Bagaslaviškis

Galima žavėtis, galima nemėgti, abejoti, tačiau negalima būti abejingiems…

1990 m. balandžio 3 d. Kazimieras Skebėra pasakoja.

1990 m. balandžio 3 d. Kazimieras Skebėra pasakoja.

Širvintų rajono viešoji biblioteka 2012 metais, įgyvendindama projektą „Apie žodį – išlekiantį ir sugrįžtantį“, Bagaslaviškio filiale įkūrė literatūrinį Kazimiero Skebėros muziejų. Muziejuje eksponuojami asmeniniai Kazimiero Skebėros daiktai, saugomi jam rašyti laiškai, prisiminimai, dokumentai, knygos.  Skaityti daugiau »

Netradicinė pamoka gamtoje

Netradicinė pamoka gamtoje
Gegužės  10 dieną Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinėje mokykloje visų klasių mokiniams vyko netradicinė pamoka. Visiems, išskyrus dešimtokus, mat jie tą dieną, kaip ir tūkstančiai visos Lietuvos dešimtokų, turėjo parodyti įgytas matematikos žinias – Nacionalinis egzaminų centras (NEC) surengė pagrindinio ugdymo matematikos pasiekimų patikrinimą.
Mokyklose ugdymo procesas būna suplanuotas visiems mokslo metams, tačiau kartais gyvenimas planus gerokai pakoreguoja. Išvakarėse mokyklos administracijai buvo pranešta, jog gegužės 10 dieną dėl remonto darbų miestelyje bus išjungta elektra. Vadinasi, neveiks nei valgykla, nei kompiuteriai, nebus vandens, neveiks tualetai. Buvo nuspręsta tą dieną palikti savo gimtosios mokyklos sienas ir visiems evakuotis į gamtą.
Ne tik mokinių apklausos, tačiau ir moksliniai tyrimai rodo, kad mokiniams nelabai patinka tradiciškai vedamos pamokos – paprasčiausiai toks kasdienis mokomojo dalyko dėstymas būna nuobodus. Netradicinė pamoka vaikams –  kaip gryno oro gurkšnis, išnirus iš vandens. Galime surasti nemažai ugdymo netradicinėse erdvėse pranašumų. Tokių pamokų metu mokytojas gali suteikti mokiniui daug praktiškų ir naudingų patarimų, reikalingų žmogaus kasdienybei, mokinį supa laisva aplinka, nevaržoma suolo ir klasės erdvių. Mokytojai pastebi, kad netradicinio ugdymo pamokose didėja mokinių aktyvumas, be to, pamokos neįprastoje aplinkoje padeda skatinti mokinių motyvaciją.
Bagaslaviškiečių galutinis kelionės tikslas – šalia Šeiniūnų tyvuliuojantis Gelvanės ežeras. Keliautojų laukė nuostabus ežero bangavimas ir nepaprasta ramuma. Patys pirmieji stovykloje įsikūrė pradinukai, mat juos čia atvežė mokyklinis autobusiukas. Ežero bangavimas liko, tačiau ramuma kažkur išgaravo. Mokytojai dažnai kritikuojami dėl individualumo ir iniciatyvos slopinimo bei talento varžymo. Bet tai ne apie Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinės mokyklos mokytojus… Galbūt tą dieną žaisdami gamtoje tam tikrus žaidimus ir patys to nepastebėdami mažieji mokinukai pirmą kartą suvokė gamtos grožį ir harmoniją. Nereikia pamiršti, kad tokiose pamokose ypač praturtėja jų kalba, sudaromos sąlygos stebėti, tyrinėti. Kartu su pradinukais žaidė mokytojos Irma Stanionienė ir Jolanta Urbanavičienė.
