Skebėra – patriotas, literatas“ prisimena: „Nerašyčiau apie šį šviesuolį, pasakorių, jei nebūčiau jo sutikęs, bendravęs. Stebino jis kiekvieną savo geranoriška, šviesia veido išraiška, nors buvo patyręs nežmogišką pažeminimą ir prievartą sovietinio rojaus citadelėje – Vorkutoje, taip pat Irkutsko srityje, kur išliko tik patys ištvermingiausieji.

Bagdyšių k. 1990 m. rugsėjo 27 d. Kazimieras Skebėra su Vytauto Didžiojo universiteto studentais.

Bagdyšių k. 1990 m. rugsėjo 27 d. Kazimieras Skebėra su Vytauto Didžiojo universiteto studentais.

Sąžiningai darbavęsis kaip lietuviškos enciklopedijos talkininkas, entuziastas, K. Skebėra buvo dirbtinai, kaip ir daugelis kitų, apkaltintas „antisovietinių atsišaukimų ir spaudos platinimu“. 1944-ųjų rudenį prasidėjo jo persekiojimas, įsiveržus į jo butą Kaune ir viską – „paveikslus, knygas, rūbus, apavą, suvenyrus, laikrodžius“ – išnešus ir išvežus mašina. O jis pats buvo sulaikytas, tardytas, uždarytas saugumo rūsiuose, dar apkaltintas ir priklausymu Lietuvos laisvės armijai ar Nacionaliniam liaudies frontui. Jaudina tai, kad 1988 metais gautą 30 tūkstančių rublių katorgininko kompensaciją jis paaukojo Vytauto Didžiojo universitetui.“

Bagaslaviškio bibliotekos muziejuje saugomas mašinėle spausdintas Kazimiero Skebėros „Reabilitavimo pažymėjimas“, pasirašytas tuometinio Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo pirmininko J. Misiūno, kuriame sakoma: „Pranešame, kad sutinkamai su Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo 1988 m. gruodžio 16 d. nutarimu Jūs esate reabilituotas. Jūs buvote nuteistas LTSR aukščiausiojo teismo teisminės baudžiamųjų bylų kolegijos 1958 m. birželio 9-14 d.d. nuosprendžiu pagal RTFSR 1926 m. BK 58-10 straipsnį laisvės atėmimu 10 metų. Bausmę atlikote Vorkutoje.

Remiantis Lietuvos TSR Ministrų tarybos 1955 m. rugsėjo 26 d. Nutarimu Nr. 446 laikas, kurį Jūs buvote laisvės atėmimo vietoje ir ištrėmime, įskaitomas į darbo stažą ir kompensuojamas iš valstybinio biudžeto lėšų už laiką, išbūtą laisvės atėmimo vietoje – 50 rublių mėnesiui.“

Metai turi 12 mėnesių. Dešimt metų – 120 mėnesių. Mėnesių skaičių padauginus iš 50, gauname – 6000. Pagal minėtą dokumentą išeina, kad Kazimiero Skebėros katorgininko kompensacija siekė 6000 rublių.

Rašytojas Vytautas Girdzijauskas, daug bendravęs su K. Skebėra, kaip savo romano „Danguje kitaip“ pagrindinio personažo prototipą matė kaip tik šį žmogų, kurį daug kas vadino keistuoliu, nors buvo beveik savamokslis, tačiau labai apsišvietęs, daug skaitęs, pasiaukojęs kraštotyrai, lietuvybei.

Pasak Vytauto Girdzijausko, jis (K. Skebėra) „mokėjo talentingai pasakoti apie Prahą, Berlyną, Izraelį. Kaip ir apie Sibiro kalinių sukilimus (po pirmos tremties jis grįžo 1952 metais, o sukilimai prasidėjo 1954 metais). Lagery jis kartą pareiškęs, kad „L’ Humanité“ paskelbė žinią, jog Kinijos valdžia reikalaujanti Pabaltijo valstybių nepriklausomybės. Buvo surastas tas laikraščio numeris, bet jame nei apie Kiniją, nei apie Lietuvą jokios užuominos nebuvo. Šie atvejai ir mano romane yra perpasakoti. Kaip ir jo pasakojimas apie Alžyrą.

Tai mums, jauniems, kėlė įspūdį. Tik vėliau paaiškėjo jo tikrasis išsilavinimas (buvo baigęs vos dvi klases) ir kad niekur už Sovietų Sąjungos nebuvo išvažiavęs. Kai parašiau straipsnį „Švyturiui“, gavau laišką iš jo gimtinės su dešimties jo bendraamžių parašais ir padėka, kad išdrįsau parašyti apie šitą šarlataną. Juk jis su jokiu Šeiniumi nebendravo, gal net nepažino jo, nes per didelis amžiaus skirtumas buvo. Šeinius tais laikais apskritai tose apylinkėse nesilankė.

Aš norėjau žmonėms atskleisti tiesą. Pas jį Nepriklausomybės išvakarėse važiuodavo intelektualai. Arvydas Juozaitis papasakojo apie tuos susitikimus 1989-1990 metais, kaip Justinas Marcinkevičius, paėmęs už rankos, atvedė Skebėrą į sceną kaip Lietuvos savanorį, ir šis vos ne valandą publikai apie tai pasakojo…

Ir po jo mirties platinamas melas. Jo atsiminimai apie Vaižgantą – irgi melagingi, nes, kol rašytojas buvo gyvas, Skebėra gyveno Bagaslaviškyje. O kai jis buvo atvažiavęs į trijų savaičių kursus Kaune, tuomet nei Vaižganto, nei Maironio jau nebebuvo tarp gyvųjų. Skebėra negalėjo matyti kuriančio Maironio. Nesąmonę užrašė, o žmonės tuo patikėjo.

1981 m. liepos 27 d. Kazimieras Skebėra prie savo trobos Bagdyšių kaime.

1981 m. liepos 27 d. Kazimieras Skebėra prie savo trobos Bagdyšių kaime.

Jis melavo ne tik visuomenei, bet ir pats sau. Mirdamas paliko melagingą biografiją, net melagingus gimimo metus (dešimčia metų pasisendino). Tik Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pateikia tikslius jo gimimo metus, o ne išlikusios klaidinančios publikacijos interneto portaluose. Skebėra, kaip išmonių pasakotojas, galėjo būti geras rašytojas.“

Anksčiau minėtame lankstinuke cituojami V. Hugo žodžiai: „Žmogaus protas turi tris visrakčius: žinias, mintis ir vaizduotę“ ir toliau seka labai taiklus paaiškinimas: „Kazimieras Skebėra tikrai tai turėjo. Žmonės gali juo domėtis, jo nemėgti, juo abejoti, tačiau negali būti jam abejingi…“

Parengė Remigijus Bonikatas

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

1 Atsakymas į "Galima žavėtis, galima nemėgti, abejoti, tačiau negalima būti abejingiems…"

  1. epaveldas parašė:

    http://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/ARCH/1490/1/31
    Krikšto įrašas (Bagaslaviškio bažnyčia): Kazimieras Skebėra gimė 1904 m. sausio 12 d.

Comments are closed.

scroll to top