Lygiai prieš 80 metų, 1943 metų birželio 2 d., Širvintose kilęs gaisras nuskriejo žiežirbomis net per to meto centrinės spaudos puslapius. Kaune tada leistas dienraštis „Ateitis“ 1943 metų birželio 7 d. numeryje rašė:
„Nužudant sukeltas didelis gaisras. Širvintuose trečiadienį popiet kilo gaisras, kurio auka tapo visas gyvenamas kvartalas. Sudegė 32 pastatai, jų tarpe 13 gyvenamųjų namų. Gaisras kilo kluone, kur kažkoks Mykolas Kugauda iš savo šautuvo iššovė į žmoną padegamąjį šovinį, norėdamas ją nužudyti. Esant vėjui, gaisras greit plėtėsi, nes daugiausia šiaudais dengti namai degė kaip degtukai. Kadangi vietos savanorių gaisrininkų komanda kartu su Ukmergės gaisro sustabdyti negalėjo, į pagalbą buvo pašaukti Vilniaus gaisrininkai. Jie atvyko su trimis gesinimo mašinomis. Tik ketvirtadienį apie 3 val. ryto gaisras buvo sustabdytas. Žmonių aukų nėra. Medžiaginiai nuostoliai dideli“.
Likimo paradoksas tas, kad Mykolas Kugauda buvo ne šiaip „kažkoks“, o valstybei nusipelnęs širvintiškis, ir net už tai įvertintas. Kaip rašoma „Valsčių“ serijos knygoje „Širvintų valsčius“, 1920 metais Širvintų valsčiuje būta slaptos lietuvių organizacijos, kurios nariai įvairiais būdais talkininkavo Lietuvos kariuomenei. Veikliausieji širvintiškiai Mykolas Skorupskis, L. Mednikienė, M. Kiaušinytė, P. Žukauskas, J. Janukaitis, V. Petrauskas ir M. Kugauda vėliau Lietuvos vyriausybės buvo apdovanoti Vyčio Kryžiaus ordinais.
Kad tai yra tas pats Kugauda, kuris sudegino dalį miestelio, neseniai užsiminė ir istorijos tyrinėtojas, daugiatomio apie Vyčio kryžiaus kavalierius sudarytojas Vilius Kavaliauskas.
O kur gi buvo ta sudegusi Širvintų miestelio dalis? Apie tai skaitykite laikraštyje.
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite birželio 2 d. laikraščio numeryje.