Vyresnieji nutarė geltonojo autobusiuko paslaugomis nesinaudoti ir kelionės tikslą pasiekti pėsčiomis. Visos kelionės metu mokinių akiratį plėtė mokytojos Roma Vareikienė ir Rasa Skirkevičienė. Už trejeto kilometrų – Šeiniūnų kaimas, kuriame gimė rašytojas Ignas Jurkūnas. Rašytojas Šeiniaus slapyvardį pasirinko, nes gimė Šeiniūnuose. Čia rašytojas praleido vaikystę ir vėliau lankydavosi iki 1940 metų. Gimtasis rašytojo namas Šeiniūnuose nėra išlikęs. Minint Igno Šeiniaus šimtąsias gimimo metines, rašytojo gimtosios sodybos vietoje buvo pastatytas ąžuolinis stogastulpis Ignui Šeiniui (skulptorius Ipolitas Užkurnys) su rašytoją vaizduojančia statula. Nuo šios vietos kiekvienais metais pavasarį vyksta tradicinis estafetinis bėgimas aplink gimtąjį Igno Šeiniaus Gelvanės ežerą. Mokiniams buvo priminta, kad gegužės 19 dieną mokykla sulauks svečių iš viso Širvintų rajono –  šiemet čia vyks jau 13-asis bėgimas, skirtas 127-osioms rašytojo gimimo metinėms pažymėti. Nusifotografavę prie stogastulpio keliautojai apsilankė už kilometro esančiose Šeiniūnų kapinėse, kur apžiūrėjo ir sutvarkė rašytojo Igno Šeiniaus motinos Marijos Jurkūnienės kapą.
Netoliese ir galutinis kelionės tikslas – ežero pakrantė. Skardus šūksnis: „Dideli ateina!” liudijo, kad stovykla čia pat. Tolokai į ežerą nutiesto liepto pabaigoje keliautojų laukė ne tik pradinukai, tačiau ir… nedidelis būrelis balandžių. Biologijos mokytojas Gediminas Žilinskas atsivežė septynis sportinius balandžius, iš kurių tik vienas 2010 metų gimimo, o kiti šeši vos metų laiko. Jaunikliai iš karto didelio atstumo įveikti nemoka, gali pasiklysti, todėl pratinami palaipsniui. Mokytojas papasakojo apie sportinių balandžių rūšis, pasiekimus. Pavyzdžiui, yra tokių sportinių balandžių, kurie kelią į namus suranda už tūkstančio kilometrų. Barselonoje vyksta tarptautiniai čempionatai, kuriuose lenktyniauja iki 100 000 balandžių, vyksta tūkstantiniai statymai už nugalėtoją. Visi netradicinės pamokos dalyviai nekantriai laukė momento, kada mokytojas Gediminas atidarys narvelio dangtį. Kai kurie nespėjo nė sureaguoti – balandžiai labai staigiai pakilo į dangų ir, apsukę keletą ratų, greitai susiorientavo ir patraukė namų link.
Sutikite, kad įprastas maistas gamtoje po praktinių užduočių ir žaidimų pavirsta nuostabiu nektaru. Papietavę mokiniai ir mokytojai pasekė balandžių pavyzdžiu – susiruošė namo. Šį kartą visus be išimties pavežė geltonasis autobusiukas. Grįžtant išsirutuliojo bendra mintis apie tai, kad reikėtų kuo dažniau keisti įgrisusią mokymosi aplinką. Iš tikrųjų – už lango jau seniai dvidešimt pirmasis amžius, o mokymosi aplinkoje keičiasi tik mokyklinių suolų ir stalų forma. Dar prieš tūkstančius metų hebrajai sakė: „Neapribok savo vaikų tik tuo, ko pats esi išmokęs, nes jie gimė kitu laiku.“
Remigijus Bonikatas
356 – Minint Igno Šeiniaus šimtąsias gimimo metines, rašytojo gimtosios sodybos vietoje buvo pastatytas ąžuolinis stogastulpis Ignui Šeiniui (skulptorius Ipolitas Užkurnys) su rašytoją vaizduojančia statula.
366 – . Keliautojai apsilankė Šeiniūnų kapinėse, kur apžiūrėjo ir sutvarkė rašytojo Igno Šeiniaus motinos Marijos Jurkūnienės kapą.
372 – Galbūt tą dieną mažieji mokinukai pirmą kartą suvokė gamtos grožį ir harmoniją.
379 – . Balandžiai labai staigiai pakilo į dangų ir, apsukę keletą ratų, greitai patraukė namų link.
Balandžiai labai staigiai pakilo į dangų ir, apsukę keletą ratų, greitai patraukė namų link.

Balandžiai labai staigiai pakilo į dangų ir, apsukę keletą ratų, greitai patraukė namų link.

Gegužės  10 dieną Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinėje mokykloje visų klasių mokiniams vyko netradicinė pamoka. Visiems, išskyrus dešimtokus, mat jie tą dieną, kaip ir tūkstančiai visos Lietuvos dešimtokų, turėjo parodyti įgytas matematikos žinias – Nacionalinis egzaminų centras (NEC) surengė pagrindinio ugdymo matematikos pasiekimų patikrinimą. Skaityti daugiau »

Netradicinis Nepriklausomybės atkūrimo dienos paminėjimas

Netradicinis Nepriklausomybės atkūrimo dienos paminėjimas
Kovo 10 d. Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinėje mokykloje vyko Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 26-ųjų metinių minėjimas. Į šventiškai papuoštą mokyklos fojė rinkosi tautiniais drabužiais pasipuošę mokiniai, šventiškai nusiteikę mokytojai ir tėveliai. Minėjimą pradėjo mokytoja R. Vareikienė ir 9 klasės mokinys Lukas Stundys. Eilėraščių posmai, filmuota medžiaga priminė nelengvą tautos kelią iki istorinės pergalės – laisvos valstybės. Vienybės dvasią galėjome pajusti darniai giedodami Lietuvos himną. Sveikinimo žodį tarė mokyklos direktorius Pranas Kamienas.
Mokiniai, vadovaujami vyresniojo muzikos mokytojo K. Petreikio, padovanojo šventinį koncertą. Jie smagiai griežė armonikomis, skambino gitaromis. Visus nudžiugino Dianos Dragūnaitės ir mažųjų dainininkių Ernestos Tarvydaitės bei Robertos Dragūnaitės atlikta daina, balso skambumu nenusileido ir Juozapas Dragūnas, atlikęs dvi dainas, vieną kartu su Orestu Mageru. Puikia nuotaika išsiskyrė 5-6 klasių mokinių ansamblis. Visiems atlikėjams akompanavo mokinių grupė kartu su mokytoju K. Petreikiu.
Šeiniūniečiai nudžiugino vaidinimu „Mikės pamokos“.
Bagaslaviškiečiai aktyviai dalyvavo Lietuvių kalbos dienų renginiuose, todėl renginio metu buvo įteiktos Širvintų rajono švietimo centro nominacijos „Raštingiausias mokinys“, padėkomis ir atminimo dovanėlėmis apdovanoti konkurso „Rašome dailyraštį visa šeima“ nugalėtojai. Pradinių klasių grupėje I vietą užėmė Vilija Vaicekauskaitė (3 klasė), II – Juozapas Dragūnas (3 klasė), III – Germantė Urbelionytė (1 klasė), Amelija Liucija Grigaliūnaitė (2 kl.) ir Faustas Juodzevičius (1 klasė). 5-7 klasių grupėje dailiausiai parašė ir I vietą pelnė Diana Dragūnaitė (7 klasė), II – Paulius Vaicekauskas (6 klasė), III- Gintarė Duoblytė (5 klasė). 8-10 klasių grupėje I vieta paskirta 10 klasės mokinei Kotrynai Kaminskaitei, II- Evelinai Piškinaitei (8 klasė), III vieta atiteko Akvilei Maleckaitei (10 klasė). Džiugu, kad ir seneliai rašė dailyraštį. I vietą iškovojo Marytė Barkauskienė, II – Romas Barkauskas, o IIIvieta paskirta 90 metų Gadasos, Daniilo ir Rachelės senelei Genovaitei Varkauskienei. Artimųjų grupėje rašto dailumu išsiskyrė Rūtos Urbonavičiūtės ir Andželos Dragūnienės darbai. II vietą pelnė Dovilė Guigienė, Daiva Matvejevienė, Ingrida Davidovič, III vietą laimėjo Daiva Aukštakojienė, Inga Kavaliukaitė, Julius Stundys. Padėkos raštai įteikti mokytojoms Laimutei Kamienienei ir Jolantai Urbonavičienei, užėmusioms I vietą. Džiaugiamės, kad konkursui buvo pristatyti 58 dalyvių darbai. Mokyklos koridoriuje surengta darbų paroda. Nors kompiuteriai, mobilieji telefonai vis dažniau iš mūsų gyvenimo išstumia ranka rašytas eilutes, nes žinutės, laiškai rašomi spaudant klavišus ar baksnojant ekraną, bet šis konkursas parodė, kad gebame dailiai rašyti, kad rašymas ranka padeda mums išlaikyti savo individualumą.
Per dailės pamokas (mokytoja R. Skirkevičienė) mokiniai piešė gražiausius lietuviškus žodžius. Darbai papuošė mokyklos fojė.
Mokyklos direktorius P. Kamienas pristatė II trimestro rezultatus ir geriausiai besimokantiems – Andriui Sapitavičiui (10 klasė), Dianai Dragūnaitei (7 klasė), Justinai Tarvydaitei (5 klasė), Skaistei Maleckaitei (5 klasė) ir Robertui Barkauskui (5 klasė) – įteikė atminimo dovanas.
Didelio susidomėjimo sulaukė „Protų mūšis“, kuriam užduotis parengė ir smagiai vedė mokytojas R. Bonikatas. Mokinių komandos turėjo įveikti 3 etapus. Žaidime dalyvavo 2 dešimtos-devintos klasės, dvi penktų-septintų klasių komandos ir aštuntos klasės komanda. Reikėjo atsakyti į klausimus apie Lietuvos istorinius įvykius, apie Europos valstybes. Ypač smagu buvo atlikti linksmąsias užduotis. Nenugalimi buvo aštuntokai, jie ir iškovojo I vietą, II ir III vietas pasidalijo 10-9 klasės komandos. Nuotaika buvo puiki, nes ne tik linksmai praleistas laikas, bet ir daug naudingos informacijos sužinota.
Dėkojame visiems, padėjusiems surengti šventę. Dar kartą supratome seną tiesą, kad tik vienybėje mūsų galybė.
Roma Vareikienė
Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė
Nuotraukos
731 – Gražiausių lietuviškų žodžių piešiniai papuošė mokyklos fojė.
761 – „Protų mūšyje“ dalyvavo penkios „maišytos“ – jungtinių klasių komandos.
745 – Šiais metais prie jau patyrusių armonikininkų Andriaus Sapitavičiaus ir Kotrynos Kaminskaitės prisijungė net trys penktokės: Gintarė Duoblytė, Skaistė Maleckaitė ir Justina Tarvydaitė (mokytojas Kazys Petreikis).
140 – Šeiniūniečiai nudžiugino vaidinimu „Mikės pamokos“.
757 – Protų mūšyje“ buvo visai nelengva…
Protų mūšyje“ buvo visai nelengva...

Protų mūšyje“ buvo visai nelengva...

Kovo 10 d. Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinėje mokykloje vyko Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 26-ųjų metinių minėjimas. Į šventiškai papuoštą mokyklos fojė rinkosi tautiniais drabužiais pasipuošę mokiniai, šventiškai nusiteikę mokytojai ir tėveliai. Minėjimą pradėjo mokytoja R. Vareikienė ir 9 klasės mokinys Lukas Stundys. Eilėraščių posmai, filmuota medžiaga priminė nelengvą tautos kelią iki istorinės pergalės – laisvos valstybės. Vienybės dvasią galėjome pajusti darniai giedodami Lietuvos himną. Sveikinimo žodį tarė mokyklos direktorius Pranas Kamienas. Skaityti daugiau »

Apie vaistažolių naudą, arba Roges tepk vasarą, o ratus žiemą…

Apie vaistažolių naudą, arba Roges tepk vasarą, o ratus žiemą…
Nuo senų laikų žmonės žino vaistažolių sveikatą stiprinančias ir negalavimus mažinančias savybes. Šiandien daugelis stengiasi valgyti sveiką ekologišką maistą, o susirgę – gydytis vaistažolėmis. Vaistažolės gydo nuo kosulio, gripo, streso, gerklės skausmo, peršalimo, šienligės, sinusito, virškinimo sutrikimo, pykinimo, pilvo pūtimo… Norint vaistažolių įsigyti, nereikia net vasarą nugaros lenkti, – jų galima nusipirkti kiekvienoje vaistinėje. Bėda ta, kad iš anksto susmulkintos vaistažolės nėra tokios naudingos, kokios galėtų būti, – jose esančios medžiagos oksiduojasi, todėl šį liaudišką gydymo meną perpratę specialistai pataria vasarą pačiam susikurti vaistinėlę. Patikėkite – patirsite malonumą, už kurį nė cento nereikės mokėti… Apie vaistažoles ir šiaip apie įvairias žoleles kalbamės su iš Bagaslaviškio krašto kilusia „botanike iš prigimties“ Rita Tonkevičiene:
– Kažkada prasitarėte, jog jūs esate iš prigimties botanikė. Vadinasi, dar jaunystėje mėgdavote vaikščioti po pievas, jau tada domėjotės žolelių įvairove, jų pavadinimais. Gal mama, teta, gal dar kas jūsų giminėj mėgo žoleles rinkti?
– Gimiau Bagaslaviškio vienkiemyje, prie Raganos kalno. Mūsų sodyba stovi nuostabiame gamtos kampelyje: šalia pelkė, miškas, kalvos, Gelvės upelis. Čia nuostabios augalų bendrijos. Būdama gal 4-5 metukų jau turėjau savo mėgstamus laukinius augalus: katpėdėles, asiūklius, gaisrenas, pelkines mandrauninkes. Pavasarį labai laukdavau, kada jie pražys. Tų laikų nuotraukose visur esu su žolynų puokštėmis. Tais laikais buvo labai natūralu rinkti žoles, vaisius, sėklas, šaknis maistui ir vaistams, todėl dar nuo vaikystės prisimenu įvairių žolelių arbatos skonį.
– Vaikystė prabėgo pievose tarp augalų, kurie, kiek žinau, ir tolesniame gyvenime jūsų nebepaleido?
– Baigusi Bagaslaviškio vidurinę mokyklą, įstojau į Žemės ūkio akademiją (dabar Aleksandro Stulginskio universitetas) ir įgijau mokslinio agronomo kvalifikaciją. Gavau paskyrimą į profesinę mokyklą. Ten 25 metus mokiau agronomijos dalykų. Kaip vidurinėje mokykloje mokytojams suteikiami kvalifikacijos laipsniai, taip ir profesinėje mokykloje įgijau augalininkystės vyresniojo mokytojo kvalifikaciją. Daugiausia mokiau daržininkystės, sodininkystės, gėlininkystės dalykus, iš kurių mokomosios programos net 70 procentų užimdavo praktika. Augindavome daržoves mokyklos valgyklai, prieskoninius augalus, gėles pardavimui, puošdavome ir prižiūrėdavome mokyklos aplinką, sodą, turėjome gėlių, prieskoninių augalų, vaistažolių kolekcijas, šiltnamius.
– Iš kur atsirado potraukis botanikai? Gal Raganos kalnas veikia, juk žolininkė – vos ne burtininkė…
– Kai šeštoje klasėje manęs paklausė, kuo aš norėčiau būti užaugusi, atsakiau, kad būsiu botanike. Mokytoja norėjo pasitikslinti – gal biologe, bet aš griežtai atsakiau – botanike. Mokykloje biologija man buvo svarbiausia pamoka, o vasaros praktikos mokyklos darže – tikras džiaugsmas. O kad pasirinkau agronomo kelią, galėjo lemti ir genai, ir aplinka. Aš nei žolininkė, nei burtininkė, tik gerai pažįstu augalus, visur juos pastebiu, vertinu, suprantu jų poreikius, juos vartoju maistui, jie mane gydo, džiugina. Labai domina senoviniai Lietuvos darželių augalai, dažniausiai auginti ne tik dėl grožio, bet ir kaip naudingi augalai, kuriais buvo galima gydytis, kurie tiko maistui pagardinti ar buvo pritaikomi buityje – audiniams dažyti, praustis, vabzdžiams naikinti. Domina ir senovinės sodo augalų veislės, prieskoniniai augalai. Koks Raganos kalnas be raganos… Kai manęs kas paklausia, ar matėt raganą, sakau, kad galiu net ir parodyti, kur ją galima kartais pamatyti. Juk ant kalno yra įsmeigta Raganos šluota, tai ten ateina ir ragana. Dar reikia žinoti, kaip kreiptis į ją, aš tai žinau, ir klausiantiems paaiškinu, galiu parodyti ir raganos šluotą. Ant Raganos kalno, kol dar buvo neapsodintas mišku, buvo labai daug rūšių vaistažolių. Čia jas rinkdavo bagaslaviškiečiai. Seniau Raganos kalnas ir vasarą, ir žiemą, buvo labai mėgstamas vaikų.
– Sutikite, kad ir paprastam žmogeliui galima būtų prisirinkti vaistažolių nuo įvairiausių negalavimų. Nereikėtų vaistinėje mokėti pinigų…
– Ne kiekvienas geba pažinti augalus, moka juos paruošti. Jei žmogus susidomėjo vaistažolėmis, yra įvairiausių būdų tobulėti: knygos, internetas, paskaitos, specialistų konsultacijos. Dažnai kaimynai, bendradarbiai pasidalija ir vaistažolėmis, ir patirtimi. Daugelyje namų rasime bent keletą rūšių populiariausių vaistažolių: čiobrelių, liepos žiedų, mėtų, melisų, ramunėlių, kurios stiprina sveikatą, leidžia mėgautis skonio ir aromato harmonija.
– Gal plačiau apie kokias tris keturias vaistažoles, sakykim nuo pagrindinių ligų – peršalus, kosint, viduriuojant, širdžiai šlubuojant… Kur ir kokiu metų laiku reikėtų prisirinkti, kaip  džiovinti ir laikyti vaistažoles.
– Vaistinguosius augalus geriausia rinkti tuomet, kai juose yra susikaupęs didžiausias veikliųjų medžiagų kiekis. Pavasarį ir vasarą renkame žydinčias vaistažoles arba jų pumpurus, o rudenį – šaknis, vaisius. Uogas reikia rinkti vos pradėjusias sirpti. Sausus vaisius ir sėklas patartina rinkti tuomet, kai jie galutinai sunokę, tačiau dar nepradėję byrėti. Vaistingųjų augalų žiedus geriausiai rinkti pačioje žydėjimo pradžioje. Vaistažolių lapai renkami augalo žydėjimo metu. Žolės renkamos augalo žydėjimo metu. Pumpurus patartina rinkti ankstyvą pavasarį. Vaistažolių džiovinimui puikiai tinka pavėsis. Taip jos nepraranda savo veikliųjų medžiagų ir spalvos. Žoleles galima surišti į ryšulėlius ir pakabinti. Džiovinti galima lauke ar gerai vėdinamoje patalpoje, taip pat specialiose džiovyklose. Išdžiovintos vaistažolės laikomos tamsioje ir sausoje patalpoje, popieriniuose, drobiniuose  maišeliuose ar uždarytuose stikliniuose induose.
– Girdėjau, kad daugelis vaistažolių auga mūsų kiemuose, darželiuose, tik mes nebepastebime jų, užmiršome pavadinimą arba laikome paprasčiausia piktžole, kurią reikia kuo greičiau išrauti…
–  Vaistažolės auga visur. Štai keletas įkyrių piktžolių, kurios yra ir vaistažolės: kiaulpienė (šaknys), dilgėlė (lapai), varnalėša (šaknys), lakišius (žolė), trikertė žvaginė. Tik reikia prisiminti, kad vaistažolių negalima rinkti prie šiukšlynų, kelių, geležinkelių, didelių miestų, nes jos, kaip ir kiti augalai, gali sukaupti nuodingas medžiagas.
– Kokias arbatžoles geriausiai vartoti – pavienes ar jų mišinius?
– Jeigu žmogus dažnai geria vaistažolių arbatas, tai geriau gerti pavienes vaistažoles, o ne daryti mišinius. Jeigu norite tiesiog atsigerti skanios arbatos, tai nieko tokio, jeigu ir neturėdami specialių žinių pasidarysite vienkartinį mišinį. Tačiau jeigu norite vartoti ilgai ir pasiekti tam tikrų rezultatų, tuomet reiktų jau žinoti tam tikras taisykles: mišiniui imami keli pagrindiniai (panašių savybių) vaistiniai augalai, toliau dedami papildomi augalai, kurie stiprina pagrindinių veikimą, toliau – skonį, kvapą, spalvą koreguojantys augalai. Tam reikia turėti žinių apie vaistinių augalų savybes, jų tarpusavio sąveikas.
– Kaip teisingai užplikyti žoleles?
– Žoleles užpilame verdančiu vandeniu ir palaikome  5-10 minučių. Jei mišinio sudėtyje yra džiovintų uogų, šaknų arba augalų žievės, puodelį uždengus palaikyti rekomenduojama ilgiau. Vienam puodeliui paprastai sunaudojami 1-2 gramai žolelių. Žoleles geriausia užpilti šaltinio, stalo vandeniu. Čiaupo vanduo dažnai būna ne toks geras. Vandenį geriau užvirinti metaliniame ar stikliniame virdulyje, o ne elektriniame, pagamintame iš plastiko, ypač jei virinamas vanduo įgauna pašalinį skonį.
– Žinoma žolininkė Jadvyga Balvočiūtė yra sakiusi, kad „gamtoje yra vaistų nuo visų ligų. Vaistiniai augalai gali daug padėti net sergantiesiems onkologinėmis ligomis, kai tradicinis gydymas būna neveiksmingas. Bėda tik, kad žmonės gyvena tarsi užrištomis akimis, šių vaistų nepažįsta ir nepripažįsta, nesigydo pajutę pirmuosius ligų simptomus“. Ką jūs apie tai manote?
– Mes kasdien su maistu gauname konservantų, dažiklių, saldiklių, stabilizatorių, skonio stipriklių…. Mus veikia užterštas oras, stresas ir kiti  dirgikliai. Deja, vaistažolės ne visada pajėgios išvalyti organizmą nuo toksinų, atstatyti bei sustiprinti sveikatą. Be cheminių vaistų neapsieisime. Dažnas žmogus vaistažolių nepažįsta, nežino jų poveikio, viena žolė gali vienam žmogui tikti, o kitam ne, todėl būtina pasitarti su specialistu. Gydymas vaistažolėmis kelia vis didesnį susidomėjimą, o pasitarus su gydytoju, gydymo metodus galima derinti.
Kalbėjosi Remigijus Bonikatas
27 – Rita Tonkevičienė gelvoniškiams pasakoja apie vaistažolių naudą.
123 – 1958 metų liepos 7 diena. Su gėlėmis 1,5 metukų Rita Bilotaitė – Tonkevičienė, mama Elena Bilotienė laiko ant rankų brolį Robertą Bilotą ir močiutė Marijona Bilotienė.
Rita Tonkevičienė gelvoniškiams pasakoja apie vaistažolių naudą.

Rita Tonkevičienė gelvoniškiams pasakoja apie vaistažolių naudą.

Nuo senų laikų žmonės žino vaistažolių sveikatą stiprinančias ir negalavimus mažinančias savybes. Šiandien daugelis stengiasi valgyti sveiką ekologišką maistą, o susirgę – gydytis vaistažolėmis. Vaistažolės gydo nuo kosulio, gripo, streso, gerklės skausmo, peršalimo, šienligės, sinusito, virškinimo sutrikimo, pykinimo, pilvo pūtimo… Norint vaistažolių turėti, nereikia net vasarą nugaros lenkti, – jų galima nusipirkti kiekvienoje vaistinėje. Bėda ta, kad iš anksto susmulkintos vaistažolės nėra tokios naudingos, kokios galėtų būti, – jose esančios medžiagos oksiduojasi, todėl šį liaudišką gydymo meną perpratę specialistai pataria vasarą pačiam susikurti vaistinėlę. Patikėkite – patirsite malonumą, už kurį nė cento nereikės mokėti… Apie vaistažoles ir šiaip apie įvairias žoleles kalbamės su iš Bagaslaviškio krašto kilusia „botanike iš prigimties“ Rita Tonkevičiene:

– Kažkada prasitarėte, jog jūs esate iš prigimties botanikė. Vadinasi, dar jaunystėje mėgdavote vaikščioti po pievas, jau tada domėjotės žolelių įvairove, jų pavadinimais. Gal mama, teta, gal dar kas jūsų giminėj mėgo žoleles rinkti?

– Gimiau Bagaslaviškio vienkiemyje, prie Raganos kalno. Skaityti daugiau »

„Neįkandama“ problema ir jos sprendimo galimybės…

Neseniai šiukšlės buvo sukrautos į maišus. Įdomu, kaip atrodys ši vieta po savaitės?...

Neseniai šiukšlės buvo sukrautos į maišus. Įdomu, kaip atrodys ši vieta po savaitės?...

Rugsėjo 25 dieną Širvintų savivaldybės tarybos posėdyje buvo svarstomas klausimas: „Dėl Širvintų rajono komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės stebėsenos ir kontrolės vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Aprašas aprašu ir lieka, nieko baisaus neatsitiks, tik prisidės šiek tiek daugiau darbo biurokratams. Toliau aiškinamajame rašte rašoma: „Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo kontrolę organizuoja ir vykdo Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija…“ Dar viena komisija… Čia pat surašytos ir komisijos funkcijos: „vykdyti kontrolę, kontroliuoti, nagrinėti skundus, analizuoti suvestines, teikti pasiūlymus…“ Valdančiųjų balsų dauguma sprendimas buvo priimtas. Opozicija balsavo prieš. Skaityti daugiau »

Igno Šeiniaus 125-osioms metinėms: „Sugrįžimas į tėviškės padangę“

Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Remigijus Motuzas ir Švedijos ambasadorė Lietuvoje Cecilia Ruthström-Ruin lankėsi Igno Šeiniaus muziejuje.

Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Remigijus Motuzas ir Švedijos ambasadorė Lietuvoje Cecilia Ruthström-Ruin lankėsi Igno Šeiniaus muziejuje.

Balandžio 4 dieną Širvintų rajono Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinėje mokykloje vyko rašytojo ir diplomato Igno Šeiniaus 125-ųjų gimimo metinių minėjimas „Sugrįžimas į tėviškės padangę“. Į renginį susirinko daug garbingų svečių: Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Remigijus Motuzas, Švedijos ambasadorė Lietuvoje Cecilia Ruthström-Ruin ir ją lydinti informacinių ir kultūros projektų koordinatorė Giedrė Berželionytė, Užsienio reikalų ministerijos projektų valdymo skyriaus vedėja Gitana Skripkaitė ir vyriausiasis specialistas Bertas Venckaitis, Lietuvos edukologijos universiteto Lietuvių ir lyginamosios literatūros katedros vedėja profesorė Sigutė Radzevičienė, Širvintų rajono meras Vincas Jasiukevičius, rajono švietimo ir kultūros sričių darbuotojai, mokytojai ir mokiniai.

Renginys – iš trijų dalių. Pirmoji dalis – netradicinė pamoka, kuri vyko mokyklos aktų salėje. Pasak Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinės mokyklos direktoriaus Prano Kamieno, netradicinė pamoka ta prasme, kad tą popietę kartu mokėsi ir mokytojai, ir mokiniai. Pamoką pravedė buvęs ambasadorius Švedijoje, o šiuo metu Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Remigijus Motuzas. Skaityti daugiau »

Sugrįžimas į tėviškę

Susitikimo su Švedijos ambasados darbuotojais akimirka

Susitikimo su Švedijos ambasados darbuotojais akimirka.

Dauguma Širvintų krašto žmonių dar prisimena, kai 2012 m. vasario 9 d. Širvintų kultūros centro parodų salėje Lietuvos užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius drauge su Širvintų rajono vadovais ir Bagaslaviškio I. Šeiniaus pagrindinės mokyklos bendruomenės nariais atidarė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos parengtą kilnojamąją dokumentinę parodą „Ignas Šeinius: tarp Lietuvos ir Švedijos“.

Šiemet, kovo 12 d., Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinės mokyklos mokiniai buvo pakviesti į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją. Vizito tikslas – dokumentinės parodos „Ignas Šeinius: tarp Lietuvos ir Švedijos“ perdavimas mokyklos muziejui. Ši garbinga misija buvo patikėta aktyviems ir gerai besimokantiems mokyklos mokiniams: D. Dragūnaitei, D. Sargeliui, J. Rutkauskaitei, L. Stundžiui, A. Sapitavičiui, L. Šimeliui, J. Rakauskaitei. Mokinius lydėjo mokytojos R. Rulevičiūtė ir R. Vareikienė. Skaityti daugiau »

Bitininką iš Bagaslaviškio žavi ne vien bitės…

Gedimino Žilinsko rankose - Lietuvoje reta balandžių veislė - porelė Andižano raudonkrūtinių bijų.

Gedimino Žilinsko rankose - Lietuvoje reta balandžių veislė - porelė Andižano raudonkrūtinių bijų.

„Širvintų kraštas“ ne kartą yra rašęs apie bagaslaviškietį bitininką Gediminą Žilinską. Bagaslaviškio apylinkėse bičių surinktas medutis žinomas ne tik mūsų rajone, bet ir toli už jo ribų. Natūralus medus, bičių duonelė, pikis keliauja po visą Lietuvą ir dar toliau… Tačiau šį kartą kalbėsime visai ne apie medų. Kalbėsime apie paukščius… Neseniai Gelvonuose vykusioje derliaus šventėje šalia įvairių bičių produktų galima buvo išvysti neįprasto dydžio kiaušinių dėžutę, kurioje rikiavosi gal dešimt kartų (pagal tūrį) už vištos kiaušinį mažesni margaspalviai putpelių kiaušiniai. Pas Gediminą važiavau žinodamas, jog putpelės daug mažesnės už vištas, tačiau, kad tiek kartų… Porą kvadratinių metrų užimame plote kaip vijurkai lakstė ir cypsėjo šiek tiek didesni už širšę padarėliai. Visi bandymai juos suskaičiuoti buvo nesėkmingi. Gediminas Žilinskas sutiko „Širvintų kraštui“ papasakoti apie putpeles. Ir ne tik apie jas….

– Jūs laikote kelias dešimtis vištų. Vištų kiaušiniais apsirūpinate ir save, ir kaimynus. Jie yra nuo seno visiems „pažįstami“ ir paklausūs. Kaip jūsų augintinių pulke atsirado putpelės?

– Su putpelėmis „susipažinau“ anksčiau nei su bitėmis. Gal prieš dvidešimt metų dėdė buvo padovanojęs kelias dešimtis putpelių. Skaityti daugiau »

Išvyka į „Comfort hotel“

Labai dėkojame „Ernst&Young“ įmonei už surengtą ekskursiją

Labai dėkojame „Ernst&Young“ įmonei už surengtą ekskursiją.

Mes, Širvintų vaikų dienos centro vaikai, apsilankėme „Comfort Hotel“ viešbutyje Vilniuje. Ten susipažinome su mielu triušiuku, kuris pasitinka visus atvykstančius svečius. Viešbutyje labai daug įdomių kambarių. Kai kurie iš jų įrengti pagal muzikos žvaigždžių gyvenimo stilių. Apžiūrėjome nedidelį, tačiau mielą „Bitlų“ kambarį.

Viešbučio gyventojai laisvalaikiu gali pasimankštinti sporto salėje, yra didžiulė konferencijų salė. Šalia yra restoranas, ten gamina skanų maistą! Norėtume ten nors trumpai pagyventi. Kaip ten gražu! Ten galima dainuoti, šokti ir net groti. Po tokios malonios išvykos tarp mūsų atsirado vaikų, kurie norėtų ateityje tapti virtuvės šefais arba kambarinėmis. Tai visai realios svajonės, nes Dienos centre yra darbščių ir gabių vaikų.

Labai dėkojame „Ernst&Young“ įmonei už surengtą ekskursiją, kurios metu sužinojome apie profesijas, reikalingas darbui viešbučiuose. Nuoširdžiai dėkojame už labai gardžius lauknešėlius.  Skaityti daugiau »

Šiukšlynas Bagaslaviškyje – neišsprendžiama problema?

Mokiniai prie Bagaslaviškio šiukšlyno surengė protesto akciją.

Mokiniai prie Bagaslaviškio šiukšlyno surengė protesto akciją.

Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinės mokyklos aštuntokai nerimsta. Gražiomis rudenėlio dienomis žmogaus saugos pamokos metu ieško miestelio apylinkėse įvairių gamtos taršos šaltinių. Ir suranda.

Šį kartą toli ir ieškoti nereikėjo. Kiekvieno bagaslaviškiečio ir šiaip pro šalį važiuojančio žmogaus akis bado prie autobusų stotelės už Europos Sąjungos lėšas įrengtas… šiukšlynas. Iš tikro šioje vietoje turėjo būti šiukšlių rūšiavimo punktas, tačiau jame buvo pastatyti tik du „teletabiai“. Kadangi nėra nė vieno paprasto konteinerio (kokie, pavyzdžiui, būna prie kapinių ar Širvintų mieste šalia tokių pačių „teletabių“, žmonės šiukšles verčia tiesiai ant žemės. Jų spėti išvežti paprasčiausiai nespėja. Šiukšlių krūva visai šalia kelio, todėl važiuojantiems pro šalį žmonėms labai patogu šiukšlėmis atsikratyti. Sustojai sau ir ramiai iškrovei kokią niekam nebereikalingą sulūžusią lovą, porą automobilio padangų ar šiaip keletą maišų šlamšto. Krūva išauga per porą dienų…

Pasirodo, šiukšlių krūva labai puiki vieta treniruotis su individualiomis apsaugos priemonėmis, kitaip sakant, dujokaukėmis. Šalia pūvančių atliekų dujokaukes mokinukai užsideda akimirksniu. Dujokaukės nors ir sovietinės, tačiau padeda, – užsidėjęs nebejauti jokio blogo kvapo… Juokai juokais, tačiau kiekvieną dieną regint miestelio centre šiukšlyną, verkti norisi.  Skaityti daugiau »

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa
Nuorodos